2011 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybėje vyko viešas susirinkimas

2011 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybėje vykusio viešo susirinkimo, kuriame visuomenei buvo pristatyta naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano koncepcijos ir strateginio pasekmių vertinimo aplinkai ataskaitos (SPAV)

APIBENDRINIMAS

š.m. spalio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko viešas susirinkimas, kuriame visuomenei buvo pristatyta naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano koncepcija ir strateginio pasekmių vertinimo aplinkai ataskaita (SPAV).

Ūkio subjektų grupės parengta „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano“ koncepcija, kurią pristatė VGTU Teritorijų planavimo mokslo instituto (TPMI) direktorė, profesorė Marija Burinskienė, nepateisino Tarybos salėje susirinkusių Seimo, Vilniaus miesto tarybos atstovų, Vilniaus gyventojų, mokslininkų bei susisiekimo problemomis besidominčių tos srities specialistų lūkesčių.

Pasiūlyti dar praktikoje mažai naudojami elektriniai autobusai ir tramvajaus variantas, kurio prieš kelis metus padaryta galimybių studija parodė, kad jis netinkamas Vilniaus miestui dėl daugelio kriterijų, o svarbiausia – tai būtų dar viena antviršinė transporto rūšis, o naujai diegiama transporto priemonė neturėtų trukdyti dabar esančiam gatvės transportui.

Asociacijos “Metro sąjūdis” valdybos pirmininkas Juozas Zykus savo pasisakyme konstatavo, kad: “Asociacijos „Metro sąjūdis“ aktyvas, susipažinęs su Ūkio subjektų grupės siūloma projekto „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialusis planas“ koncepcija, padarė išvadą, kad ji parengta objektyviai neįvertinus nagrinėtų variantų ir radikaliai neišsprendžia esamų susisiekimo problemų. Siekdami, kad Vilniaus viešojo transporto sistema būtų reorganizuota į kokybiškai aukštesnį lygį, asociacijos nariai parengė „Metropoliteno diegimo konceptualiąją dalį, kurią kaip alternatyvą Ūkio subjektų grupės paruoštai Specialiojo plano koncepcijai pasiūlė teikti svarstymui savivaldybės Tarybos komitetuose ir Taryboje”. (žr. nuoroda)

Visuomenės veikėjas Virginijus Daukas savo pasisakyme pareiškė pastabas dėl visuomenės ignoravimo priimant svarbius miestui sprendimus, teigdamas, kad: “Savivaldybė pasirašė sutartį su Ūkio subjektų grupe dėl plano parengimo, ši sutartis buvo koreguota, keisti terminai ir sąlygos, tačiau visuomenė šios informacijos gauti negalėjo, ji yra slepiama. Argi projektas daromas ne visuomenei, argi ne už visuomenės pinigus? Visos tokios sutartys turėtų būti viešos, įskaitant visus jų pakeitimus, atsiradusius vėliau. Tik viešumas ir skaidrumas gali apsaugoti nuo korupcijos, pinigų plovimo ir projektų dėl projektų, kurie suvalgo pinigus ir nusėda valdininkų stalčiuose. Nors nemažai visuomeninių organizacijų planavimo organizatoriams siuntė pasiūlymus, pastabas, į daugumą jų atsakymų nebuvo sulaukta, o, kaip matosi iš teikiamos koncepcijos, į pasiūlymus ir neatsižvelgta”. Todėl buvo pasiūlyta organizuoti realų ir platų Vilniaus visuomenės informavimą apie siūlomus Specialiojo plano sprendinius, o, rengiant juos, įvertinti gaunamus pasiūlymus (žr. nuoroda)

Tarptautinės kompanijos “Tiltra Group” atstovas Vitoldas Sapožnikovas savo pasisakyme pateikė argumentuotus skaičiavimus ir realias galimybes metropoliteno įdiegimui Vilniaus mieste, pritraukiant privatų ir užsienio kapitalą. (žr. nuorodą)












Kultūros paveldo ekspertas, hum. Mokslų daktaras Linas Kvizikevičius savo pasisakymu paneigė mitą, kad metropolitenas pakenktų senamiesčio kultūros paveldui. (žr. nuoroda)

Profesorius, habilituotas daktaras Jurgis Vanagas svarbiausia krašto perspektyvinės urbanizacijos gaire laiko siekį sukurti elitinį europinio masto metropolinį centrą, ES terminijoje vadinamą Euro City. Be jo – milijoninio dydžio mokslo, meno, kultūros, verslų, finansų, užsienio turizmo centro Lietuva liktų trečiarūše ES nare. Realiausias kelias – „suformuoti europinio lygmens centrą. Vilniaus—Kauno dipolį, sujungiant dabar esamus šių metropolinių centrų potencialus, o sostinės metropolitenas, įrengus pirmąjį etapą Pilaitė – Centras, įvykdytų vieną svarbiausių sąlygų sėkmingam dvimiesčio Vilnius-Kaunas funkcionavimui. (žr. nuoroda)

