Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Kaip Jums patinka spūstys mieste?

Egzistuoja pasaulyje toks reiškinys, kuris angliškai vadinasi "traffic congestion", vokiškai - "Verkehrstau", rusiškai "dorožnyj zator", o lietuviškai - transporto spūstis. Charakterizuojama toji spūstis paprastai: lėti greičiai, ilgesnis kelionės laikas, padidėjusios eilės prie susikirtimų ar kliūčių. Priežastis transporto kamščių gatvėse irgi nesudėtinga: vienu metu viena kryptimi važiuoja daugiau automobilių, nei gatvė ar plentas gali praleisti. Arba tiesiog atsirado kliūtis, prasidėjo remonto darbai, galų gale - gal avarija kokia nors, gal oro salygos prastos arba tiesiog kažkas ne vietoj mašiną pasistatė.

O tuo metu visi keleiviai ir vairuotojai bei kroviniai stovėdami spūstyje (arba judindamiesi kelių-keliolikos kilometrų per valandą greičiu) praranda laiką. Dažnai sakoma, jog laikas brangiau nei pinigai. Dėl to galima ilgai ginčytis, tačiau daugeliu atveju laikas gali būti įvertintas pinigais. Blogiau tai, jog dėl tokių gaišimų žmonės vėluoja į darbus, į mokslus, susitikimus ir pan., o tai irgi nuostoliai ir nemalonumai. Be to, niekad negali būt tikras KIEK laiko vėluosi - spūstis spūsčiai nelygi! Tai kaip galima kažką tinkamai planuoti? Tuo pat metu deginamas kuras, dėvisi detalės, beprasmiškai nuodingomis dujomis teršiama aplinka. Stovintys kamščiuose nervinasi ir pyksta, tampa agresyvesni, kvėpuoja tomis pačiomis dujomis iš savo ir gretimų automobilių bei sunkvežimių su autobusais.

Ir staiga tokioje situacijoje už nugaros pasigirsta sirenų garsai - priešgaisrinė tarnyba skuba gaisran! Galima tik įsivaizduoti kokia svarbi yra kiekviena minutė degant žmonių turtui... O čia - transporto grūstis, nėra kaip judėti, tenka važiuoti aplinkkeliais. Klausimas kas norėtų papulti į tokią situaciją čia net nereikalingas - niekas nenorėtų. Kaip ir nenorėtų, kad jo būklė stipriai pablogėtų, kol greitosios pagalbos ekipažas priverstas daryti kelių kilometrų lankstą tik todėl, jog nestovėti grūstyje.

Maža to, dėl grūsčių aprūksta aplinkiniai pastatai, vairuotojai mieliau meta šiukšles pro langą stovėdami, rūkydami ir nuobodžiaudami, virš miesto iškyla smogas, kemšamos aplinkinės ir mažesnį transporto pralaidumą turinčios gatvelės. Ar mums tai patinka? O ar patinka šalia tų gatvelių gyvenantiems, kai šalia jų langų pradunda sunkvežimiai? Nekalbant apie tai, kad dėl spūsčių, jų metu, tapo beveik beprasmiška naudotis taksi paslaugomis (ar bandyti juos prisikviesti), nekalbant apie užsakomąjį maistą.

Yra būdų tai spręsti, kai kurie - jau taikomi. Tiltai, estakados, aplinkkeliai... Tik ar išsprendė Vilniuje transporto problemas iš esmės estakada Šeškinės link? Statoma kita estakada, Laisvės prospekto ir Savanorių prospektų sankirtoje - ar kas nors tiki, kad tai padės sumažinti spūsčių problemą ilgam laikui? Žinoma, padėtis nuo to taps kažkiek geresnė - tačiau ar tai neprimena apendicito gydymo ramunėlių kompresais? Ar tai - ne problemų sprendimo atitolinimas? Mašinų vistiek daugėja, mieste gyventojų irgi nemažėja, gatvės neplatėja.

Beje, apie gatvių platinimą - kai kurie aistruoliai siūlo masiškai platinti gatves. Tokių belieka pasiteirauti: o kaip su šaligatviais ir aplink esančiais pastatais? Ir kaip su ta pačia gatve platinimo metu - uždaryti? Galų gale - ar nebus taip, jog pajutę "aukso gyslą" ir kur ruošiamasi gatves platinti, spekuliantai masiškai spekuliantai supirks žemes ir po to norint pasipelnyti siūlys jas pirkti miesto savivaldybei už astronomines sumas? Žinoma, gatves platinti reikia - bet nereikia to pateikti kaip esminio transporto problemų sprendimo, nes taip toli-gražu nėra.

Tas pats ir su "žaliomis linijomis" ar specialiomis juostomis miesto transportui. Tokios priemonės yra geros ir jos turi būti išnaudotos, tik klausimas ar jos realiai padės? Pranešimai per radiją apie spūstis, kintančios kelio švieslentės su informacija vairuotojams apie spūstis, navigacinės sistemos su spūsčių pranešinėjimu, realaus laiko gatvių apkrovimo skaitliukai ir vaizdai internete...

Visi anksčiau paminėti būdai, jei įrengiami protingai, nepakenktų, būtų į naudą Vilniui, jo susisiekimui. Bet juk po 15-20 metų gatvių, sankryžų ir riedmenų modernizavimo galimybės bus išsemtos. O tada miestas patirs dar didesnių nuostolių dėl grūsčių, be to - metropoliteno statyba tuomet jau bus gerokai pavėluota, todėl ir stipriai brangesnė dėl tankesnio miesto užstatymo.

O ar mums reikia apmokestinimo įvažiavimui į miesto centrą, draudimo važinėti mašinomis su poriniais/neporiniais valstybiniais numeriais, tai dar galima būtų ilgai diskutuoti. Tas pats ir su parkavimo branginimu ar draudimu - ar mums tikrai tai patiktų? Žinoma, atnaujinti autobusus su troleibusais, dažninti policijos apsilankymus juose bei juos iškvepinti, išvalyti - reikia, tam niekas neprieštarauja. Bet juk dabartinis susisiekimas važinėja tais pačiais keliais kaip ir visas kitas transportas! Sukeisti mokyklų ir kitų valstybinių įstaigų darbo laikus, šviesti ir raginti vairuotojus nestovėti beprasmiškai grūstyse ir važiuoti anksčiau/vėliau, skatinti dviračių susisiekimą - visa tai geri, pagirtini ir labai norimi matyti žingsniai, greičiau jie būtų žengti bei taptų mūsų kasdienybe...

O kol kas pica atvažiuoja šalta, o alus - karštas!