Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus
Politikai teisę vadovauti | [−] |
Ekonomistas
Gitanas Nausėda
Efektyvi susisiekimo | [−] |
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis
Negalima kalbėti | [−] |
VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas
Apsisprendimas statyti | [−] |
Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas
Naujovių diegimas | [−] |
Filosofas
Vytautas Rubavičius
Metro projektas sustiprina | [−] |
Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis
Iki 2050 metų | [−] |
Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis
Kaip socialdemokratas, | [−] |
Seimo narys
Linas Balsys
Dirbdamas žurnalistu, | [−] |
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas
Tokio stambaus ir | [−] |
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas
LSA prezidiumas dar | [−] |
Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys
Lietuvos statybos | [−] |
Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas
Vilniaus metro, o ypač | [−] |
Kaimyninės Lenkijos sostinė Varšuva gali būti pavyzdžiu, kaip nutiesti metropoliteną šalį krečiant krizėms, niokojant karams. Čia nekilo dvejonių, kad reikia metro - buvo tik aišku, kad tam skirti pinigų iš miesto iždo nėra jokių galimybių. Žinoma, metropoliteno statybos nebuvo imtasi greitai - tam prireikė kelių dešimtmečių.
Statybą numatė etapais
Pirmieji planai statyti metro Varšuvoje gimė 1925 metais. Projektas numatė dviejų tarpusavyje susikertančių linijų statybą: pirmosios, labiausiai apkrautos kryptimi iš miesto šiaurės į pietus, ir antrosios - iš rytų į vakarus. 1927 metais buvo atlikti geologiniai tyrimai ir parengtas tunelio projektas su metro stoties prijungimu prie Centrinės geležinkelio stoties. Tais pačiais metais buvo pradėtos derybos su Vakarų konsorciumo atstovais dėl finansinio dalyvavimo statybose.
1930 metais pasaulinė krizė sustabdė šią veiklą. Prie pradėto projekto grįžta tik 1938-aisiais. Tuometis miesto meras nurodė organizuoti Požeminio geležinkelio studijos biurą - šis atnaujino senus statybos planus. Parengus 46 kilometrų bendro ilgio metro linijų projektą, jį realizuoti buvo numatyta etapais per 35 metus. Priklausomai nuo vietovės sąlygų metro linija turėjo driektis po žeme ir virš jos.
Iki 1939 metų rugsėjo buvo detalizuoti bendrieji dviejų linijų planai ir pjūviai, susikirtimo taškai su vandentiekio bei kanalizacijos tinklais, atlikti pagrindiniai tunelio konstrukcijų skaičiavimai, apskaičiuota pradinė statybos sąmata. Tačiau didžioji šios medžiagos dalis pražuvo Varšuvos sukilimo metu (1944 metų rugpjūčio 1-spalio 3 dienomis). Karas pražudė 80 proc. Lenkijos sostinės pastatų, bet nesunaikino požeminio susisiekimo koncepcijos.
Jau 1945 metais buvo atnaujinti greitojo miesto geležinkelio tinklo statybos planai. Tinklas turėjo sujungti periferines šiaurės-pietų ir rytų-vakarų miesto apylinkes su Varšuvos centru. Planuotas bendras tinklo ilgis turėjo siekti 64 kilometrus, iš kurių 26 kilometrai driekėsi negiliame tunelyje.
CHRONOLOGINĖ PIRMOSIOS METRO LINIJOS STATYBOS ISTORIJA
1925 metai | Varšuvos miesto valdžia priėmė rezoliuciją dėl požeminio geležinkelio projekto rengimo. |
1927 metai | Patvirtintas preliminarius metro linijų planas ir pradėti geologiniai tyrimai. |
1939 metai | Antrasis pasaulinis karas nutraukė projektavimo ir pasiruošimo darbus. |
1950 metai | Lenkijos vyriausybė priėmė rezoliuciją dėl Varšuvos metro statybos. |
1951 metai | Pradėti požeminio metro statybos darbai. |
1957 metai | Visi darbai nutraukti. |
1982 metai | Lenkijos ministrų taryba priėmė rezoliuciją dėl pirmosios metro linijos statybos. |
1983 metai | Organizuota generalinė metro statybos direkcija, atliekanti investuotojo ir generalinio rangovo funkcijas. |
1983 04 15 | Metro trasos vietoje įkaltas pirmasis plieninis polis. |
1985 metai | Pradėti tunelio statybos darbai po žeme, naudojant gręžimo mašiną. |
1995 metai | Pradėta eksploatuoti pirma 11 kilometrų ilgio metro linijos atkarpa tarp stočių "Kabaty" ir "Politechnika". |
Militaristinis požiūris - svarbesnis
1950 metais Lenkijos vyriausybė priėmė sprendimą statyti požeminį metro. Organizuota valstybinė įmonė „Metroprojekt" parengė metro linijų tinklą (kairiajame Vyslos krante). Militaristinis požiūris ir geopolitika buvo svarbesni negu komunikaciniai miesto poreikiai: pirmiausia buvo pradėti tunelio įrengimo darbai dideliame gylyje po Vyslos dugnu. Tunelio plotis turėjo atitikti krovininių vagonų plotį. Vis dėlto tunelio statyba po trejų metų (1953-iaisiais) buvo nutraukta, nes pasirodė per daug sudėtinga ir brangi. Spaudos kontrolės komisija uždraudė bet kokias publikacijas metro statybos tema.
