Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Straipsniai

Lengvasis geležinkelis (light rail, light rail transit, LRT) yra bėginė viešojo transporto sistema, užimanti tarpinę grandį tarp įprastinių tramvajų ir metropoliteno. Skirtingai nuo pastarojo, tokių sistemų eismas dažniausiai tik iš dalies atskirtas nuo bendro transporto srauto, mažesnė keleivių pervežimo talpa ir vidutinis greitis, tačiau lengvasis geležinkelis šiais rodikliais pranašesnis už įprastines tramvajų sistemas. Taip pat lengvojo geležinkelio sistema yra pigesnė už metro įdiegti, lanksti ir lengvai plečiama.

PETRAS ŠATEIKA

Vilniaus miesto taryba artimiausiu metu mėgins apsispręsti, kokią naują transporto rūšį per artimiausius 30 metų bandysime diegti sostinėje. Šiam klausimui išnagrinėti ir planams sudaryti savivaldybė atseikės 790 tūkst. litų.


Lyg šuo ant šieno

Dar praėjusių metų lapkričio mėnesį miesto taryba priėmė sprendimą artimiausiu metu diegti tramvajų ir modernius autobusus, o galingesnę transporto sistemą - metropoliteną - planuoti.

Lietuvos ekonomika smuko bene daugiausiai iš visų ES valstybių. Žmonės, netekę darbo, o tuo pačiu ir pajamų išgyvenimui, masiškai emigruoja arba tenkinasi bedarbio pašalpa, kurią moka valstybė nemaža dalimi - skolintais pinigais. Negelbsti net dosni ES parama. Dauguma supranta, kad skolinimasis ir ES parama neamžini, ir mąsto, o kas gi toliau. Niekas nenori Graikijos likimo, kurios ekonomika - ties bankroto riba.

Visuomenė ieško išeities iš ekonominės krizės. Vieni siūlo daugiau dirbti, kiti - vartoti.

Aut.: Kristina BUIDOVAITĖ

Pasaulyje sėkmingai veikiantis PPP modelis mūsų šalyje atsimuša į biurokratų užkardas.

Kol Europos valstybės džiaugiasi viešojo ir privataus sektorių iniciatyva sėkmingai įgyvendintais projektais, Lietuvoje tegalime parodyti vos vieną kitą pavyzdį. Susisiekimo infrastruktūra, kurios projektų bendros partnerystės pagrindu pasaulyje įgyvendinama bene daugiausia, savo valandos dar laukia. Šiame sektoriuje, įsitikinę verslininkai, problemų kol kas daugiau nei noro ir pasiryžimo jas spręsti, nors dar 2010-taisiais Vyriausybė patvirtino viešojo Ir privataus sektorių partnerystės skatinimo 2010-2012 metų programą.

Gintautas KNIUKŠTA

Vilnių kamuoja begalinės gatvių spūstys ir pasenęs, lėtas, nekomfortiškas visuomeninis transportas. Patiriama milijardinių nuostolių, o specialistai ir politikai vis dar diskutuoja, kokią susisiekimo sistemą pasirinkti. Asociacijos „Metro sąjūdis" valdybos pirmininkas Juozas ZYKUS tvirtina, kad jeigu Lietuvoje aktyviai būtų vystoma viešojo ir privataus sektorių partnerystė kaip finansinė priemonė, Vilniaus gyventojai jau po 15 metų važinėtų metro.

Autorius: Vytautas Bajoras

Šių metų vasaros su nekantrumu laukia visas sporto pasaulis. Jau birželio pradžioje Europą sudrebins futbolo čempionatas, o vasarai besibaigiant Londone praūš vasaros olimpinės žaidynės. Nepaslaptis, jog abu sporto renginiai į stadionus sutrauks tūkstančius aistruolių. Dar daugiau sporto turistų užgrius barus ir kitas viešas miestų erdves, kuriose bus transliuojamos varžybos. Staiga padidėjęs žmonių skaičius taps iššūkiu ne tik viešbučiams ar maitinimo įstaigoms, bet ir viešajam miesto transportui.

Nors degalų kainos kiekvieną mėnesį tik didėja ir net siekia vis naujus rekordus, Susisiekimo ministerijos ekspertai prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį krovininio transporto srautai Lietuvos keliuose išaugs 55 proc., o keleivinio - daugiau kaip trečdaliu. Natūralu, kad dėl to mūsų šalyje padidės transporto spūstys, kurios ir dabar, bent Vilniuje, didžiulės. Apskaičiuota, kad sostinės grūstyse degalų nuostoliai kasmet siekia 600 mln. Lt

Juozas ZYKUS
Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis"
valdybos pirmininkas

Europoje siautėjanti ekonominė krizė verčia politikus ieškoti būdų, kaip papildyti sumenkusius savo valstybių biudžetus. Skolinimasis ir ES parama nesi-tęs amžinai, todėl būtina mąstyti kaip pasinaudoti globalios ekonomikos galimybėmis ir pritraukti į Lietuvą privačių investitorių pinigus. Tam tikslui būtina surasti ir pasiūlyti pasaulinėms verslo struktūroms stambius, ekonomiškai efektyvius, visuomenei didžiausią naudą duodančius projektus.

