Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Metro tunelių įrengimo būdai

Tunelio įrengimas atviruoju būdu


Tunelis įrengiamas atviruoju būdu, kai jo įgilinimas siekia 8-12 m nuo žemės paviršiaus. Dirbti šiuo metodu tikslinga, kai miesto gatvėse virš tunelio reikia įrengti komunikacijų kolektorius. Jeigu tokios būtinybės nėra, tai, įrengus tunelį, jis užpilamas gruntu ir atstatomas buvęs paviršiaus lygis. Prieš tunelio įrengimą būtina atlikti šiuos darbus:
1. Numatomos trasos vietoje padaryti inžinerinius-geologinius tyrinėjimus.
2. Nustatyti faktiškai esančias komunikacijas ir jų būklę, parengti komunikacijų perkėlimo arba rekonstrukcijos projektus.
3. Parengti transporto apvažiavimų projektus.

4. Suprojektuoti numatomo tunelio ruožą su komunikacijų kolektoriumi arba be jo.

Pradėjus darbus numatomame tunelio tiesimo ruože, rekonstruojamos ir pertvarkomos komunikacijos, įrengiami apvažiavimai ir reikiamos atraminės sienos.
Atraminės sienos gali būti formuojamos iš gręžtinių pamatų, metalinių špuntinių profilių, injekcinių pamatų. Įrengus atramines sienas, etapais kasamas gruntas ir išramstomos atraminės sienos. Taip darbai vykdomi tol, kol pasiekiama tunelio apačios projektinė altitudė. Iškasus gruntą, sudedama armatūra, statomi klojiniai ir betonuojamas metro požeminis tunelis.

Atviru būdu


Išbetonavus tunelį, esant būtinybei, virš jo įrengiami komunikacijų kolektoriai ir iki buvusio lygio užpilamas gruntas.

Atviru būdu


Ypatingo dėmesio reikalauja požeminio tunelio tiesimas po esančiais namais. Šiuo atveju privalu ypač atidžiai išanalizuoti esantį pastatą, atlikti esamų konstrukcijų apmatavimus, ištirti pastato pamatų būklę, jų įgilinimą ir pagrindą po pamatais. Esant reikalui, pamatai turi būti sustiprinti taip, kad požeminio tunelio tiesimas nepakenktų esamam pastatui.
Vilniuje tokia technologija buvo taikyta visoje eilėje statybų, pvz. UAB “Vilniaus Rentinys“ objekte „Gyvenamasis namas Islandijos ir Vilniaus gatvių sankryžoje“ po esamais pastatais taip įrengė požeminį 3-jų lygių garažą.
Technologija, kai atraminės sienos įrengiamos iš metalinio špunto taikyta dar plačiau: „Karaliaus Mindaugo komerciniame bei apartamentų centre Vilniuje“ buvo įrengtas dviejų aukštų požeminis parkingas, Daugiabučių gyvenamųjų namų komplekse Viršuliškių skersgatvyje Vilniuje - požeminiai garažai, įsigilinus iki 10 m nuo esamo žemės paviršiaus, ir t. t.
Šitokiu tunelių statybos metodu greitu laiku bus pradėta statyti požeminė perėja per Narbuto gatvę Vilniuje į prekybos ir paslaugų kompleksą “Panorama“.



Tunelio įrengimas uždaruoju būdu


Uždaruoju būdu tunelis įrengiamas, kai jis turi eiti po gatvėmis ir namais. Šis metodas taikytinas, kai tunelio įrengimo gylis yra daugiau, kaip 15m nuo žemės paviršiaus, ir negali būti paviršiaus, esančio virš tunelio, deformacijų. Tam naudojamas specialus injekcijų darymo įrenginys, kurio veikimo principas sekantis:
Į gruntą įgilinamas vamzdis su specialia gręžimo galva. Vamzdžio viduje esančia skyle aukštu spaudimu ( iki 400 kg/cm2 ) pumpuojamas cementinis skiedinys, kuris pro gręžimo galvoje esančias skyles įšvirkščiamas į gruntą. Injektavimo vamzdį vienodu greičiu sukant ir traukiant, suformuojamas injekcinio pamato kamienas. Šio injekcinių pamatų įrengimo metodo privalumas yra tas, kad injekcinis pamatas įrengiamas negręžiant, nekalant ir nevibruojant, tuo pačiu nesukeliant žemės paviršiaus deformacijų. Tokiu metodu tuneliai kitose šalyse sėkmingai įrengiami jau virš 50 metų.

Uždaru būdu



Tunelio įrengimas, naudojant injekcinių pamatų įrengimo metodą.

Naudojant injekcinių pamatų įrengimo technologiją, įrengiama tunelio skliautinė konstrukcija ir šoninės sienos. Injektuojama 5 laipsnių kampu nuo horizontalės ir vertikalės į tunelio išorę. Injekciniai pamatai įrengiami kas 0,5 metro tarp injekcijų centrų, suformuojamo kamieno skersmuo - 0,6 m . Taip dirbant, injekcijos tarpusavyje susilieja ir tampa vientisa konstrukcija, kuri saugo tunelio skliautą nuo įgriuvimo. Injekcijos daromos nuo 12 iki 14 metrų ilgio.
Įrengus injekcijas, po jomis kasamas gruntas. Pirmu etapu iškasama tiek, kad būtų galima apibetonuoti skliautines injekcijas. Tam prie jų pritvirtinama armatūra ir torkretuojama, suformuojant 0,2 -0,4 m storio betoninį tunelio skliautą.

Uždaru būdu

Po to antru etapu baigiamas iškasti gruntas ir apibetonuojamos šoninės injekcijos, tai yra sudedama armatūra ir torkretuojant suformuojamos 0,2 –0,4 m storio betoninės tunelio sienos.

Uždaru būdu

Toliau darbai analogiškai kartojami tol, kol įrengiama numatyta tunelio atkarpa.

UAB “ Vilniaus Rentinys“
Vyr. technologas Rimantas Pūkelis

UAB“Vilniaus Rentinys“
Vyr. konstruktorius Kęstutis Tumosa

Tunelio įrengimo metodų schema.

Įrengimo metodų schema



Perspektyvinė metro trasa su stotimi


Metro stotis



Perspektyvinė metro trasa su stotimi ir komunikacijų kolektoriumi


Metro stotis su komunikacijų kolektoriumi


Metro stoties techniniai duomenys

stotis



stotis



stotis

stotis

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro eismui neturi įtakos meteorologinės sąlygos: sniegas, ledas, liūtys, vėjas ir t.t.

Draugai

Blog'ai