Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Zuikių gatvės problema

Kai visa Lietuva ir pasaulis švenčia mokslo ir žinių šventę, Lietuvos sostinės Zuikių gatvės gyventojai jau kelis dešimtmečius mokyklas ir darbovietes pasiekia vos metro skersmens lietaus kanalizacijos vamzdžiu, vedančiu po geležinkelio pylimu.

Tiesa, yra ir alternatyva drąsesniems – eiti per trijų kelių geležinkelį, kuriuo vyksta intensyvus traukinių eismas. Kad tai labai rizikinga, primena šalia bėgių pastatytas kryžius po traukiniui žuvusiai moteriai atminti. Partrenkta moteris mirė vietoje, o jos neštai vos poros metų anūkei lūžo stuburas. Vietinių teigimu, šioje vietoje per kelis dešimtmečius buvo suvažinėta apie 10 žmonių.

Antradienį, 2017 m. rugpjūčio 29 d., per TV3 vakaro žinias nuo 15:04 min. buvo parodytas Eglės Šepetytės reportažas apie Aukštųjų Panerių gyventojų susisiekimą su Žemaisiais Paneriais lietaus kanalizacijos vamzdžiu. Reportaže pateikta ir ištrauka iš interviu su Vilniaus meru, kuriame Remigijus Šimašius dėl savo nekompetencijos arba tikslingai klaidina žiūrovus.

R. Šimašius teigė, jog „Rastas sprendimas, kad šalimais to tunelio, Iešmininkų g. bus pastatytas tikrai normalus praėjimas, požeminė perėja ir tikrai kviečiu vaikus ir suaugusiuosius ant geležinkelio nelaipioti“. Mero įvardinta Iešmininkų gatvė yra Naujininkų seniūnijoje už 5,2 km nuo reportaže rodyto lietaus kanalizacijos vamzdžio. Automobiliu iki jos tektų važiuoti daugiau nei 12 km. Taip pat svarbu paminėti, jog tarp Iešmininkų ir Šaltkalvių gatvių eina visai kita geležinkelio atšaka, todėl perėja šioje vietoje niekaip nepagerins Aukštųjų ir Žemųjų Panerių rajonų gyventojų tarpusavio susisiekimo.

Vyras geležinkelį pereiti bandė šalia Zuikių gatvės.

Keleivinio traukinio mašinistas per vėlai pastebėjo per bėgius einantį vyrą. Žuvusio 65 metų vyro kūnas buvo suniokotas ir nusviestas per penkiasdešimt metrų nuo įvykio vietos.

Netoli šios vietos po geležinkelio pylimu yra „garsioji“ vandens pralaida, kuria vietiniai žmonės susisiekia su miestu. Netolima istorija mena, kad rugsėjo pirmosios proga AB „Lietuvos geležinkeliai“ pastarąją buvo užvirinę. Bet mistiniu būdu, priešrinkiminio maratono metu, grotos buvo nuimtos. Kaip liudija įvykusi tragedija, to nepakako žmonių saugumui užtikrinti.

Savaitgalį Aukštųjų Panerių gyventojai sulaukė net trijų valdžios vyrų dėmesio. Čia lankėsi Vilniaus miesto tarybos narys Algis Strelčiūnas, Seimo narys Kazimieras Uoka ir Švietimo ministras Gintaras Steponavičius.

Pastarąjį ypač domino, kaip pagerinti Aukštųjų Panerių moksleiviams susisiekimą su kitoje geležingelio pusėje esančia Vaduvos mokykla. Neseniai žiniasklaidoje nuskambėjusio geležinkeliečių konflikto su vietiniais gyventojais metu, jis yra davęs pažadą, kad sieks, jog būtų nuimtos grotos nuo vamzdžio, kuriuo vaikai saugiai kirsdavo geležinkelį.

