Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Vilnius – į 2050-uosius

Vilnius pastaraisiais metais sparčiai auga, vis glaudesniais ir įvairesniais ryšiais susisaisto su daugeliu Europos Sąjungos regionų, tad įgauna ryškesnių metropolinio miesto ar urbanistinės aglomeracijos bruožų. Pasaulyje šalyse Vilnius žinomas dėl savo pasaulinės reikšmės senamiesčio, kurio įvaizdis grindžia turizmo industrijos plėtrą, o Europos Sąjungos šalyse vis labiau aktualizuojamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinis bei politinis paveldas, padedantis mūsų sostinei įtvirtinti istorinio europinio didmiesčio vaidmenį. Vilniaus augimas, deramas jo istorinio kultūrinio paveldo iškėlimas ir panaudojimas kuria pagrindus miesto darnios plėtros vizijai. Tačiau ryškėja viena esminė sąlyga šiai vizijai įgyvendinti – jei atsakingi už miesto plėtrą Vilniaus politikai ryšis drąsiems urbanistiniams sprendimams, kurie ne tik išspręs susikaupusias, miestiečius vis labiau kankinančias problemas, bet ir stengsis užbėgti už akių naujoms.

Vienos didžiausių – transporto problemos. Tų problemų imamasi tada, kai jos tampa nebepakeliamos ir kai patiriama didžiulių nuostolių. Miesto valdžiai stokojant deramo, į XXI amžiaus iššūkius galinčio atsakyti ir su jais tvarkytis urbanistinio mąstymo, esame pasmerkti vilktis problemoms iš paskos. Būtina drąsiais projektais bei sprendimais ir energingais veiksmais jas aplenkti. Miesto valdžia transporto problemas siūlo įveikti tiesiant tramvajaus bėgius. Tačiau ar tramvajus išspręs susikaupusias transporto problemas? Net šiam planui pagrįsti atliktų studijų autoriai nedrįsta sakyti -- taip. Skeptiškai greitojo tramvajaus atžvilgiu nusiteikusi didžioji gyventojų dalis, o daugelis specialistų, kurie nepriklauso nuo miesto valdžios užsakymų, tokią nuostatą pagrindžia įtikinamais argumentais. Tačiau miesto valdžios rengiamuose visuomeniniuose tramvajaus plano svarstymuose nebuvo net užsimenama apie jokią kitą galimą išeitį. Kitaip tariant, svarstymai pasitelkiami vien tam, kad jais būtų galima pavaizduoti „visuomenės pritarimą“. Tad nepaisant skeptikų argumentų tramvajaus idėja stumiama pirmyn.

Specialistų ir kultūros žmonių siūlomam alternatyviam Metro projektui nebūdingos tramvajaus blogybės. Esminis Metro projekto bruožas tas, kad susikaupusios ir vis didėjančios Vilniaus transporto problemos naikinamos nebekuriant naujų problemų, o sykiu ir paskatinant žmones riboti keliones automobiliais. Visi specialistai pripažįsta, jog tramvajus pats taps didele transporto magistralių problema, kuri pareikalaus nemenkų lėšų. Metro projektas pranašesnis daugeliu atžvilgiu. Jis užbėga už akių urbanistinei miesto plėtrai, sudarydamas sąlygas susitelkti ties darnios plėtros gairėmis, nes sukuriama galinga, esamoms magistralėms niekaip netrukdanti keleivių pervežimo arterija. Metro projektas sustiprina Vilniaus, kaip regioninio metropolinio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui ir jo žmonėms reikalingą gyvenamąją aplinką. Ir šiuolaikinio europinio didmiesčio vaizdinys, ir ypač gyvenamosios aplinkos kokybė yra tie nepaprastai svarbūs šiuolaikinio miesto bruožai, kurie nulemia didelių investitorių apsisprendimą. Kitas svarbus šio projekto ypatumas tas, kad jis grindžiamas nauju požiūriu į žmogaus ir transporto santykius. Šiaip jau žmogui lemta prisitaikyti prie transporto, tad naujų linijų projektuotojams terūpi tik pervežimo kiekybė, o metro Vilniuje teiks žmogui tokius patogumus, apie kokius negali net pagalvoti jokie kiti vežėjai.

Metro projektas pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu. Juk nuo pačių vilniečių pastangų priklausys, ar metro „įveiks“ tramvajų. Jiems teks ir prižiūrėti, kaip ši idėja įgauna kūnišką pavidalą. Niekas kitas taip nesutelkia žmonių, kaip konkreti įgyvendinama, jų visų gyvenimus paveikianti vizija, -- kiekvienas akivaizdžiai pamatys, kaip per kelis metus jo miestas „šokteli“ dešimtmečiu į ateitį ir kaip pagerėja jo gyvenamoji aplinka. Ambicinga vizija palaiko pilietiškumo jauseną, taip pat ugdo pasididžiavimą savo miestu. Šiuo atžvilgiu didelė tramvajaus blogybė ta, kad šis projektas kokiems penkiasdešimtmečiai metų panaikins galimybę statyti metro, nes didžiuma lėšų bus skiriama tvarkytis su vis naujomis transporto problemomis. Dideliems urbanistiniams sumanymams nebus nei intelektualinių, nei finansinių išteklių. O miesto dvasiai stiprinti reikalingi drąsūs, įprastinį lietuvių urbanistinį mąstymą peržengiantys ir visuomenės vaizduotę įžiebiantys projektai, kurie padėtų miestui ir miestiečiams pasijusti gyvenantiems XXI amžiuje.

Dr. Vytautas Rubavičius