Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Straipsniai

Vilniečiai ir sostinės svečiai jau ne pirmus metus piktinasi transporto spūstimis Vilniaus gatvėse, pripažindami susisiekimo problemą viena opiausių bėdų mieste. Pasak Susisiekimo ministerijos, kasmet Vilniaus „kamščiuose“ prarandame daugiau nei 1,5 mlrd. litų (600 mln. sudaro kuro kaina, dar 900 mln. kainuoja žmonių laikas, praleistas stovint grūstyse; skaičiuje neįtrauktos išlaidos ekologijai, žala sveikatai ir pan.). Palyginimui, Tarybos patvirtintas miesto metinis biudžetas yra apie milijardą litų. Akivaizdu, jog kasmet Vilniuje dūmais paleidžiame pusantro miesto biudžeto. Dažnas pasakytų: nevairuoju, neturiu mašinos, tad savo laiko bei pinigų grūstyse neprarandu.

Zenonas Mikšys ("Mokslas ir technika")

Buvusio Vilniaus namų statybos kombinato kieme tarp įvairių firmų, bendrovių, biurų, sandėlių ir cechų savo švara, šviežumu išsiskiria gelsvas trijų aukštų pastatas su stiklinėmis mansardomis. Šio namo, pažymėto Savanorių pr. 174a numeriu, antro aukšto jaukiuose kambarėliuose glaudžiasi VŠĮ „Vilniaus metro“. Tai planuojamo, svarstomo, kuriamo būsimo Lietuvos sostinės metropoliteno štabas, savotiškas visų darbų variklis. Čia viskas alsuoja, dvelkia tuo entuziastų puoselėjamu, įsivaizduojamu, ginamu ir laukiamu sudėtingu inžinerinės minties kūriniu – Vilniaus metro, jo arterijomis, skliautais, požeminiais tuneliais, statiniais, peronais. Didžiajame kambaryje, kur prie kompiuterių darbuojasi grupė vaikinų ir merginų, per visą sieną kabo kompiuterinis panoraminis piešinys, rodantis, kaip kūrėjai įsivaizduoja metro trasą, einančią lygiagrečiai su Geležinio vilko tiltu. Lentynose ir spintose – brėžiniai, žemėlapiai, schemos, anglų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis stori leidinių tomai su Europoje jau veikiančių ir dar statomų metro linijų aprašymais, jų statybų ypatumais, ekonominiais ir techniniais apskaičiavimais, technologijų naujovėmis. Žemai pasienyje visomis spalvomis žėri apie 500 metro ženklų – logotipų, atsiųstų Vilniaus metro ženklo paskelbtam konkursui. Aukštai supasi oro balionėliai su užrašu „Vilniaus metro“.

Šiandien pasaulyje yra 162 miestai, turintys savo metropoliteno tinklus, kurie iš viso tęsiasi >8000 km. bei pastatyta ~7000 metro stotelių. Vilniaus metropoliteno entuziastai Lietuvos sostinei siūlo apie 30 kilometrų metro bei apie 20 stotelių.

Miesto viešojo transporto schema susideda iš skirtingų transportavimo technologijų, kurios pasirenkamos ir įdiegiamos atsižvelgiant į miesto poreikius ir galimybes.

Atrodo visai realu, kad po penkerių - aštuonerių metų Vilniuje važinėsime metro. Tuomet, kai politikų kalbos turės virsti darbais, neabejotinai kils klausimas, kas ir kaip organizuos metro statybas? Tai svarbu, nes pasirinkus netinkamą įgyvendinimą, projektas gali pabrangti, užsitęsti ar net žlugti.

Gyvenant mieste ir norint kuo optimaliau išnaudoti laiką keliaujant iš vienos vietos į kitą, svarbu žinoti, kokią transporto priemonę pasirinkti. Kad kelionė būtų sklandi būtina numatyti, su kokiomis kliūtimis galite susidurti. Priešingu atveju gyventojams, neįpratusiems važinėti viešuoju transportu, tačiau visgi su juo susidūrusiems, gali iškilti keblumų. Tad svarbu aptarti kai kurias kelionės viešuoju transportu ypatybes, kad keliaujant kiltų kuo mažiau netikėtumų.

Guminių ratų metro yra viešojo transporto sistemoje taikoma technologija, naudojanti dalį kelio ir vieną geležinkelio bėgį arba du geležinkelio bėgius. Ši transporto priemonė turi ratus su guminėmis padangomis, bei rieda betonu su vienu vairuojamuoju bėgiu, H-formos specialaus lydinio bėgiais arba plokščiais bėgiais. Priešingai nei geležinkelio traukinio, guminių ratų metro nereikia vairuoti. Dauguma guminių-ratų traukinių yra specialiai statomi ir projektuojami konkrečiai sistemai, kurioje jie veiks.  Ši transporto priemonė yra varoma elektra, tiekiama vieno bėgio, ar abiejų, vedamųjų bėgių.

