Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Straipsniai

Vilniaus miesto taryba apsisprendė: sostinės gatvių kamščius bus bandoma naikinti įrengiant tramvajų ir greitųjų autobusų linijas. Tačiau koncepcija, kurioje numatoma sostinės viešojo transporto plėtra per ateinančius 30 metų, nenubraukia ir metro idėjos rėmėjų įdirbio.


Pirmiausia - šiandienos poreikiai

Vilniaus miesto taryba nusprendė, kad situaciją reikia gelbėti paisant šiandienės situacijos, tačiau nepamirštant ateities perspektyvi.

Parengė ALVYDAS MEDALINSKAS

Sostinės valdžia skuba apsispręsti, kokia viešojo transporto sistema Vilniuje bus kuriama per artimiausius 30 metų. Nors variantų pateikta nemažai, iš principo daugelis pripažįsta, kad konkuruoja dvi koncepcijos: savivaldybės ekspertų pasiūlyta greitųjų autobusų arba tramvajų sistema ir visuomeninio judėjimo Metro sąjūdžio rekomenduojamas metro projektas. Ką apie šių idėjų pranašumus ir trūkumus galėtų pasakyti ekspertai, sostinės savivaldybės pareigūnai, oponuojančių transporto projektų šalininkai? Ar jie gali garantuoti, kad projektai, kuriuos siūloma įgyvendinti, bus skaidrūs?

Kalbos, kad sostinei esą reikėtų naujų viešojo transporto rūšių, pasigirdo prieš beveik dešimtmetį. Tuomet Vilniui vadovavęs meras Artūras Zuokas kalbėjo apie tramvajaus linijas, dar vėliau mero regalijas gavęs Juozas Imbrasas pareiškė, kad Vilniuje turėtų būti įrengtas metro.

Užuot tyliai per keletą metų užgesusi, metro Vilniuje idėja atgimė. Miesto savivaldybėje rudenį pristatytoje naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano koncepcijoje ir strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje vertinti įvairūs miesto transporto variantai, tarp jų - ir metro.

658 km atstumas per dvi su puse valandos

Du didžiausius Rusijos miestus – Maskvą ir Sankt Peterburgą – iki 2018 m. Pasaulio futbolo čempionato sujungs greitųjų traukinių linija, pritaikyta greičiams iki 400 km/val. Spalio 20 d. Londone kalbėjęs Rusijos geležinkelių vykdomasis direktorius Denisas Muratovas teigė, jog „laikas tokiai linijai tiesti jau atėjo“. Pasak jo, liniją tikimasi baigti dar 2017 m., prieš 2018 m. FIFA Pasaulio futbolo čempionatą, kuris vyks vasarą.

Dabartiniuose planuose numatyta 658 km ilgio 1520 mm pločio vėžės linija, kuria miestus pasiekę traukiniai kelionę iki pačių stočių tęstų jau esama infrastruktūra. Įgyvendinus šį projektą kelionės trukmė tarp šių miestų sutrumpėtų nuo dabartinių 3 val. 45 min. iki 2 val. 30 min. Planuojama, kad per metus linija pervežtų apie 7 mln keleivių, o iki 2030 m. šis skaičius galėtų išaugti iki 10,5 mln.

Vakar Vilniaus savivaldybėje buvo svarstytas naujų rūšių viešojo transporto diegimo klausimas. Specialųjį planą parengusi Ūkio subjektų grupė pabrėžė, kad esamą viešojo susisiekimo sistemą reikia tobulinti, tačiau metro šalininkai ataskaitos išvadas kritikavo.

Kritikuoja senamadžius Ūkio subjektų grupei atstovavusi- Marija Burinskienė pabrėžė, kad per metus viešuoju transportu keliauja apie 183 mln. gyventojų, o pagrindinis krūvis atitenka autobusams. Todėl esą būtina sureguliuoti keleivių srautus ir pakeisti žmonių požiūrį į viešąjį transportą.

Kaip praneša dienraštis Railway Gazette International, Ispanijoje kelionė traukiniu tarp dviejų didžiausių miestų – sostinės Madrido ir Barselonos – nuo spalio 24 d. sutrumpės iki pustrečios valandos dėka signalizavimo sistemos atnaujinimo.

Testavimo darbus tarp Lleidos (Vakarų Katalonija) ir Barselonos numatyta atlikti gruodį, kuomet daugiau maršrutų bus įgalinti išvystyti 310 km/h greitį tose vietose, kur tai leistų padaryti infrastruktūros būklė.

„Rīgas satiksme“ baigė projektą, kurio metu Latvijos meno akademijos dizaino studentai papuošė Abrenės viešojo transporto stoteles.

Keleivius pervežanti įmonė dėkoja projekte dalyvavusiems studentas, kurie pagyvino ne tik autobusų stoteles, bet ir dalį miesto aplinkos. „Rīgas satiksme“ ir dizaino studentai yra įsitikinę, kad nauja stotelių išvaizda sukurs teigiamas emocijas bei pamalonins autobuso laukiančius keleivius.