VGTU profesorius, habilituotas daktaras Artūras Kaklauskas teigė, kad Ūkio subjektų grupės sudaryta SPAV ataskaita nenagrinėja kokį poveikį žmonėms, jų gyvenamai aplinkai ir gamtai galėtų daryti kiekviena siūloma koncepcija (iš 8 pateiktų), o sudaryta iš bendrojo pobūdžio deklaracijų arba atkartoja specialiojo plano koncepcijos ataskaitos teiginius, todėl neatlieka šiam dokumentui skirtos funkcijos. SPAV ataskaita neatsakė į esminius šiam dokumentui keliamus reikalavimus, neatliko jai keliamo tikslo ir yra niekinė. Miesto tarybai rekomenduojama grąžinti SPAV ataskaitą esminiam perdirbimui, pakartotinai pateikiant visuomenės svarstymui. Pakartotinai apsvarstytą SPAV ataskaitą nustatyta tvarka pateikti Aplinkos ministerijos specialistų vertinimui. (žr. nuoroda)

Aplinkosaugininkas Kęstutis Turonis, susipažinęs su parengta strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, pažymėjo, kad ataskaitoje nepateikiama aiški informacija, kokį teigiamą poveikį Vilniaus gyventojams, gyvenamajai aplinkai turės nauji siūlomi koncepcijos variantai. Sprendinių poveikio aplinkai įvertinimas balais pateiktas nepakankamai objektyviai. Ataskaitoje net neužsimenama kokiu būdu bus siekiama, kad triukšmas mažėtų, kokiu laipsniu sumažės gatvėse, kuriose bus įdiegtos naujos sistemos. (žr. nuoroda)

Pasak VGTU profesoriaus Jono Anuškevičiaus, Ūkio subjektų grupės parengtoje „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano“ koncepcijoje susisiekimą pagerinti numatyta vos 20 procentų. Siūlomi dar praktikoje mažai naudojami elektriniai autobusai su specialiai jiems būtina įrengti papildoma eismo juosta, pasmerktų Vilnių trisdešimčiai metų tapti „eksperimentine aikštele“. (žr. nuoroda)







Vilniaus gyventojas Vytautas Danilevičius, aktyviai įsijungęs į diskusiją, teigė, kad planuojant trisdešimčiai metų į priekį, būti diegti naujausias technologijas, tad vienų autobusų pakeitimas kitais, susisiekimo problemos neišspręs, o renkantis naują transporto rūšį, būtina atsižvelgti į tai, kad ji netrukdytų dabar esančiam transportui ir tokia geriausia transporto rūšimi galėtų būti metropolitenas.

Viešam susirinkimui pirmininkavęs mero pavaduotojas Romas Adomavičius pritarė daugumos pasisakiusiųjų nuomonei, kad siūlomas elektrinių autobusų variantas iš esmės viešojo transporto susisiekimo problemos neišspręstų, nes jiems paprasčiausiai trūksta erdvės, todėl greičiau nuvažiuoti iš taško A į tašką B nepavyks, o juk siekiama, kad mieste galima būtų judėti greitai, patogiai, lengvai ir pigiai. Viešasis transportas turi keisti ne tik miesto veidą, bet ir gyvenimo kokybę. Neišvengiamai Vilniaus miesto viešojo transporto sistema turi tapti visos Lietuvos susisiekimo dalimi. Reikia susitarti dėl kelių dalykų: nauja transporto sistema turi būti prioritetinė prieš kitas transporto rūšis, ji turi perimti 50 proc. keleivių srautų.

Šio pristatymo metu buvo pateikta tik koncepcinė naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste dalis, kuri dabar bus svarstoma komitetuose. Kuris variantas bus pateiktas svarstyti miesto tarybai, priklausys nuo dviejų žmonių vadovaujamų komisijų: projekto „Naujų transporto rūšių specialiojo plano rengimas“ valdymo grupės vadovaujamos mero pavaduotojo R.Adomavičiaus ir Naujų transporto rūšių Vilniaus mieste specialiojo plano rengimo įgyvendinimo grupės, vadovaujamos Kastyčio Lubio.

Asociacija “Metro sąjūdis” ir miesto visuomenė ir toliau atidžiai seks Naujų transporto rūšių diegimo specialiojo plano rengimo eigą, tam skirtų lėšų panaudojimą ir aktyviai dalyvaus, teikiant pasiūlymus dėl geriausio opiausios ir didžiausius nuostolius nešančios sostinės problemos sprendimo, o esant pažeidimams ar visuomenės nuomonės ignoravimui, visuomenės interesą gins visomis galimomis teisinėmis ir politinėmis priemonėmis.

Sekite mus "Facebook"