Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Vienas seniausiųjų metro pasaulyje – Tünel Stambule

Dažnas žino, jog seniausias požeminis metropolitenas pasaulyje yra Londono, tačiau retas galėtų įvardinti antrąjį seniausią.

Tünel (liet. Tunelis) – trumpa požeminio metro linija Turkijos sostinėje Stambule. Pagal savo tipą, Tünel priskirtinas požeminiam funikulieriui (panašaus pobūdžio metro eksploatuojamas Haifoje, Izraelyje) ir viso turi dvi stoteles, esančias linijos jungiamuose miesto kvartaluose Karaköy ir Beyoğlu. Įsikūrusi šiaurinėje Marmuro jūros Auksinio Rago įlankos pakrantėje, linija kyla nuo maždaug jūros lygio iki 555 m aukščio. Prieš nepilną mėnesį Tünel linijai, atidarytai 1875 m. sausio 17 d., sukako 136 metai, todėl Tünel yra laikomas antruoju seniausiuoju požeminiu metro pasaulyje po Londono metro (1863 m.) ir pačiu seniausiu miesto požeminiu geležinkeliu kontinentinėje Europoje.


Istorija

Tünel idėja 1867 m. gimė prancūzų inžinieriui Eugène-Henri Gavandui. Jo tikslas buvo sukurti greitą susisiekimo būdą tarp dviejų kaimynystėje esančių naujesnės Stambulo dalies rajonų – Peros (Beyoğlu) ir Galatos (Karaköy). Poreikis susisiekimui gerinti kilo, nes daugybė šių vietovių gyventoju dirbo žemiau esančioje Galatoje, o gyveno 60 m. aukščiau – Peroje. Vienintelė tiesioginė gatvė, Yüksek Kaldırım, jungianti šiuos du rajonus buvo itin stati ir siaura bei iki Tünel atidarymo turėjo atlaikyti 40 tūkst. pėsčiųjų minią kiekvieną dieną. Gavandas Tünel įvardino kaip „pasikeliančią ir nusileidžiančią elevatoriaus rūšį“, kuri gerokai palengvintų miestiečių dalią.

Po dviejų metų, 1869 m. lapkričio 2 d., Gavandas iš Osmanų imperijos sultono Abdülazizio gavo leidimą projektui pradėti bei 42 m. būsimojo metro valdymo sutartį. Prisiviliojęs užsienio investicijų, Gavandas projektui vystyti įkūrė kompaniją, kurios pavadinimas angliškai skambėtų kaip Metropolitan Railway of Constantinople (Konstantinopolio metropoliteno geležinkeliai). Statybos prasidėjo 1871 m. liepos 30 d., bet neilgai trukus buvo sustabdytos dėl nesutarimų tarp žemės savininkų ir kompanijos. Tunelis buvo iškastas 1874 m., o 1875 m. sausio 17 d. galutinai įrengtas bei pradėjo darbą.

1904 m. Metropolitan Railway of Constantinople gavo naują 75 m. valdymo sutartį, tačiau 1923 m. paskelbus Turkijos Respubliką, Tünel buvo nacionalizuotas. 1939 m. Gavando kūrinys buvo prijungtas prie IETT (İstanbul Elektrik Tramvay ve Tünel) transporto organizacijos. 1971 m. Tünel modernizuotas bei elektrifikuotas. Šiandien, ši trumpa linija nebėra tokia svarbi, kaip XIX a. antroje pusėje, tačiau savo svarbos visai nėra praradusi – ji yra dalis savivaldos transporto tinklo, kurioje galioja vieninga bilietų sistema.


Tunelio informacija

Tünel sudaro vienas iš plytų sumūrytas tunelis, kurio ilgis 554,8 m, plotis 6,7 m ir 4,9 m aukštis. Kiekviename tunelio gale yra po stotelę. Apatinės stotelės pavadinimas Karaköy, viršutinės – Tünel Meydanı (liet. Tunelio aikštė). Viršutinė stotelė yra 61,55 m aukščiau už žemesniąją. Tunelio nuolydis kinta nuo 2 iki 15 proc. Tünel buvo statomas su dviem lygiagrečiai einančiomis linijomis, tačiau dabar belikęs vienkelis geležinkelis su nedidele dvikelia atkarpa traukiniams prasilenkti.


Riedmenys

Iki 1971 m. Tünel liniją aptarnavo du mediniai dviejų vagonų traukiniai. Keleiviams buvo skirta tik po vieną dviejų klasių vagoną. Kiekviena klasė turėjo atskirus skyrius vyrams ir moterims. Antras vagonas buvo skirtas įvairiems kroviniams, gyvuliams ar net arklių traukiamiems vežimams ar karietoms pervežti. Traukiniai buvo varomi garo varikliais.

1971 m. mediniai vagonai buvo pakeisti plieniniais bei įgijo oro pripučiamas padangas. Šių traukinių darbinis greitis yra 25 km/h. Kelionė per visą tunelį trunka apie 1,5 min., neskaitant papildomų dviejų minučių keleivių įlaipinimui bei išlaipinimui.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro trasas galima įrengti Neries, gatvių ir geležinkelių šlaituose, po gatvėmis, o stotis – esamų pastatų rūsiuose arba po jais.

Draugai

Blog'ai