Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Žiniasklaida

Simbolinės Metro stoties informaciniame centre prie Baltojo tilto, kuris veikė nuo 2011 m. gegužės 3 d., per penkis mėnesius apsilankė apie dvidešimt tūkstančių vilniečių. Šiame centre visuomenė buvo informuojama apie šiuo metu rengiamą viešojo transporto iki 2040 metų sostinėje specialųjį planą bei naujos transporto rūšies – metropoliteno – diegimo galimybes Vilniuje.

Visą straipsnį skaitykite:
alfa.lt

Praktika rodo, kad dauguma visuomenės nepalaikomų projektų yra pasmerkti žlugti, o lėšos, nors ir „viskas teisėta“, beprasmiškai iššvaistomos. Tai iliustruoja ir šiuo metu Vilniaus miesto valdžios noras paskubomis priimti sprendimą, kokiu visuomeniniu transportu naudosimės iki 2040 metų.

Užuot pateikusi visuomenei svarstyti galimybę, kaip Vilniaus žmonėms ir miesto svečiams radikaliai pagerinti susisiekimą viešuoju transportu, nepakenkiant kitiems eismo dalyviams, valdininkai ketina priimti sprendimą, kuris apsiribotų tik naujo tipo autobusų paleidimu bei tramvajaus įdiegimu, kuris taip pat būtų gatvės transportas.

Visą straipsnį skaitykite:
lrytas.lt

Vilniaus savivaldybės darbuotojai, mokslininkai, visuomenininkai ir žurnalistai diskutavo, kokios rūšies naujo visuomeninio transporto reikia Lietuvos sostinei. Ką miestui siūlo mokslininkai? Ar visuomenės balsas bus išgirstas sprendžiant Vilniaus transporto problemas?

Su dabartinėmis Vilniaus miesto transporto bėdomis žurnalistus supažindino savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Šešeigis.

Jonas ANUŠKEVIČIUS VGTU
profesorius, Architektūros katedros
vedėjas, LR Ministro Pirmininko
konsultantas

Kvailesnio užsiėmimo nesugalvosi, kaip stovėti įstrigusiam gatvių spūstyje, deginti pinigus ir kvėpuoti automobilių išmetamomis dujomis. Kodėl mes tai darome? Tiksliau, kodėl nieko nedarome, kad to nebūtų? Maža to, mes ir kitiems neleidžiame to daryti.


Politikai mikroautobusus palieka ramybėje - jie dar metus Vilniuje kursuos. Dabar jų galvose nauja vizija, esą vilniečiai galėtų važinėti mįslinga transporto priemone - nei metro, nei tramvajumi.


Atsisakys metro idėjos

Sostinės meras Artūras Zuokas anksčiau tryško entuziazmu sostinėje pastatyti tramvajų arba metro, tačiau vėl išrinktas j miesto vadovus šios minties po truputį atsisako.

Vilniaus Zuikių ir Voverių gatvių gyventojams gali tekti dar kurį laiką vaikščioti lietaus vamzdžiu arba šokti per traukinio bėgius, norint pasiekti miestą. Paklausti, kas turėtų spręsti minėtą problemą, ir sostinės savivaldybė, ir „Lietuvos geležinkeliai“ vis dar rodo vieni į kitus, nors problema pradėta svarstyti daugiau nei prieš metus.

Viešosios įstaigos „Vilniaus metro“, besidominčios įvairiomis susisiekimo problemomis Vilniuje, projektų vadovas Audrius

Vilniaus viešojo transporto pertvarkos galimybių studija juda į pabaigą. Netrukus turėtų paaiškėti, kokias naujas transporto rūšis ir kitas permainas gerokai pasenusiai sistemai pasiūlys ekspertai.

Tai DELFI patvirtino sostinės savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento laikinasis direktoriaus pavaduotojas Algirdas Šešelgis.

Plačiau: delfi.lt

Vilniaus mieste tikimasi pagaliau rasti atsakymą į kelerius metus kankinantį klausimą. Kol kas nenuspręsta, kokia nauja viešojo transporto priemonė atsiras sostinėje.

Vienas aktualiausių Vilniuje - transporto klausimas. Kelerius metus nenusprendžiama, kokią naują viešojo transporto priemonę reikia įvesti sostinėje. Tai numatyta ilgalaikėje sostinės veiklos strategijoje - 2010-2020 m. Vilniaus miesto strateginiame plane.

Sostinės Zuikių ir Voverių gatvių gyventojai savo vaikus į mokyklą leidžia betoniniu vamzdžiu, kuris paprastai yra skirtas lietaus vandeniui nubėgti. Maždaug 1,4 m. aukščio ir per 100 metrų ilgio vamzdžiu po geležinkelio pylimu keliauja ir visi norintieji pasiekti parduotuvę ar gydytoją.