Daugelyje Vakarietiško pasaulio valstybių dominuojanti transporto priemonė yra automobilis. Tačiau didžiuosiuose pasaulio miestuose, kur išvystyta viešojo transporto sistema, o naudojimasis nuosava mašina slopinamas branginant automobilio išlaikymą, keliavimas pėsčiomis, dviračiu, motoroleriu ar viešuoju transportu tampa neabejotinai naudinga ir perspektyvia alternatyva.
Viešasis transportas ypač pranašus prieš automobilius tankiai apgyvendintose vietose tuo, jog, vienu metu pervežant daug keleivių, neapkraunamos gatvės, stovėjimo aikštelės, išvengiama aplinkos taršos. Deja dažniausiai antviršinis transportas susiduria su ribojamo greičio problema ir todėl yra lėtesnė transporto priemonė nei autmobilis. Taip yra ne tik dėl sustojimų stotelėse išlaipinant keleivius, bet ir dėl didelio gatvių apkrovimo, kelių eismo taisyklių nesilaikymo.

Taigi, ką renkasi pasaulis?

„Park-and-Ride“ eismo transporto infrastruktūros planavimo principas

Anglų kalboje sutinkamam žodžių junginiui „Park-and-Ride“ atrasti vienareikšmišką vertimą į lietuvių kalbą nelengva, be papildomų paaiškinimų jį suprasti būtų sunku. Pirmasis šio junginio žodis „park“ anglų kalboje reiškia „pastatyti automobilį“, t.y. “parkuotis”, antrasis – “ride” – “važiuoti”. “Parkuotis ir važiuoti” – kažkas čia lyg ir ne taip, jei mėginsime ieškoti logikos.

Genė DRUNGILIENĖ, "Statybų žinios"

Neginčijama kiekvieno vilniečio ir sostinės svečio teisė – lengvai, patogiai ir prieinamomis kainomis pasiekti bet kurią miesto vietą. Esant dabartiniam gatvių tinklui, dideliam automobilių skaičiui, tai tampa neįmanoma. Todėl nebe pirmus metus diskutuojama apie galimybę Vilniuje įrengti metro.

Jurgis Loiba, "Lietuvos žinios"

Tokią išvadą priėjo vykusios teorinės konferencijos "Viešojo transporto problemos Vilniuje" dalyviai ir organizatoriai.

Kitų išvadų būtų sunku ir tikėtis, kadangi renginio organizatoriai - viešoji įmonė "Vilniaus metro" ir "Naujosios viešosios vadybos fondas" - yra pagrindiniai metro statybos sostinėje entuziastai.

Jūratė Žuolytė, "Vilniaus diena"

Pasaulio didmiesčių baubas – užterštas oras – kamuoja ir Vilnių. Sostinės gyventojai dar neraginami dėvėti kaukių, tačiau vietos šalia judrių gatvių tapo ypač pavojingos. Autobusų stotelė Kareivių gatvėje. Tai pats juodžiausias taškas miesto užterštumo žemėlapyje. Oro tarša šioje vietoje normą viršija net 65 kartus.

Užteršto oro padariniai geriausiai matyti žiemą – baltas sniegas per keletą dienų pasidengia juodu taršalų sluoksniu. Tai jau tapo miesto kasdienybe, ženklu, kad Vilnius – labiausiai teršiamas šalies miestas. Iki Tokijo ar Honkongo dar toli, tačiau civilizacijos rykštė skaudžiai plaka ir Lietuvos sostinės gyventojus.

Visą straipsnį rasite čia

Didžiausiame Lietuvos studentų laikraštyje "Savas" pasirodė straipsnis apie Vilniaus metropoliteno projektą, kurį pateikiame ir tinklapio lankytojams.

Iš vokiečių kalbos vertė Indrė Aužbikavičiūtė

Rizikos sumažinimas

Kiekvieno metropoliteno sistemai būtini tie patys saugumą užtikrinantys įrenginiai kaip ir kitoms bėginėms transporto priemonėms, gabenančioms keleivius. Tačiau metro sistemos veikimas pasižymi šiek tiek kitais rizikos momentais nei įprasto geležinkelio. Čia didžiausia rizika galima traukiniui dideliu greičiu važiuojant atvirais geležinkelio bėgiais. Vienokio ar kitokio pavojaus momentai metro sistemos aptarnavime labiau susiję su dideliu keleivių srautu. Jie ypač galimi situacijose, kuomet keleiviai sustojimuose įlipa ir išlipa iš transporto priemonės.

Pasaulio metropolitenai turi ypatingą, tačiau tik tam tikru metu aktualią funkciją- užtikrina civilinę saugą pavojaus atveju. Savaime suprantama, kasdien šių metro funkcijų neprireikia. Tačiau gyventojai tų miestų, kurie patyrė civilinio pavojaus grėsmę, metro tunelius atrasdavo kaip išsigelbėjimą nuo grėsmės gyvybei.