Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

„Kamščiai“ sostinėje – neprivalomi!

Didžiausiame Lietuvos studentų laikraštyje "Savas" pasirodė straipsnis apie Vilniaus metropoliteno projektą, kurį pateikiame ir tinklapio lankytojams.

Reda Cibulskytė

„Kamščiai“ - nuolatinis mūsų mylimo Vilniaus palydovas. Dirbantys žmonės keliasi anksčiau, kad nereikėtų stovėti „kamščiuose“, studentai vis vėluoja į paskaitas. Kiekvieną rytą ir gerokai po pietų susiruošę kažkur vykti, gerai pagalvojame taupydami savo laiką: ar eiti pėsčiomis, o gal važiuoti visuomeniniu transportu, ar nuosavu automobiliu. Tačiau yra viena išeitis, kurią siūlo projekto „Vilniaus metro“ organizatoriai – metro, kuris gerokai sutaupytų mūsų laiką ir ypač nervus. Mums, studentams, reikėtų netgi keltis vėliau ir dieną galėtume susiplanuoti dar konkrečiau, juk dabar sunku pasakyti, kai draugai pasiteirauja: kada atvyksi?, nes nežinia kiek laiko teks praliesti tuščiai grūstyse.

Kurkime savo miesto transporto inovaciją kartu

Dabartinė Vilniaus transporto būklė ne vieną miesto gyventoją ar svečią tiesiog piktina, ypač po pietų mašinų srautas gatves tarsi nuspalvina įvairiomis spalvomis, tiesa, jos nedžiugina. Pasak VšĮ „Vilniaus metro“ reikalų tvarkytojo Augusto Didžgalvio Vilniaus miesto gyventojai ir įmonės kasmet praranda maždaug ~1,5 mlrd. litų dėl stovėjimo grūstyse – į skaičių įeina ne tik kuras, bet ir žmonių darbo laikas, automobilių eksploatacijos išlaidos, poveikis aplinkai, netikėtų avarijų tikimybė ir pan. „Už tokią sumą kasmet būtų galima pastatyti po dešimt kilometrų metropoliteno, tad šia prasme esame neįprasti – beprasmiškai „sudeginti“ pusantro milijardo mes sau leidžiame, o dar diskutuojame dėl metro reikalingumo Lietuvos sostinėje.“, - teigia Augustas Didžgalvis.

Mitai apie metro

Metro reikalingumu turbūt neabejojame, gal būt anksčiau neiškilo tokia mintis, kadangi suformuoti mitai apie metro tarsi baidė mus nuo šių minčių. Tačiau mitus galima paneigti. Pirmas mitas – metro brangus malonumas – tačiau jis atsiperka, o tramvajaus linija kasmet dar pareikalauja po 5 mln. Lt papildomų išlaidų. Antras mitas – metro reikia milijono gyventojų . Iš tiesų metro statomas nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus, o ten kur jo reikia. Barselona metro pradėjo statyti 1863 m. neturėdama dar net 200 tūkstančių gyventojų. Metro Europoje yra pasistatę daugelis mažesnių nei Vilnius miestų ir beveik visos sostinės. Vilnius žada būti Europos kultūros sostine, tad metro tik pagerintų mūsų gyvenimą. Trečias mitas – Vilniuje sunkios geologinės sąlygos. Geologinės sąlygos Vilniuje analogiškos kaip Minske ar Varšuvoje, kur šiuo metu vyksta Metro statybos. Geologų tyrimai rodo, kad mes esam žymiai geresnėse sąlygose nei pajūrio bei didelių upių slėniuose esantys miestai: Berlynas, Roterdamas, Amsterdamas, Sankt Peterburgas.

