Tačiau valdininkai nenori matyti modernios susisiekimo sistemos privalumų.

Susisiekimo viešuoju transportu ateities klausimų svarstymas Vilniaus miesto savivaldybėje primena katės ir pelės žaidimą. Atrodytų, miesto taryba priima sprendimus, pasirenka koncepciją, tačiau matyti, kad įgyvendinti tuos sprendimus nesiruošiama. Progresyviai mąstantys visuomenininkai nori atkreipti miestiečių dėmesį, kad rengdami ateities planus valdininkai nemąstydami žengia didelį žingsnį atgal - proteguojamas ekonomiškai neefektyvus viešasis transportas.

Vilniaus miesto valdžia niekaip neapsisprendžia, kokios naujos visuomeninio transporto rūšies reikia miestui ir ar iš viso reikia.

Didžiausia problema ta, kad vilniečiai gyvena išsibarstę po vienas nuo kito nutolusius rajonus ir visur važinėja automobiliais.


Miestas iš trijų miestų

Sostinėje gyventojų nei daugėja, nei mažėja - jų yra apie 550 tūkst. Tačiau, specialistų skaičiavimais, „tikrųjų" vilniečių yra gerokai daugiau - apie 700 tūkst. O tais „tikraisiais" vadinami gyventojai, kurie įsikūrė aplink Vilnių esančiose gyvenvietėse Maišiagaloje, Nemėžyje, Rudaminoje ir kitur, tačiau dirba sostinėje.

Net savivaldybės kontrolieriai negali konkrečiai pasakyti, kiek siekia merijos išlaidos, skirtos įvairioms viešojo transporto, pavyzdžiui, tramvajaus, galimybių studijoms. Iš pinklių atsakymų galima tik nuspėti, kad jau ištirpo apie 1,5 mln. litų.


Raštas - lyg referatas

Kaip buvo panaudotos savivaldybės lėšos, skirtos rengiant Tramvajaus specialųjį planą ir kitas transporto plėtojimo studijas? Tokią konkrečią užduotį Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai suformulavo miesto tarybos Kontrolės komiteto nariai, tačiau gavo atsakymą, kuris primena ne grabų referatą.

Prasidėjo „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniuje specialiojo plano sprendiniai“ svarstymas, kuris tęsis iki balandžio 20 dienos.

Po ilgų Vilniaus miesto Specialiojo transporto plano iki 2040 metų koncepcijos ir Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitų svarstymų (nors kai kuriems teiginiams sąjūdžio „Vilniaus metro“ aktyvas, įvairios organizacijos nepritarė) Vilniaus miesto savivaldybės taryba, praeitų metų lapkričio mėn. atliktam darbui pritarė. Tad nauju sprendimu nustatė, jog projekto detalizavimo stadijoje „(...) pirmenybė būtų teikiama ekotramvajaus ir BRT tipo greitojo autobuso tinklo plėtrai, numatant pagrindinę liniją „Santariškės-Stoties aikštė“.

Jau neabejojama, kad po kelerių metų Vilniuje kursuos greitieji tramvajai. Nei projektų autorių, nei sostinės vadovų nejaudina blogas kelis tūkstančius kilometrų nuo mūsų sostinės nutolusio Izraelio Jeruzalės miesto pavyzdys, kur vos mažiau nei prieš metus pradėjęs veikti tramvajus jau vadinamas klaida.

IŠVADA. Jeruzalės miesto gatves raižantys tramvajaus vagonai yra gražūs, ekologiški ir tylūs, tačiau šis jų pranašumas, anot miesto gyventojų, paskęsta tramvajų keliamoje netvarkoje.

Vilniaus miesto taryba apsisprendė: sostinės gatvių kamščius bus bandoma naikinti įrengiant tramvajų ir greitųjų autobusų linijas. Tačiau koncepcija, kurioje numatoma sostinės viešojo transporto plėtra per ateinančius 30 metų, nenubraukia ir metro idėjos rėmėjų įdirbio.


Pirmiausia - šiandienos poreikiai

Vilniaus miesto taryba nusprendė, kad situaciją reikia gelbėti paisant šiandienės situacijos, tačiau nepamirštant ateities perspektyvi.

Parengė ALVYDAS MEDALINSKAS

Sostinės valdžia skuba apsispręsti, kokia viešojo transporto sistema Vilniuje bus kuriama per artimiausius 30 metų. Nors variantų pateikta nemažai, iš principo daugelis pripažįsta, kad konkuruoja dvi koncepcijos: savivaldybės ekspertų pasiūlyta greitųjų autobusų arba tramvajų sistema ir visuomeninio judėjimo Metro sąjūdžio rekomenduojamas metro projektas. Ką apie šių idėjų pranašumus ir trūkumus galėtų pasakyti ekspertai, sostinės savivaldybės pareigūnai, oponuojančių transporto projektų šalininkai? Ar jie gali garantuoti, kad projektai, kuriuos siūloma įgyvendinti, bus skaidrūs?

