Inžinerinės geologijos reikšmė ir jos perspektyvos

Geologų bendruomenės nariai gilinasi į Žemės sandaros istoriją. Juos domina Žemės gelmės ir milijonus metų trukę Žemės sluoksnių formavimosi procesai ir jų rezultatai. Inžinierius-geotechnikus daugiau domina Žemės paviršius ir keliolikos metrų gylyje slūgsančių geologinių sluoksnių fizikinės savybės. Inžinieriai apie geologiją turi miglotą supratimą ir tik inžinerinės nesėkmės priverčia juos susidomėti gamtos kūriniu - Žemės geologija ir priverčia ieškoti geologų, kaip daugiau išmanančių apie tai, pagalbos. Geologų ir inžinierių bendradarbiavimas duoda ne tik pažintinę, bet ir ekonominę naudą. Tik inžinerinė nesėkmė privertė ir šių eilučių autorių kreiptis į geologus pagalbos.

Utenoje rudenį pastačius namą ant pakankamai tvirto grunto, bet žiemą jo neužsandarinus, gruntas po pamatais įšalo, o atėjus pavasariui pastatas visiškai suklypo ir daugelis manė, kad jį teks nugriauti. Su geologais pavyko išsiaiškinti, kad gruntas, ant kurio buvo pastatytas statinys, yra aleuritas, kuris šaldamas turi savybę sugerti vandenį, dėl ko jame susidaro ledo kristalų. Atėjus pavasariui paaiškėjo, kad pastatas stovi ne ant grunto, o ant ledo. Inžinieriui geologui Kastyčiui Dunduliui paaiškinus šią gamtos „išdaigą", palaukėme, kol ledas galutinai ištirps, ir sėkmingai užbaigėme namo statybą.

Ši priverstinė pažintis su geologais ir jų žiniomis apie grunto elgseną pažadino ir inžinierių smalsumą. Grupė inžinierių pradėjo diegti naujas technologijas statant pamatus ir atramines sienutes. Mums talkino inžinieriai geologai A. Pečkaitis ir K. Dundulis. Pasirodė, kad Lietuvos gruntų atsparumas apkrovai yra kelis ar net keliolika kartų didesnis nei tuo metu statybų projektavimą reglamentuojantys teisiniai dokumentai ir kuo buvo įsitikinę statybos inžinieriai. Paskleidus naują patirtį Lietuvos mastu, dabar sutaupoma dešimtys milijonų litų kasmet. Tačiau norint taupyti šimtus milijonų ar milijardus, reikia glaudesnio geologų ir inžinierių-geotechnikų bendradarbiavimo tiek patiems gilinant žinias ir jų pritaikymą praktikoje, tiek šviečiant visuomenę apie šios veiklos ekonominę naudą.

Pasaulyje stebimas gyventojų telkimasis į miestų tipo bendruomenes, o patys miestai statosi tiek į viršų, tiek į požemį. Daugelyje Europos miestų daug geriau išnaudojamas požemis, žemės paviršių paliekant želdiniams ir žmonių judėjimui. Pastatų rūsiai, požeminiai garažai, požeminės pėsčiųjų perėjos su šalia esančiomis prekybos patalpomis užima kelis aukštus, statomos požeminės dviejų lygių sankryžos, automobilių tuneliai ir metropolitenai. Ir visi šie statiniai duoda didžiulę ekonominę naudą šių miestų žmonėms.

Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis" aktyvistai gali patvirtinti, kad didžioji Lietuvos visuomenės dalis mano, kad lengviau nuskristi į Mėnulį, nei kuriame nors Lietuvos mieste pastatyti požeminį geležinkelį - metropoliteną. Kauno ir Vilniaus geležinkelio tuneliai buvo pastatyti prieš 150 metų. Vieno lygio geležinkelio pervažos miestuose egzistuoja nuo carinės Rusijos laikų, kai automobiliai dar buvo retenybė. Vilniuje dviejų seniūnijų gyventojai geležinkelio sankasą įveikia 110 m ilgio ir 140 cm skersmens kanalizacijos vamzdžiu. Vien Amalių geležinkelio pervaža Lietuvos žmonėms atneša apie 40 mln. litų nuostolių kasmet, nors požeminį pravažiavimą galima įrengti už 20 mln. litų. Analogiška padėtis ir Lentvaryje, Šiauliuose, Mažeikiuose bei kituose Lietuvos miestuose.

Nors miestuose automobilių daugėja ir gatvių spūstyse, mokslininkų skaičiavimais, prarandami milijardai, nestatomi ir požeminiai pravažiavimai.

Sovietiniais laikais Kaune buvo planuojama statyti tunelį, kuris sujungtų Birštono ir Jonavos gatves ir išlaisvintų Kauno senamiestį nuo spūsčių, tačiau nepriklausomybės metais ši idėja užgeso. Nesiryžtama pradėti ir tunelio į Kuršių Neriją po Kuršių mariomis statybos, nors toks tunelis būtų daug pigesnis, patogesnis ir greičiau pastatomas nei tiltas.

Panagrinėjus kitų Europos miestų patirtį paaiškėjo, kad panašių statinių statybos brangiausiai kainuojantis ir ilgiausiai trunkantis etapas yra politinio sprendimo priėmimas. O politikų apsisprendimą lemia visuomenės išprusimas. Mūsų nagrinėjamais atvejais - tai visuomenės geologinių ir geotechninių žinių stoka. Net daugelis geologų ir geotechnikų nesiima žygių ką nors padaryti, kad atsirastų veiklos jų profesijos srityje.

Ekonomikos krizės skatina žmonių mąstymą ir suaktyvina veiklą. Šiuo metu yra trys alternatyvos: išvažiuoti iš Lietuvos, susikurti veiklos tėvynėje arba laukti malonės iš valdžios. Jaunimas traukia j Vakarus. Vyresni ieško veiklos tėvynėje, o veteranai išeina į užtarnautą arba amžiną poilsį.

Geologams ir geotechnikams, kuriems daugiau rūpi veikla, o ne poilsis, greitu laiku turėtų atsiverti plačios galimybės pasireikšti. Priėmus Metropoliteno koncesijos įstatymą ir didiesiems Lietuvos miestams pradėjus svarstyti galimas metro trasas, geologų žinios ir geotechnikų patirtis turės didelę paklausą. Užsienio investuotojai ir rangovinės metro statybos firmos be vietinių specialistų neišsivers, o šiems, puikiai žinantiems Lietuvos geologines ir hidrogeologines sąlygas, šioje srityje konkuruoti su užsieniečiais nebus sudėtinga. Metropoliteno statyba paskatins ir kitų geotechninių projektų realizavimą. Akivaizdi šių objektų eksploatavimo nauda padidintų geologų ir inžinierių geotechnikų prestižą. Tokiu atveju galima būtų tikėtis jaunimo didesnio susidomėjimo šiomis profesijomis ir laukti didesnio valdžios ir verslo struktūrų dėmesio tiek finansuojant mokslo ir mokymo įstaigas, tiek suteikiant galimybę pasireikšti geotechninius darbus vykdančioms organizacijoms.

Sekite mus "Facebook"