Jaunieji Latvijos meno akademijos studentai pradėjo įgyvendinti šį lauko projektą 2011 metų birželio 14 dieną.

„Rusijos geležinkeliai domisi galimybėmis pritaikyti aukštąsias technologijas savo veikloje ir keistis technologiniais pasiekimais geležinkelių srityje su užsienio kompanijomis“ – taip teigė Rusijos geležinkelių (RŽD) prezidentas Vladmiras Jakuninas.

Rusijos verslo viršūnių suvažiavime „Stipri Rusija 2011“ Jakuninas pramonės modernizaciją ir pasaulinio lygio technologijų diegimą apibūdino kaip kertinį akmenį formuojant geležinkelių investicijų strategiją.

Dienraštis „Railway Gazette International“ praneša, kad Estijos krovos kompanija „EVR Cargo“ pasirašė 30,2 mln. eurų vertės kontraktą su konsorciumu, sudarytu iš China National Corporation (CNR) for Overseas Economic Cooperation ir CNR dukterinės įmonės Feb.7th Railway Transportation, dėl 16 dyzelinių manevrinių šilumvežių įsigijimo.

Geležinkelio bėgiai Kauno priemiestyje Rokuose paženklinti dviejų berniukų mirtimi. Juos partrenkė keleivinis traukinys.


Žuvusiųjų iškart nepasigedo

Nelaimė įvyko trečiadienį 16.30 vai. Rokų gyvenvietėje, tarps-totėje Kaunas-Jiesia, 43-iajame kilometre. Keleivinis traukinys Šeštokai-Vilnius kliudė ir mirtinai sužalojo du berniukus.

Kijevo funikulierius (keltuvas; ofcialus pavadinimas Michailivo elektritrinis konotinis keltuvas) jungia istorinę aukštutinę Kijevo dalį su žemiau esančiu komerciniu rajonu. Funikulierius įrengtas ant šalia Dnepro stūksančios stačios kalvos.


Istorija

Funikulieriaus statybos pradėtos 1902 m. ir po trejų metų, 1905 m. gegužės 7 d., keltuvas buvo atidarytas.

„Kelio dieta“ – tai technika, taikoma transporto planavime, kurios esmė sumažinant kelio važiuojamųjų eismo juostų skaičių padidinti bendrą sistemos efektyvumą. Angliškas terminas road diet pirmą kartą buvo paminėtas 1996 m. Dan Burden ir Peter Lagerwey – dviejų amerikiečių transporto specialistų – straipsnyje Road Diets: Losing width and gaining respect (Kelio dietos: mažinant plotį, įgyjama pagarba).


Dar vienas aukštųjų technologijų taikymo pavyzdys viešojo transporto laukimo vietose pristatytas Rumunijos sostinėje Bukarešte.

„TomTouch“, rumunų aukštųjų technologijų kompanijos, besispecializuojančios interaktyvios aparatinės ir programinės įrangos kūrime, „CS Vision“ padalinys, trijose Bukarešto autobusų stotelėse įdiegė pirmuosius interaktyvius terminalus. Įrenginio pagrindinė dalis yra 106 centimetrų įstrižainės lietimui jautrus ekranas, sumontuotas kraštinėje stotelės sienoje, kurioje įprastai puikuojasi reklaminiai plakatai.

Vilniečiai jau seniai nusipelnė greitos, galingos, saugios, ekologiškos ir ekonomiškai efektyvios viešojo transporto priemonės. Užsienio šalių ekspertai ir specialistai be užuolankų sako, kad tokia priemonė galėtų būti metro. Tačiau mūsų sostinės valdžia vis negali apsispręsti pokyčiams, nežiūri į ateitį, gyvena tik šia diena.

Šiuo metu yra rengiama Vilniaus viešojo transporto strategija, renkami duomenys apie transporto būklę. Asociacijos "Metro sąjūdis" valdybos pirmininkas Juozas Zykus apgailestavo, kad viešojo transporto būklės įvertinimas apsiriboja tik automobilių srautų skaičiavimu.

Būdamos bene vienintele efektyvia priemone eismo intensyvumui gatvėse mažinti, požeminės viešojo transporto (VT) sistemos vaidina išskirtinai svarbų vaidmenį didmiesčių gyvenime. Jos geba pervežti didžiausius keleivių srautus iš visų viešojo transporto rūšių, o taip pat vidutinis pervežimo greitis tokiomis sistemomis yra gerokai didesnis nei antžeminio VT. Metro – tai saugi, greita, efektyvi, punktuali ir patogi transporto rūšis.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro yra kitoje plokštumoje nei antžeminis transportas, todėl nesikerta jų trasos ir nereikia sustoti praleisti statmena kryptimi judančio transporto ir žmonių. Tai užtikrina didesnį važiavimo greitį, didesnį transporto ir pėsčiųjų saugumą.

Draugai

Blog'ai