Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Sostinės viešajame transporte komforto nerasta

„Jei visi valdininkai persėstų į viešąjį transportą, būtų švariau ir biudžetas gautų daugiau pinigų” – pilietė.

„Kas svarbiausia, už didesnę kelioninę tašę lupa papildomus pinigus, o net nesistengia pagerinti keleiviams sąlygų! ” – Pasipiktinusi.

„Tokius pinigus mokam!!! Šlykštu” – Šarūnas.

„Gyvenu Stockholme, moku 100 Lt už transportą ir važinėju kaip karalienė!!! ” – nu ir direktorius.

„Ačiū Dievui, emigruoju, oj atsiprašau, žodžius sumaišiau, tikriausiai, tiksliau būtų evakuojuosi iš Lietuvos... ” – Saulius.

Štai tokie ir kiti panašūs komentarai pasigirsta pradedant diskusijas apie viešąjį transportą. Tokios nuomonės neatsiranda iš niekur nieko – tai su laiku suformuojama natūrali žmogaus reakcija į tam tikrus dalykus, su kuriais jis susiduria.

Šaltuoju metų laiku, kai termometro stulpelis būna žemai kritęs, tenka kęsti šalčius ne tik lauke, bet, pasirodo, ir viešajame transporte. Vilniaus gyventojai, kuriems į darbą tenka važiuoti apie 6 – 7 val. ryte, tenka lipti į troleibusą, kuriam tai yra pirmasis reisas. Dėl to, troleibusai būna nesušilę, tad net ir 30 min kelionė tokia priemone tampa tikras išbandymas. Sėdėti nejudant ir kentėti šaltį yra ypač sunku, o aerobikos pratimų juk nepradėsi daryti. Tačiau higienos normų, kurios reglamentuotų salone esančią temperatūrą, kvapus ar triukšmą, nėra.

Kitas, labai nemalonus aspektas, - kvapas ir nešvara. Viešajame transporte vis dar pasitaiko visokiausių asocialių asmenų, kurie turi tendenciją būti ne itin maloniais pakeleiviais. Nors ir naujasis įlipimo būdas – tik per priekines duris – sumažino tokių asmenų skaičių, tačiau jų vis dar netrūksta. O tai yra ganėtinai svarus pretekstas nemėgti viešojo transporto teikiamų paslaugų.

Pasak „Vilniaus troleibusų“ generalinio direktoriaus Vidmanto Romualdo Striškos, kasdien, prieš pradedant troleibusui važiuoti, jis yra šildomas visą valandą. Be to, kasdien, baigus darbą, troleibusai yra ir išvalomi bei dezinfekuojami. Tai įmonei atsieina 1,2 mln. litų per metus. Tačiau kiekvienas žmogus pasilieka sau teisę, kuo tikėti, kuo ne.

Autorius:
Tauras Zubavičius


Šaltinis:

Vari, nemalonu siaip klausytis tokiu Striskos kalbu, kuris yra ne siaip sau is gatves zmogelis, o tikru tikriausias gen.direktorius. Pats kas ryta ~6:30val. vazineju troleibusais, tad puikiai zinau, jog tai yra pats tyriausias melas.

Ar ne per naivu būtų tikėti, kad prieš išvažiuojant troleibusai šildomi valandą ...?

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro trasas galima įrengti Neries, gatvių ir geležinkelių šlaituose, po gatvėmis, o stotis – esamų pastatų rūsiuose arba po jais.

Draugai

Blog'ai