Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Straipsniai

Vilniaus 1960 metų generalinio plano korektūroje pažymėta, kad 1960 metais tūkstančiui gyventojų teko 5 automobiliai (Vilniaus mieste tuo metu buvo 236 tūkst. gyventojų). Šiuo metu Vilniuje tūkstančiui gyventojų tenka apie 600 automobilių, neskaitant 150 tūkstančių kasdien atvykstančių iš periferijų.

1970 metais svarstytas Vilniaus susisiekimo planas ir prieita išvada, kad būtinas bėginis transportas.

1974 m. generalinio plano techninio, ekonominio pagrindimo aiškinamajame rašte buvo konstatuota, kad geriausias susisiekimo problemos sprendimas yra metropolitenas arba elektrifikuotas geležinkelis.

„Verslo žinios“ informuoja, kad Lietuvos verslininkai investuoja į nekilnojamąjį turtą šalia tiesiamos metro linijos.

Dienraščio teigimu, Lietuvoje netrukus pradės naujas nekilnojamojo turto fondas, iki 15 mln. Eur investuotojų lėšų nukreipsiantis į netoli Londono esančius butus, kurių vertė, tikimasi, šoktels dėl naujos modernios metro linijos. Pinigus patikėjusiems investuotojams, žadama dviženklė grąža.

Fondas investuos į NT, esantį gretą didžiausio šiuo metu Europoje įgyvendinamo infrastruktūros projekto – „Crossrail“ metro tinklo, sujungsiančio Rytų ir Vakarų Londoną. Baigus šį projektą 2019 m., Londone bus įrengta 40 naujų ir atnaujintų stočių keleiviams. Tikimasi, kad tai šalia naujųjų stotelių ir viso tinklo esantį NT pabrangins 20-40 proc.

Kaip ir po kiekvienų rinkimų tikimės, kad išrinkome tuos žmonės, kurie nori ir gali išspręsti vilniečiams ir miesto svečiams rūpimas problemas. Apklausos rodo, kad viena aktualiausių sostinės problemų – susisiekimas. Tačiau naujai išrinktas meras Remigijus Šimašius nėra mitinis Heraklis, kuriam pasisekė per naktį išmėžti nuo amžių įsistovėjusius Augėjo tvartus. Per vos vieną kadenciją net protingiausiai, sąžiningiausiai tarybai to padaryti, greičiausiai, nepavyks. Svarbiausia, kad mūsų išrinkti žmonės suvoktų problemą, pasiryžtų ją spręsti ir konkrečiai siekti užsibrėžto tikslo.

Priešrinkiminiuose debatuose R. Šimašius teigė, kad šioje kadencijoje bus svarbu pradėti metropoliteno planavimo darbus, kurie būtų stipri paspirtis metropolitenui atsirasti. Metro iš esmės pakeistų miesto susisiekimo sistemą: kelionės taptų greitesnės, saugesnės, pigesnės, patogesnės nei dabartinės kelionės autobusais, troleibusais ir lengvaisiais automobiliais.

Dievinu žmones su fantazija. Jie man kaip paukščiai - išskleidžia sparnus ir sklando virš Lietuvos. O ten, apačioje, - ne tik Lietuva, bet ir mes. O tie mes, bent jau dauguma, - tokie nykūs nykūs. Su savo kasdienybėmis ir realybėmis. Vienas į kitą panašūs, vienas kitam nusibodę.

Todėl arti savęs visada laikau knygas, kuriose manęs laukia du didieji fantazuotojai: Ostapas Benderis ir baronas Miunhauzenas. Pabendravęs su jais, atgimstu. Į žmones, įvykius, reiškinius vėl imu žvelgti kitomis akimis, kitu kampu, iš kitos pusės. O gyvų žmonių su fantazija labai nedaug sutinku. Guodžiuosi bent tuo, kad man likimas lėmė gyventi Vilniuje visas Artūro Zuoko, sparnuotos fantazijos mero, kadencijas. Tai kas, kad per keliolika „meravimo“ metų jam pavyko realizuoti ne visas savo didžiąsias fantazijas, bet tomis, kurios pavyko, tikiu, didžiuosis dar ne viena vilniečių karta. Pavyzdžiui, „antraisiais dviračiais“ ir „vilniečio kortele“, kurią drauge su pensininko pažymėjimu nešioju prie širdies ir nešiosiu iki pensijos pabaigos.