Viltį sugrįžti prie metro idėjos suteikė 1970 metais prasidėjęs investicijų bumas. Nuo projekto buvo nupūstos dulkės, parengti techniniai bei ekonominiai sprendimai. Deja, automobilių bei kelių tiesimo lobistai buvo stipresni, ir metro idėjai pritrūko pinigų. 1980 metų pradžioje miesto valdžia įsitikino, kad individuali auto-mobilizacija ir intensyvus kelių tinklo plėtimas neišsprendžia Varšuvos transporto problemų. Pasiteisinti gali tik visapusiška viso transporto tinklo plėtra ir metro statyba.
1982 metų sausį Lenkijos vadovas Wojciechas Jaruzelskis Seime pasiūlė pradėti pirmosios metro linijos statybą. 1983 metų balandžio 15-oji simbolizavo keliasdešimties metų Varšuvos metro idėjos įgyvendinimo pradžią ir j istoriją įėjo kaip simbolinė pirmojo poliaus įkalimo diena.
Vėliau prasidėjo esminiai pasikeitimai politiniame ir visuomeniniame krašto gyvenime, metro tai buvo labai sudėtingas periodas. Nuo 1985 metų valstybės biudžete gerokai sumažėjo metro finansavimo kvotos. Dar tais pačiais metais oficialiai pranešta, kad pirmosios linijos statybos ciklas prailginamas dvejiems metams, o pirmosios atkarpos statybos terminas - metams. Vėlesniais metais šalies ekonomika išgyveno sunkius laikus. Iš biudžeto statybai buvo skiriama nepakankamai lėšų, nereguliariai ir vėluojant. Tapo akivaizdu, kad pirmosios metro linijos statybos pabaiga nukeliama neribotam laikui.
Neišvengė sunkumų
Pokyčiai šalies ekonomikoje pagerino santykius ir statybos rinkoje. Buvo galima rengti subrangovų atranką, pasirinkti finansiškai bei technologiškai pažangias įmones. Taip pat atsirado galimybė panaudoti naujausias pasaulinio lygio technologijas. Atsirado sistemų, iki šiol nenaudotų Lenkijos rinkoje. Vadovaujantis tuomete politine situacija Sovietų Sąjungoje, Varšuvos metro linija turėjo būti įrengta ir pritaikyta sovietinei įrangai.
Pirmajai linijai aptarnauti Maskva pažadėjo padovanoti 90 vagonų. 10 iš jų buvo perduoti 1989-1990 metais, tačiau likusi dovanos dalis buvo anuliuota žlugus Sovietų Sąjungai. Šioje situacijoje prasidėjo energingos traukinių ir vagonų gamintojų paieškos krašte bei užsienyje. Buvo gauti keli siūlymai, vis dėlto galutinai nuspręsta įsigyti 32 vagonus Sankt Peterburge.
Miesto valdžia atsižvelgė į faktą, kad tik šį įmonė garantavo laiku pristatyti ir paleisti eksploatuoti reikiamą vagonų skaičių pirmai metro atkarpai. Be to, pasiūlyta kaina atitiko finansines miesto galimybes - vyriausybė iš centrinio biudžeto atsisakė skirti dotacijas vagonams pirkti. Galiausiai buvo įsigyti techniškai paprastesni vagonai. Jie gerokai atsiliko nuo pasaulyje naudotų analogiškų vagonų, tačiau buvo techniškai tvarkingi, pritaikyti prie Varšuvos keleivių srautų ir visiškai atitiko keleivių saugumo parametrus.
Pasiruošimas eksploatuoti metro prasidėjo kartu su statybos darbais. Imta intensyviai ieškoti informacijos, analizuoti užsienio literatūrą, kitų šalių patirtį, organizuoti personalo mokymus, daugiausia tuomečiame Leningrade (dabar Sankt Peterburgas), Budapešte ir Prahoje. Įvertinus situaciją Varšuvos darbo rinkoje, nuspręsta organizuoti naujų specialybių, susijusių su metropoliteno diegimu, ruošimą profesinėse bei aukštosiose mokyklose.