Patogumas – privalumas

Atsiradus metro Vilniuje spūstys per dieną nesumažėtų, gatvėse liktų žmonės su nuosavais automobiliais, kuriems reikėtų važiuoti trumpus atstumus, krovininiai automobiliai bei viešasis transportas. „Savo tinklapyje www.vilniausmetro.lt atlikome nedidelę apklausą, kurios metu paaiškėjo, jog du iš trijų respondentų pasiruošę persėsti į metro. Žinoma, yra principingų automobilistų, prabangias mašinas įsigijusių, galų gale ir krovininio bei keleivinio transporto vairuotojai – jie liktų gatvėse. Tačiau tai, kaip rodo užsienio metropolitenų patirtis ir praktika – normalus, įprastas dalykas.“,- teigia Augustas Didžgalvis. Autobusai, troleibusai bei kitas viešasis transportas niekur nedingtų, tiesiog visa tai susijungtų į vieną mechanizmą, ten, kur metro nevažiuotų žmones vežtų visuomeninis transportas. Pasak A. Didžgalvio nuo „Akropolio“ iki Aerouosto butų galima nusigauti per 10 minučių, nuo Katedros iki Pilaitės – irgi keliolika minučių, nuo Justiniškių iki Antakalnio – taip pat! Taigi, galima teigti, jog įrengus ir išplėtus metropoliteną bei modernizavus kitą viešąjį transportą galima būtų iš bet kurios Vilniaus vietos į bet kurią patekti daugiausia per vieną valandą – ir tai būtų, tarkime, iš Riešės į Aukštuosius Panerius.

Nauda studentams

Aišku dabartiniams studentams metro ko gero nepadėtų anksčiau atsikelti į pakaitas ar nevėluoti į jas. Nes kaip jau žinome pats jis nepasistato, tai užtrunka ir ne vienerius metus. Turbūt mes jau būsime nebe studentai, tačiau kaip teigia projekto „Vilniaus metro“ organizatoriai: „Galima tik palinkėti visam akademiniam jaunimui mažiau stovėti grūstyse ir aktyviau prisidėti prie metro Vilniuje projekto. Pažadame – įdomaus darbo ir puikios praktikos pritaikant savo žinias.“. Kaip jau žinome, studento statusas visuomet kalbėjo apie pinigų taupymą, tad rinkdamiesi metro akivaizdžiai sutaupytume. Atsiradus metro būtų neišvengiamas vieningos transporto sistemos kūrimas – tai reiškia, jog visoms transporto rūšims užtektų vieno bilieto, t.y. nusipirkus bilietėlį lipant į autobusą Grigiškėse jis galiotų ne tik metropolitenui, bet ir važiuojant troleibusu į Žirmūnus ar priemiestiniu iki Kirtimų. Dabar gi norint važiuoti nuo „Akropolio“ iki „Vingio“ privaloma mokėti du kartus: 1,4 Lt. už autobusą iki Pylimo g. ir 1,4 Lt. troleibusui iki Savanorių pr.

Palyginimui pasiturinčiose šalyse vienos kelionės transporto bilietas kainuoja apie 1-3 eurus: Helsinkyje (Suomija) kainuoja 1,3 euro, Rennes – 1,1 euro, Niurnberge (Vokietija) – 1,8 euro ir pan. „Žinoma, galima dar labai ilgai diskutuoti apie metro būtinybę Vilniuje ir gaišti laiką beprasmiškoms diskusijoms, tačiau būtent kol mes tai darome... Pica atvažiuoja šalta, o alus – karštas!“,- teigia VšĮ „Vilniaus metro“ reikalų tvarkytojas Augustas Didžgalvis. Visa kita ir daugiau informacijos rasite užsukę į tinklapį www.vilniausmetro.lt. Tad kurkime savo miestą visi kartu!

Taigi pribrendo ir Lietuvoje "kamsciu" klausimai.Tai tikrai kad jau greitai visas sis dalykas pasieks Kritine Riba.Tai tiesiog turi ivykti, nes nera normalu kad 1 zmogus sedi "tonoje" metalo ir judinna ja ir vel stabdo betikslo gadindamas zemiskuosius , tuo paciu ir savo resursus. Reikia pridurti dar ir tai kad jis visai nera patenkintas stovedamas kamstyje(uostydamas ismetamasias dujas , eikvodamas savo brangu laika ir ttt). Visam civilizuotam pasaulyje (Lietuva visai neisimtis) tai yra sprendziama visuomeniniu transportu. Sauni daline (gal net ir daug labiau nei daline pvz.:Olandija, Danija)alternatyva -DVIRATIS! Dviraciui taipat reikalinga infrastuktura (dviraciu takai, ju zymejimas informacinese sistemose, tvarkinga istatymine baze(ko Lietuvoje tikrai nera). Planuojant metro reikia apgalvoti suderinama kitu visuomeniniu transporto rusiu tvarkarascius, planuoti galimybe laisvai judeti dviraciu(dviracio , invalido vezimelio ir pan transportavimas visuomeniniu transportu.Sitaip suderinus transporto rusis galima pasiekti maksimalia transporto rusies (tame tarpe ir metro) nauda.