Straipsnio tęsinį skaitykite

Yra pastebėta, kad į vieną vietą sutelkus įvairias veiklas ir pramogas, tokia vieta tampa traukos centru ir sutelkia žymiai daugiau žmonių, nei šios pramogos būtų teikiamos atskirose viena nuo kitos nutolusiose vietose. Šis reiškinys vadinamas sinergija. Šio reiškinio vertę išnaudoja verslininkai, kurdami stambius prekybos ir pramogų centrus didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tačiau šiuose centruose pramogų ir veiklos pasirinkimas ribotas, nes apribota erdvė, kurioje buriasi žmonės.

Lapkričio 1 d. naujienų portalas delfi.lt perpublikavo daug diskusijų sukėlusį žurnalo „Valstybė“ straipsnį, pavadinimu „Vaikaičių siaubui ir kolūkiečių džiaugsmui Vilniuje metro nebus”. Nors su daugeliu autorės minčių sutinkame, norime išreikšti savo požiūrį tam tikrais straipsnyje nagrinėjamais klausimais bei išsamiau supažindinti skaitytojus su kuriamais planais ir kitų Europos miestų patirtimi.

Mantvydas PREKEVIČIUS

Į Lietuvą vis labiau skverbiantis užsienio investicijoms bei fondams, kartu atkeliauja ir technologijos. Su technologijomis atkeliauja ir neįprasti inžineriniai sprendimai. Ar esame jiems pasiruošę?

Po Antrojo pasaulinio karo į Lietuvą atkeliavusi pramonė stebino savo gabaritais. Prie nedidelių pastatų ir vienkiemių pripratę lietuviai stebėjosi ir džiaugėsi didelėmis gamyklomis, kurios savo gaminiais galėjo aprūpinti net kelias valstybes. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, tie patys pramonės monstrai buvo apleisti ir pradėjo gąsdinti savo išvaizda, kuri nuo sniego ir lietaus nuolat prastėjo. Kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, atsivėrė užsienio investuotojų bei Europos paramos fondų vartai, leidžiantys ne tik plėtoti verslą, bet ir statyti naujus pramoninius monstrus. Kylant ekonomikai, visus stebino gigantiškų prekybos centrų statybos, netrukus prasidėjo ir išskirtini inžineriniai projektai, pradėjo kilti stikliniai dangoraižiai ir vėl naujos gamyklos. Penkis kartus padidėjus automobilių skaičiui Lietuvos keliuose, atsirado ir poreikis, sunkiai per kamščius pasiekiamas vietas pasiekti alternatyviu keliu.

Adakras Šeštakauskas

Ilgametis Lietuvos statybininkų
asociacijos prezidentas,
dabar - garbės prezidentas





Lietuvos statybininkų asociacijos prezidiumas dar 2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų statybos sektoriaus atsigavimą.



Apie metropoliteno, kaip šiuolaikiškos transporto infrastruktūros, plėtojimo perspektyvas buvo jau gana daug diskutuota. Jau gera dešimtmetį vykusiuose svarstymuose keitėsi ir mūsų politikų nuomonė. Seime buvusi metropoliteno projekto rėmėjų mažuma virto ryškia dauguma, kuri liepos 15 d. ir priėmė tam projektui įgyvendinti reikalingą „Metropoliteno koncesijos įstatymą“, kuris padeda teisinius tokios veiklos reguliavimo pagrindus, įteisindamas metropoliteną kaip transporto rūšį ir įjungdamas ją į mūsų transporto sistemą.