Kalbos, kad sostinei esą reikėtų naujų viešojo transporto rūšių, pasigirdo prieš beveik dešimtmetį. Tuomet Vilniui vadovavęs meras Artūras Zuokas kalbėjo apie tramvajaus linijas, dar vėliau mero regalijas gavęs Juozas Imbrasas pareiškė, kad Vilniuje turėtų būti įrengtas metro.

Užuot tyliai per keletą metų užgesusi, metro Vilniuje idėja atgimė. Miesto savivaldybėje rudenį pristatytoje naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano koncepcijoje ir strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje vertinti įvairūs miesto transporto variantai, tarp jų - ir metro.

658 km atstumas per dvi su puse valandos

Du didžiausius Rusijos miestus – Maskvą ir Sankt Peterburgą – iki 2018 m. Pasaulio futbolo čempionato sujungs greitųjų traukinių linija, pritaikyta greičiams iki 400 km/val. Spalio 20 d. Londone kalbėjęs Rusijos geležinkelių vykdomasis direktorius Denisas Muratovas teigė, jog „laikas tokiai linijai tiesti jau atėjo“. Pasak jo, liniją tikimasi baigti dar 2017 m., prieš 2018 m. FIFA Pasaulio futbolo čempionatą, kuris vyks vasarą.

Dabartiniuose planuose numatyta 658 km ilgio 1520 mm pločio vėžės linija, kuria miestus pasiekę traukiniai kelionę iki pačių stočių tęstų jau esama infrastruktūra. Įgyvendinus šį projektą kelionės trukmė tarp šių miestų sutrumpėtų nuo dabartinių 3 val. 45 min. iki 2 val. 30 min. Planuojama, kad per metus linija pervežtų apie 7 mln keleivių, o iki 2030 m. šis skaičius galėtų išaugti iki 10,5 mln.

Vakar Vilniaus savivaldybėje buvo svarstytas naujų rūšių viešojo transporto diegimo klausimas. Specialųjį planą parengusi Ūkio subjektų grupė pabrėžė, kad esamą viešojo susisiekimo sistemą reikia tobulinti, tačiau metro šalininkai ataskaitos išvadas kritikavo.

Kritikuoja senamadžius Ūkio subjektų grupei atstovavusi- Marija Burinskienė pabrėžė, kad per metus viešuoju transportu keliauja apie 183 mln. gyventojų, o pagrindinis krūvis atitenka autobusams. Todėl esą būtina sureguliuoti keleivių srautus ir pakeisti žmonių požiūrį į viešąjį transportą.

Kaip praneša dienraštis Railway Gazette International, Ispanijoje kelionė traukiniu tarp dviejų didžiausių miestų – sostinės Madrido ir Barselonos – nuo spalio 24 d. sutrumpės iki pustrečios valandos dėka signalizavimo sistemos atnaujinimo.

Testavimo darbus tarp Lleidos (Vakarų Katalonija) ir Barselonos numatyta atlikti gruodį, kuomet daugiau maršrutų bus įgalinti išvystyti 310 km/h greitį tose vietose, kur tai leistų padaryti infrastruktūros būklė.

„Rīgas satiksme“ baigė projektą, kurio metu Latvijos meno akademijos dizaino studentai papuošė Abrenės viešojo transporto stoteles.

Keleivius pervežanti įmonė dėkoja projekte dalyvavusiems studentas, kurie pagyvino ne tik autobusų stoteles, bet ir dalį miesto aplinkos. „Rīgas satiksme“ ir dizaino studentai yra įsitikinę, kad nauja stotelių išvaizda sukurs teigiamas emocijas bei pamalonins autobuso laukiančius keleivius.

Jaunieji Latvijos meno akademijos studentai pradėjo įgyvendinti šį lauko projektą 2011 metų birželio 14 dieną.

„Rusijos geležinkeliai domisi galimybėmis pritaikyti aukštąsias technologijas savo veikloje ir keistis technologiniais pasiekimais geležinkelių srityje su užsienio kompanijomis“ – taip teigė Rusijos geležinkelių (RŽD) prezidentas Vladmiras Jakuninas.

Rusijos verslo viršūnių suvažiavime „Stipri Rusija 2011“ Jakuninas pramonės modernizaciją ir pasaulinio lygio technologijų diegimą apibūdino kaip kertinį akmenį formuojant geležinkelių investicijų strategiją.

Dienraštis „Railway Gazette International“ praneša, kad Estijos krovos kompanija „EVR Cargo“ pasirašė 30,2 mln. eurų vertės kontraktą su konsorciumu, sudarytu iš China National Corporation (CNR) for Overseas Economic Cooperation ir CNR dukterinės įmonės Feb.7th Railway Transportation, dėl 16 dyzelinių manevrinių šilumvežių įsigijimo.

Geležinkelio bėgiai Kauno priemiestyje Rokuose paženklinti dviejų berniukų mirtimi. Juos partrenkė keleivinis traukinys.


Žuvusiųjų iškart nepasigedo

Nelaimė įvyko trečiadienį 16.30 vai. Rokų gyvenvietėje, tarps-totėje Kaunas-Jiesia, 43-iajame kilometre. Keleivinis traukinys Šeštokai-Vilnius kliudė ir mirtinai sužalojo du berniukus.