„Žiemą per atlydį vandens iki pusės vamzdžio būna. Neįmanoma pereiti. Vieną kartą griuvau, susitrenkiau galvą, vos mane pakėlė“, - skundėsi senyva rajono gyventoja.

Buldozeriu stumiama Vilniaus metro idėja užkrėtė pusę Seimo - čia įsteigtas metro gerbėjų klubas. Tiesa, kai kurie seimūnai patys neprisimena, kaip prie jo prisidėjo. Iš kur tokiai svajonei paimti milijardus litų, išrinktiesiems nerūpi, jie tik dievagojasi jokios paramos už entuziazmą kol kas iš nieko negavę.

Vos peržengęs Vilniaus vadovo kabineto slenkstį, Artūras Zuokas įsakė pastatyti pirmąją metro stotelę. Įsteigta net viešoji įstaiga „Vilniaus metro". Pasirodo, tai buvo tik pradžia - vos prieš porą mėnesių Seime įsisteigė metro gerbėjų klubas, kuriam jau priklauso beveik pusė parlamento - 60 seimūnų. Nors, pavyzdžiui, Dzūkijos bičiulių parlamentinė grupė teturi 21, Maldos parlamentinė grupė, kaip ir

Už metro statybas Vilniuje pasisakanti visuomeninė organizacija „Metro sąjūdis“ sieks įtikinti daugumą Lietuvoje veikiančių partijų lyderių pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl metro įdiegimo Vilniuje.

Anot „Metro sąjūdžio“ lyderio Juozo Zykaus, organizacija siekia politinio sutarimo dėl metro, nes be jo galimi užsienio investuotojai net nesileidžia į kalbas apie projektą Lietuvoje.

„Nutarėme siekti, kad visų partijų pirmininkai pasirašytų nacionalinį susitarimą dėl metro.

Sostinės autobusais ir troleibusais rytais daugiausiai naudojasi jauno ir vidutinio amžiaus gyventojai, rodo savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ įvykdyta sostinės visuomeninio transporto keleivių apklausa.

Šių metų balandžio 4–24 dienomis buvo apklausti daugiau nei pusseptinto tūkstančio Vilniaus miesto autobusų ir troleibusų keleivių. Anketinės apklausos rezultatai parodė, kad dažniausiai rytinio piko metu viešuoju transportu naudojasi 18–35 metų (42,9 proc. viso keleivių srauto) ir 35–59 metų (40,3 proc.) dirbantys vilniečiai.

Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius Vilniaus miesto autobusais ir troleibusais pervežta 2,3 mln. keleivių daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo sostinės viešojo transporto sistemą administruojančios savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ duomenys. Anot įmonės atstovų, keleivių skaičius stabiliai auga nuo praėjusių metų vidurio. Sostinės viešuoju transportu per šių metų sausio – gegužės mėnesius buvo pervežta 82,3 mln. keleivių. Tuo pačiu laikotarpiu pernai Vilniaus miesto autobusais ir troleibusais buvo pervežta 80 mln. vilniečių ir miesto svečių. Vien šių metų gegužę sostinės autobusais ir troleibusais keliavo virš pusės milijono keleivių daugiau nei pernai.

Vilniuje prieš kelias savaites vyko tarptautinė konferencija "Mažesnių miestų metropolitenai: jų atsiradimo priežastys ir teikiama nauda". Joje buvo aptarta nauja Europos Komisijos (EK) miesto transporto politika bei nagrinėta užsienio valstybių patirtis, modernizuojant viešojo transporto sistemą, diegiant metropoliteną.

Konferenciją atidaręs sostinės meras Artūras Zuokas sakė, kad miestas turi vienintelį prioritetą - viešąjį transportą, todėl ir turi būti svarstoma ne tik metro galimybė sostinėje, bet ir visos galimos alternatyvos. Anot jo, Vilniui reikia ne kompromisinio, o geriausio sprendimo.

Šiandien Vilniaus miesto savivaldybėje pradedami svarstyti miesto transporto plano variantai. Vienas „pradėtas įgyvendinti“ praėjusią savaitę savavališkai.

Savivaldybė 872 tūkst. litų skyrė parengti miesto transporto planui ir pavedė rinktis iš keturių alternatyvų: tramvajaus, metro, dabartinės transporto sistemos tobulinimo, oro transporto. Pastarasis būdas, pasiūlytas buvusio mero Juozo Imbraso, tiktų nebent turistams perkelti nuo Gedimino pilies iki Trijų Kryžių kalno, bet kažin ar galėtų pagerinti miesto transporto funkcionavimą.