Buvę Vilniaus vadovai – pokalbyje už apskrito stalo

Diskusjos dalyviai (iš kairės): A. Vileikis, G. Paviržis, J. Imbrasas, A. Matulevičius ir J. Zykus

Trečiadienį, paskutinę rugsėjo dieną, „Vilniaus metro“ būstinėje lankėsi buvę Vilniaus vadovai – Algirdas Vileikis, Gediminas Paviržis ir Juozas Imbrasas. Prie apskrito stalo buvo aptartos miesto transporto problemos, taip pat naujų transporto rūšių diegimo galimybės. Pokalbyje taip pat dalyvavo „Vilniaus metro“ vadovas Juozas Zykus ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos garbės prezidentas Algimantas Matulevičius.

Štai keletas šio pokalbio minčių.

Gal kiek ankstoka

Gediminas Paviržis: Visi nori metro – čia ginčų nekyla. Kas važiavo, tas žino, kokia tai puiki transporto priemonė, o kas nevažiavo – tam įdomu. Tačiau šiandien būdamas miesto meru už metropoliteną tikriausiai nebalsuočiau. Merui – daugybė problemų, su kuriomis jis susiduria kiekvieną akimirką, kiekviename žingsnyje. Noriu metropoliteno Vilniuje, bet statyti jį ar nestatyti – tai palikčiau spręsti anūkams.

Tai – sostinės prestižas

Algirdas Vileikis: 1971 metais suplanavome miesto magistrales, aplinkkelius, transporto mazgus. Kai pabaigsime paskutinę aplinkkelio atkarpą, būsime įvykdę tuos darbus, kuriuos planavome paskutinio – praėjusio amžiaus! – dešimtmečio pradžiai. Taigi atsiliekame dvidešimčia metų!

Kai rengėme planą, skaičiavome, kad 1991-aisiais mašinų bus dukart daugiau nei 1971-aisiais: vietoj 100 automobilių 1000-čiui gyventojų – 200. Dabar šis skaičius triskart didesnis – 600!

Kelių tinklo plėtra negali pasivyti transporto augimo. Įvairios organizacinės priemonės – šviesoforai aukščiau ar žemiau, didesni ar mažesni – kaip numirėliui lygintuvas. Reikia naujienos! Naujos transporto priemonės – greitos, patogios, punktualios!

Metropolitenas – sostinės prestižo reikalas. Prestižas – visame pasaulyje! – ne visada ekonomiškai naudingas.

Kiek buvo svarstymų statant Valdovų rūmus! Dabar ginčų lyg ir negirdėti.

O pasižiūrėkite į medžių lajų taką Anykščiuose. Takas, suteikiantis galimybę pasižiūrėti į pasaulį truputėlį iš aukščiau. O žmonių – minios!

Tas pat bus ir su metro. Tai bus ne tik susisiekimo priemonė.

Yra dar vienas šio svarbaus projekto aspektas. Metropoliteno statyba labai imli darbui. Daugybė žmonių jo turės – ir ne vieniems metams.

Bandymų būta

A. Paviržis: Galbūt reikėtų grįžti prie kuklesnio metropoliteno varianto – greitojo tramvajaus? Devintajame dešimtmetyje jau buvome nubraižę jo trasas, įkūrę įmones, išskyrę finansavimą. Jau buvo rengiamas techninis ekonominis pagrindimas.

A. Vileikis: Greitojo tramvajaus nelabai ėmėmės, nes apsilankę Volgograde, kur toks buvo diegiamas, pamatėme, kad tai nėra mums tinkama priemonė.

G. Paviržis: Aš vis dėlto – už greitąjį tramvajų. Ten daug kas jau padaryta, trasos nubraižytos – tereikia tik įgyvendinti.

Juozas Zykus: Bet viskas padaryta pagal metropoliteno parametrus!

Juozas Imbrasas: Metro – tai miesto kokybė! Kas bus prieš miestiečių gerovę? Tokių nėra, tačiau daugeliui metro asocijuojasi su didžiuliais Maskvos, Sankt Peterburgo, Londono, Niujorko metropolitenais – ir tie dydžiai verčia dvejoti. Tačiau juk yra ir Lilio, Reno, Lozanos metropolitenai: nedidukės, jaukios stotys, pora vagonų – pagal būtinybę! – ant bėgių...

Naudokimės visomis galimybėmis

Algimantas Matulevičius: O gal vertėtų pagalvoti ir apie supermodernias transporto priemones – tokios dabar jau kuriamos. Jų diegimas pritrauktų aukštos kvalifikacijos darbuotojus.

Juozas Zykus: Bijau, kad šokinėdami nuo modernių prie modernesnių – taip ir liksim su autobusais ir troleibusais. Juk metropoliteno nepastatysi per metus ar dvejus...

A. Matulevičius: Prisipažinsiu, čia ateidamas galvojau: nėra milijono gyventojų – metro neapsimoka. Juk tas reikalavimas buvo grindžiamas skaičiavimais, ne iš piršto laužtas.

Iš principo nesu prieš šią idėją, tačiau pritariu Gediminui Paviržiui, šiandien tai – ne miesto jėgoms. Vis dėlto yra daugybė galimybių, kuriomis galėtume pasinaudoti įgyvendindami šį projektą. Kodėl, pavyzdžiui, nesukūrus specialiųjų fondų? Arba galima suteikti žmonėms galimybę dalyvauti šiame projekte perkant akcijas. Manau, daug žmonių ja pasinaudotų. Būtų ne tik lėšų, atsirastų didžiulis palaikymas. Atsiras finansavimas ir palaikymas – pajudės reikalai.

A. Vileikis: Būtų daugiau naudos, jei prisidėtų ir užsienio kapitalas. Dabar – ne pinigų, o didelių, patikimų projektų badas. Bankai neturi kur dėti pinigų – guli be naudos. Jei būtų imtasi šio projekto, tai jo įgyvendintojai, manau, sugalvotų, kaip panaudoti pinigus taip, kad jie duotų naudos.

Bent linijas užbrėžkime

J. Zykus: Dabar ruošiamasi tikslinti Vilniaus bendrąjį planą. Galime ginčytis, kas geriau, kaip ar kada geriau... Tačiau šiame, patikslintame, plane užbrėžkime bent metropoliteno trasų linijas. Kad jų neužstatytų pastatais, neprivatizuotų – kad po kelių ar keliolikos metų, kai jau imsimės statybų, nereikėtų mokėti keleriopos kainos. O kai nubrėšime linijas, tada jau rinkimės laiką, statybos būdus. Padarykim pradžiai bent tiek.

Sekite mus "Facebook"