1994 metų pabaigoje pirmasis metro etapas buvo parengtas eksploatuoti, o pirmasis oficialus traukinys išvažiavo į baigtą statyti metro atkarpą 1995 metų balandžio 7 dieną.
1996 metų birželio 17 dieną Varšuvos miesto taryba priėmė rezoliuciją dėl pirmosios metro linijos statybos atnaujinimo atkarpoje tarp stočių A-13 „Centrum" ir A-23 „Mlociny".
Po metų Varšuvos miesto taryba patvirtino investicinį 1997-2010 metų miesto planą. Metro finansavimo plane buvo numatyta skirti lėšų ir iš valstybės biudžeto. Deja, valstybės įsipareigojimai finansuoti metro tik mažėjo, todėl dramatiška situacija finansuojant pirmąją metro liniją dėl sumažintos dotacijos iš valstybės biudžeto žlugdė statybos ritmą. Buvo vėluojama priduoti numatytas metro atkarpas.
Metro atkarpa į šiaurę nuo stoties A-13 „Centrum" iki stoties A-15 „Ra-tusz" buvo statoma taikant šiuolaikišką technologiją. Tai leido gerokai sumažinti šios atkarpos kainą palyginti su jau pastatytomis atkarpomis.
2008 metais buvo atlikta eilinė keleivių apklausa apie metro teikiamų paslaugų kokybę. Panašiai kaip ir 2007-aisiais, beveik 92 proc. miestiečių metropoliteną įvertino labai gerai arba gerai. Varšuvos metro yra vienas populiariausių susisiekimo būdų sostinėje. Požeminį geležinkelį keleiviai vertina už greitį, patikimumą, punktualumą, saugumą ir susisiekimo komfortą.
Plėtra nesnaudžia
Varšuvos planuose jau numatyta įrengti antrąją metro liniją, pradedant iš miesto vakarų pusės (Moro rajonas) į rytinę Vyslos pusę (Pragos rajonas), baigiant linija šiaurinėje rajono dalyje (Brodno rajonas) bei rajono pietinėje dalyje (Goclavas).
2006 metų balandžio 14 dieną Varšuvos meras Kazimierzas Mar-cinkiewiczius pranešė apie antrosios metro linijos statybos planus. Bendras planuojamos linijos ilgis turi siekti 31 kilometrą, stočių skaičius - 28. Linijai prižiūrėti bus pastatytos dvi techninio aptarnavimo stotys „Mory" ir „Kozia Gorka". Antrosios linijos statyba padalyta į keturis etapus: vakarinį, centrinį, šiaurinį ir pietinį. Pirmuoju etapu bus statoma centrinė linijos atkarpa tarp „Rondo Daszynskiego" ir „Dworzec Wilenski". Atkarpos ilgis - 6,1 kilometro, numatytos 7 stotelės. Metro linija turės kirsti Vyslą - maždaug 600 metrų ilgio tunelis bus rausiamas po upės dugnu. Varšuvos merė Hanna Gronkiewicz-Waltz pažadėjo baigti šios atkarpos statybas iki Europos futbolo čempionato 2012 metais pradžios.
2009 metų vasario 9 dieną prasidėjo antrosios linijos centrinės atkarpos statybos ir projektavimo darbų konkursas. Konkurso dokumentaciją įsigijo 19 įmonių. Savo siūlymų pateikė 5 tarptautiniai konsorciumai, tarp jų lenkų, kinų, austrų, ispanų, vokiečių, italų, turkų įmonės.
2009 metų spalio 28 dieną buvo iškilmingai pasirašyta antrosios metro linijos centrinės atkarpos statybos sutartis. Jau po mėnesio prasidėjo projektavimo darbai bei susitikimų ciklas tarp sutartį laimėjusio italų, turkų ir lenkų konsorciumo bei Varšuvos metro ir miesto komunalinio ūkio atstovų.
2010 metų vasario mėnesį buvo patvirtintas požeminių tunelių įrengimo eiliškumas. Tuneliams įrengti bus panaudotos trys tunelių gręžimo mašinos. Stotys bus įrengiamos atvirai. Nuo 2010 metų balandžio mėnesio prasidėjo pasiruošimo ir papildomi geologinių tyrinėjimų darbai. Projektuojamų stočių vietoje atliekami archeologiniai tyrinėjimo darbai. Statybininkai ruošiasi įtemptam darbui.
Pasakojimas apie Rennes miesto metropoliteną
Įdomus straipsnis, tik siūlyčiau laikytis vienodo standarto, ir straipsnių antraštes rašyti mažosiomis raidėmis, kaip kituose šiame puslapyje publikuojamuose straipsniuose. Tekstas didžiosiomis raidėmis sunkiau skaitomas ir įsisavinamas.