Viešojo transporto sistema turi atitikti laikmetį ir žvelgti į ateitį
  1. Viešojo transporto vystymo būtinybė

Tam, kad miestas darniai funkcionuotų, turi sėkmingai veikti jo „kraujagyslės“ – miesto transporto sistema, kurios pagrindiniai parametrai – sistemos pervežimo pajėgumas ir susisiekimo greitis.

Kokia transporto sistemos, kurią sudaro viešasis transportas ir lengvieji automobiliai (daugiausia – privatūs), padėtis Vilniuje? Sena žmonijos svajonė, kad automobilis veš nuo „durų iki durų“ nepasiteisino, nes vystantis automobilizacijai, miestų infrastruktūra (gatvės, sankryžos, valdymo sistema) vis labiau atsilieka nuo augančių automobilių srautų. Vilniuje 1981 m. 1000 gyventojų teko 73 lengvieji automobiliai, šiuo metu jų jau yra per 630, t. y. per 38 metus jų skaičius išaugo net 8,6 karto. Ar per tą laiką tiek išplatėjo gatvės, padaugėjo parkavimo vietų ir t.t.?

Individualių lengvųjų automobilių panaudojimas mieste sukelia šias pagrindines problemas:

  • spūstis: vienu lengvuoju automobiliu važiuoja daugiausia 2 keleiviai ir jis pagal dinaminį gabaritą (jo užimamas plotas plius saugos atstumai) sudaro apie ketvirtį sublokuoto autobuso dinaminio gabarito, tačiau pastarasis piko metu veža 80–100 keleivių. Vilniuje ekonominiai nuostoliai dėl automobilių prastovų spūstyse viršija 1,5 mln. eurų per metus;
  • triukšmą;
  • užterštumą;
  • avaringumą;
  • parkavimo problemas.

Vilniuje tik ketvirtadalis keleivių naudojasi viešuoju transportu, o net pusė jų važiuoja lengvaisiais automobiliais. Todėl Vilniui, kaip ir kitiems analogiškiems pasaulio miestams, kyla problema – kaip vystyti viešojo transporto patrauklumą, kad keleiviai naudotųsi juo, o ne lengvuoju automobiliu. Jau daugelį metų vyksta diskusija, kokią šiuolaikinio transporto rūšį pasirinkti. Realiausiomis šiuo metu įvardijamos metro arba tramvajus. Panagrinėkime plačiau jų diegimo galimybes.

  1. Tramvajus: ar toks jau šiuolaikinis?

Reikia skirti dvi tramvajaus sistemas: paprastą ir greituminį, kitaip dar vadinamą mažuoju metro.

Greituminio tramvajaus skirtumai nuo paprasto yra šie:

  • jo linijos klojamos iškasose arba ant pylimų (tam tikslui išskiriama apie 5,5 m pločio gatvės juostos);
  • su kitomis transporto linijomis jos susikerta skirtingame lygyje;
  • po miestų centrais, senamiesčiais (kur siauros gatvės) šios linijos įrengiamos tuneliuose.

Jau praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, kuriant kompleksinę transporto sistemą (ji buvo parengta 1980 m.), buvo kalbėta apie greituminio tramvajaus linijų įdiegimą Vilniuje. Greituminis tramvajus Vilniuje buvo numatytas 1999 m. Vilniaus miesto bendrajame plane.

Šiuo metu vėl plačiai diskutuojama apie tramvajaus linijų diegimą Vilniuje. Tačiau visi „ekspertai“ propaguoja ne greituminį, o paprastą tramvajų, vadindami jį „greitaeigiu“, „šiuolaikiniu“ ir t.t. Tačiau šiuo atveju šiuolaikiniai būtų tik tramvajaus vagonai, o pati tramvajaus linijų infrastruktūra – paprasto tramvajaus. Ką turėtume Vilniuje, įdiegę paprasto tramvajaus sistemą?

Pirmiausia – tai sukeltų „transportinį infarktą“ kitam transportui (lengviesiems automobiliams, autobusams ir troleibusams) tiek Pylimo, tiek Kalvarijų gatvėse: juk sustojus tramvajui, turi sustoti ir kitas transportas.