Geologų bendruomenės nariai gilinasi į Žemės sandaros istoriją. Juos domina Žemės gelmės ir milijonus metų trukę Žemės sluoksnių formavimosi procesai ir jų rezultatai. Inžinierius-geotechnikus daugiau domina Žemės paviršius ir keliolikos metrų gylyje slūgsančių geologinių sluoksnių fizikinės savybės. Inžinieriai apie geologiją turi miglotą supratimą ir tik inžinerinės nesėkmės priverčia juos susidomėti gamtos kūriniu - Žemės geologija ir priverčia ieškoti geologų, kaip daugiau išmanančių apie tai, pagalbos. Geologų ir inžinierių bendradarbiavimas duoda ne tik pažintinę, bet ir ekonominę naudą. Tik inžinerinė nesėkmė privertė ir šių eilučių autorių kreiptis į geologus pagalbos.

Vilnius - ne tik didžiausias šalies miestas, bet ir pagrindinis investicijų traukos centras. Sostinė sukuria netgi 38 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Vilniaus miesto vicemero Jono PINSKAUS teigimu, sunkumą yra nemažai, todėl nepamatuotų idėjų laikas baigėsi ir atėjo metas dirbti realius darbus - tai padės įveikti nesklandumus.

- Vienu metu atrodė, kad Vilniuje vienas po kito įgyvendinami svarbūs projektai, investuotojų čia - eilės. Ar šiandien prie savivaldybės durų rikiuojasi investuotojai, ar savivaldybė turi jiems ką pasiūlyti?

Seime bus bandoma atgaivinti metro idėją. Jos šalininkai ir oponentai skaičiuoja skirtingai: pirmieji kalba apie ilgalaikę perspektyvą, antrieji atkerta - už vienkartinę kelionę metro tektų pakloti 17 litų.


Prijungtų prie „Rail Balticos"

Seime šiandien turėtų būti teikiamas 43 įvairių frakcijų parlamentarų pasirašytas Metropoliteno koncesijos įstatymo projektas.

Ne kartą darytos apklausos rodo, kad didžiausia vilniečių problema - susisiekimas. Susisiekimą kaip didžiausią problemą įvardija šeši iš dešimties vilniečių. Tik vienas kitas kaip didžiausią problemą pamini nedarbą, nusikalstamumą, sveikatos apsaugą ar švietimą.

Nepasitenkinimą susisiekimu lemia automobilių spūstys, dažnos avarijos, gatvių tvarkymas, prastas viešasis transportas.

Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija (toliau trumpiau – Keleivių asociacija) kreipiasi į Lietuvos gyventojus ir prašo besibaigiant vasaros laikotarpiui į miestų gatves nesuplūsti nuosavais automobiliais, o naudotis viešuoju transportu. „Nebūkime savanaudžiais!“ – toks šių metų rugsėjo mėnesio asociacijos šūkis.

„Labai prašome gyventojų būti neabejingais aplinkai, kurioje gyvename, taupyti savo bei kitų laiką, neprisidėti prie spūsčių sudarymo miestų gatvėse ir naudotis visuomeniniu transportu. Taip pat nepamirškime susiplanuoti kelionę taip, kad netektų vėluoti dėl sunkiai prognozuojamos situacijos didmiesčių gatvėse artimiausiomis dienomis“, – sako Keleivių asociacijos pirmininkas Julius Majauskas.

Metropoliteno Vilniuje idėjai įgaunant vis didesnį populiarumą, neretas baiminasi dėl tokios apimties projekto įgyvendinimo kaštų, kadangi nėra tinkamai supažindintas su siūlomais finansavimo būdais. 2013 m birželio mėnesio žurnalo „Statyba ir architektūra“ numeryje išspausdintas asociacijos „Metro sąjūdis" pirmininko Juozo Zykaus straipsnis, kuriame paliečiami itin svarbūs metropoliteno projektui klausimai, susiję su santykiais tarp viešojo ir privataus sektorių.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro trasas galima įrengti Neries, gatvių ir geležinkelių šlaituose, po gatvėmis, o stotis – esamų pastatų rūsiuose arba po jais.

Draugai

Blog'ai