Ketvirtadienį į Rugsėjo pirmosios šventę skubėjo vaikai. Vieni išdidžiai rikiavosi prie naujutėlės mokyklos ir bandė žvilgtelėti į juos pasveikinti atvykusį premjerą. O Zuikių gatvės moksleiviai tuo metu bandė neištepti šventinių drabužių ir batelių. Jie skubėjo pažliugusiu betoniniu vamzdžiu – į mokyklą. Tai Žemuosiuose Paneriuose gyvenančių ir į Vaduvos mokyklą skubančių moksleivių kasdienybė.

Kai visa Lietuva ir pasaulis švęs mokslo šventę, Lietuvos sostinės Zuikių gatvės gyventojai mokyklas pasieks tik lietaus kanalizacijos vamzdžiu, vedančiu po 1951-ais metais supiltu geležinkelio pylimu.

Prieš 50 metų šiuo vamzdžiu į mokyklas ėję mokinukai jau beveik pensininkai, o valdžia šios problemos nė neketina spręsti.

„Mums miestą pasiekti yra trys būdai – kanalizacijos vamzdžiu, bėgiais, arba automobiliu darant 15-os kilometrų lankstą.

Zuikių gatvės (Vilnius) gyventojams, norint susisiekti su pagrindine Vilniaus miesto dalimi, tenka įveikti apie 15 km. lankstą. Tačiau žmonės, suprantama ne iš gero gyvenimo, yra atradę ir kitų būdų, kaip gerokai sutrumpinti kelionę: užkopus į statų pylimą, kirsti geležinkelio bėgius arba eiti kanalizacijos tuneliu. Pasak vietos gyventojų, kito pasirinkimo jie neturi.

Praėjimui žmonės dažnai renkasi kanalizacijos vamzdį. Vamzdžiu einant, tenka susilenkti, kas yra sunku ne tik senam, bet ir jaunam. Pavasarį ar lietingą rudenį kanalizacijos vamzdis būna užlietas, tad žmonėms tenka ir bristi.

Šiuo metu Zuikių gatvės gyventojams susisiekti su miestu galimi trys variantai: lipti į 15-os metrų aukščio geležinkelio pylimą  ir pereiti geležinkelio bėgius tam nepritaikytoje ir draudžiamoje vietoje, lįsti per pralaidą (kanalizacijos vamzdį) arba važiuoti mašina 15 km aplinkeliu. Dažniausiai, tiek laiko, tiek kelionės išlaidų taupymo sumetimais yra pasirenkami pirmi du variantai, nors ir nė vienas iš jų nėra pritaikytas žmonėms.

 

 

 

Malonu, kad švietimo ministras rūpinasi ne tik mokymo programomis, bet ir vaikų kelione į mokyklą. Ministras teisus, kad vilniečių susisiekimo problemomis turėtų rūpintis miesto valdžia, nes tam ji turi ir ES paramos lėšas (viso 17 mln. Lt). Dar didesnę ES paramą šio geležinkelio rekonstrukcijai turi Susisiekimo ministerija (viso 1 milijardą litų).

Žiūrėti straipsnį „ Mokslo takas vamzdžiu grįstas“, Vilniaus diena, 2010-09-03

Vilniuje, Žemuosiuose Paneriuose gyvenantys mokiniai norėdami nueiti į Vaduvos mokyklą-darželį jau apie 40 metų yra priversti lįsti per siaurą, beveik 100 metrų ilgio tunelį.

Pasak gyventojų, tai kol kas saugiausias ir trumpiausias kelias jungiantis Žemuosius Panerius ir Vilkpėdę, pranešė LNK Žinios.

Pralindus pro tunelį iki mokyklos lieka nueiti 1 kilometras. Tunelyje yra tamsu ir šlapia. Į tamsą lįsti nenorintiems aplink tenka 15 kilometrų važiuoti automobiliu arba viešuoju transportu - taip į mokyklą keliaujantieji sugaišta beveik valandą.