Šiuo metu visuomenės ir ją atstovaujančių politikų dėmesio centre yra energetikos objektai ir galutinis apsisprendimas - netolimos ateities reikalas.

Vilniaus gyventojai jau nerimauja dėl sostinei brukamų tramvajų, esą gatvės dešimtmečiui pavirs griuvėsiais. Tačiau dėl to galima baimintis tiek pat, kiek dėl vilniečių namų sienas drebinančio metro, ar kad vieną dieną ant galvos nukris oru sklendžianti gondola. Mat Vilniaus savivaldybė vis dar blaškosi, neapsispręsdama, reikia sostinei tramvajaus ar nereikia. Maža to, miesto valdžia nė nenutuokia, kiek tai atsieitų Vilniaus biudžetui.


Tačiau valdininkai nenori matyti modernios susisiekimo sistemos privalumų.

Susisiekimo viešuoju transportu ateities klausimų svarstymas Vilniaus miesto savivaldybėje primena katės ir pelės žaidimą. Atrodytų, miesto taryba priima sprendimus, pasirenka koncepciją, tačiau matyti, kad įgyvendinti tuos sprendimus nesiruošiama. Progresyviai mąstantys visuomenininkai nori atkreipti miestiečių dėmesį, kad rengdami ateities planus valdininkai nemąstydami žengia didelį žingsnį atgal - proteguojamas ekonomiškai neefektyvus viešasis transportas.

Vilniaus miesto valdžia niekaip neapsisprendžia, kokios naujos visuomeninio transporto rūšies reikia miestui ir ar iš viso reikia.

Didžiausia problema ta, kad vilniečiai gyvena išsibarstę po vienas nuo kito nutolusius rajonus ir visur važinėja automobiliais.


Miestas iš trijų miestų

Sostinėje gyventojų nei daugėja, nei mažėja - jų yra apie 550 tūkst. Tačiau, specialistų skaičiavimais, „tikrųjų" vilniečių yra gerokai daugiau - apie 700 tūkst. O tais „tikraisiais" vadinami gyventojai, kurie įsikūrė aplink Vilnių esančiose gyvenvietėse Maišiagaloje, Nemėžyje, Rudaminoje ir kitur, tačiau dirba sostinėje.

Net savivaldybės kontrolieriai negali konkrečiai pasakyti, kiek siekia merijos išlaidos, skirtos įvairioms viešojo transporto, pavyzdžiui, tramvajaus, galimybių studijoms. Iš pinklių atsakymų galima tik nuspėti, kad jau ištirpo apie 1,5 mln. litų.


Raštas - lyg referatas

Kaip buvo panaudotos savivaldybės lėšos, skirtos rengiant Tramvajaus specialųjį planą ir kitas transporto plėtojimo studijas? Tokią konkrečią užduotį Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai suformulavo miesto tarybos Kontrolės komiteto nariai, tačiau gavo atsakymą, kuris primena ne grabų referatą.

Prasidėjo „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniuje specialiojo plano sprendiniai“ svarstymas, kuris tęsis iki balandžio 20 dienos.

Po ilgų Vilniaus miesto Specialiojo transporto plano iki 2040 metų koncepcijos ir Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitų svarstymų (nors kai kuriems teiginiams sąjūdžio „Vilniaus metro“ aktyvas, įvairios organizacijos nepritarė) Vilniaus miesto savivaldybės taryba, praeitų metų lapkričio mėn. atliktam darbui pritarė. Tad nauju sprendimu nustatė, jog projekto detalizavimo stadijoje „(...) pirmenybė būtų teikiama ekotramvajaus ir BRT tipo greitojo autobuso tinklo plėtrai, numatant pagrindinę liniją „Santariškės-Stoties aikštė“.

Jau neabejojama, kad po kelerių metų Vilniuje kursuos greitieji tramvajai. Nei projektų autorių, nei sostinės vadovų nejaudina blogas kelis tūkstančius kilometrų nuo mūsų sostinės nutolusio Izraelio Jeruzalės miesto pavyzdys, kur vos mažiau nei prieš metus pradėjęs veikti tramvajus jau vadinamas klaida.

IŠVADA. Jeruzalės miesto gatves raižantys tramvajaus vagonai yra gražūs, ekologiški ir tylūs, tačiau šis jų pranašumas, anot miesto gyventojų, paskęsta tramvajų keliamoje netvarkoje.

Vilniaus miesto taryba apsisprendė: sostinės gatvių kamščius bus bandoma naikinti įrengiant tramvajų ir greitųjų autobusų linijas. Tačiau koncepcija, kurioje numatoma sostinės viešojo transporto plėtra per ateinančius 30 metų, nenubraukia ir metro idėjos rėmėjų įdirbio.


Pirmiausia - šiandienos poreikiai

Vilniaus miesto taryba nusprendė, kad situaciją reikia gelbėti paisant šiandienės situacijos, tačiau nepamirštant ateities perspektyvi.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro eismui neturi įtakos meteorologinės sąlygos: sniegas, ledas, liūtys, vėjas ir t.t.

Draugai

Blog'ai