Antra – teigiama, kad tramvajaus linijų įrengimas yra dvigubai pigesnis už metro įrengimą. Tačiau neįvertinama tai, kad būtina perkloti visas požemines komunikacijas (kas įskaičiuota į metro įrengimo kainą) – tad tramvajaus įrengimo kaina žymiai išaugtų.

Trečia – išaugtų avaringumas, nes keleiviams įlipant arba išlipant į/iš tramvajaus, tektų kirsti jo bėgius, be to, susidarytų konfliktinė situacija „tramvajus – kitas transportas“.

Minusus galima būtų vardinti ir toliau.

Išvada: vien šiuolaikinių tramvajaus vagonų nupirkimas neišspręs problemos, būtina sukurti visą brangią infrastruktūrą, kuri transportinių problemų neišspręs, o tik trukdys kitam transportui. Tad paprasto tramvajaus įvedimas man primena „konkės“ (arklinio tramvajaus) atgaivinimą šiuolaikiniame mieste po 90 metų!

  1. Metro: brangus, bet labai patrauklus ir ilgai lauktas

Diskusijos dėl metro įdiegimo Vilniuje tęsiasi jau per 40 metų. Pasaulinė praktika rodo, kad maždaug tiek laiko reikėjo ir daugelyje pasaulio miestų, kad įtikintų skeptikus dėl jo įdiegimo. Metro veikia daugiau nei 100 pasaulio miestų, 40 jų jis įrenginėjimas.

Skeptikai tvirtina, kad Vilnius per mažas metro įrengimui, t. y. neturi 1 mln. gyventojų (Vilniuje su atvykstančiais dirbti į miestą susidaro per 600 tūkst. gyventojų).

Tačiau vien Europoje daugiau nei 20 miestų, neturinčių 1 mln. gyventojų, funkcionuoja metro – tai Lozana Šveicarijoje (138 tūkst. gyv.), Breša Italijoje (198 tūkst.), Renas (215 tūkst.), Lilis (232 tūkst.), Tulūza (479 tūkst.), Lionas (506 tūkst.) Prancūzijoje, Granada (234 tūkst.), San Sebastianas (325 tūkst.), Bilbao (345 tūkst.), Palma (401 tūkst.) Ispanijoje; Portas (237 tūkst.) ir Lisabona (505 tūkst.) Portugalijoje ir t.t.

Pagrindiniai metro įdiegimo Vilniuje privalumai:

  • greitos, galingos pervežimo pajėgumo atžvilgiu sistemos įdiegimas leistų augti miestui visiškai netrukdydamas eismui gatvėse;
  • jo įdiegimas leistų atskirti transporto srautų lygius, o tai sumažintų spūstis, oro taršą ir avaringumą mieste;
  • žymiai sumažintų kelionės trukmę keleiviams;
  • netrukdomai atvežtų didelius keleivių srautus į miesto centrą;
  • stotys ir teritorijos apie jas yra patrauklios komercinės erdvės ir t.t.

Skeptikai pasisako, jog metro įrengimas yra brangus. Tačiau tokį projektą sėkmingai įgyvendinti būtų panaudojama ES parama, taikant viešojo ir privataus finansavimo modelį, pritraukiant užsienio investuotojus. Vilniuje metro būtų įrengiamas pagal koncesijos sutartį, kuriai pasibaigus, metro infrastruktūra būtų perduota miestui.
Labai svarbus faktorius – kad metro bilietas nebūtų labai brangus – ekspertų skaičiavimai rodo, kad jis neviršytų 1,20 euro.

Šiuo metu siūloma tokia Vilniaus metropoliteno schema („Metro sąjūdžio“ medžiaga).

Šiuolaikinį miestą deklaruojančiai Vilniaus valdžiai derėtų pradėti nuo šiuolaikinės miesto transporto sistemos, nenustumiant bent jau jos planavimo kitoms kadencijoms ar dešimtmečiams.



Prof. Jonas Butkevičius

Sekite mus "Facebook"