„Kelio dieta“: mažiau eismo juostų – didesnė nauda

„Kelio dieta“ – tai technika, taikoma transporto planavime, kurios esmė sumažinant kelio važiuojamųjų eismo juostų skaičių padidinti bendrą sistemos efektyvumą. Angliškas terminas road diet pirmą kartą buvo paminėtas 1996 m. Dan Burden ir Peter Lagerwey – dviejų amerikiečių transporto specialistų – straipsnyje Road Diets: Losing width and gaining respect (Kelio dietos: mažinant plotį, įgyjama pagarba).


Taikymo tikslai

Populiariausias „kelio dietos“ taikymo pavyzdys yra keturių eismo juostų kelio sumažinimas iki dviejų, taip pat suformuojant vidurinę liniją posūkio ir kitiems manevrams atlikti. Iš likusios erdvės formuojamos eismo juostos dviratininkams, didinama erdvė pėstiesiems. Apibendrinus galima išskirti kelis atsilaisvinusios kelio dalies panaudojimo būdus:

  • Šaligatvių platinimas;

  • Dviračių juostų formavimas (vienoje ar abiejose kelio pusėse);

  • Skiriamųjų eismo juostų platinimas ar formavimas;

  • Likusių eismo juostų platinimas;

  • Reversinės eismo juostos įrengimas.

Eismo juostų skaičiaus sumažinimas taip pat didina saugumą – atvejis, kuomet prieš perėją sustoja automobilis pirmojoje juostoje, tačiau antrąja važiuojantis dėl neatidumo partrenkia pėsčiąjį, žinomas daugeliui.

Pritaikius keliui „dietą“, jei buvo atliktas išsamus ir tikslus planavimas, kitos gatvės nuo padidėjusio eismo srauto nenukenčia, nes minėta technika taikytina mažai apkrautoms gatvėms. Norint šią techniką pritaikyti kitais atvejais, reikia numatyti, kad automobilių srautas efektyviai išsisklaidytų visoje transporto sistemoje. Paprastai „kelio dieta“ pasiteisina keliuose, kurių apkrova mažesnė nei 19 tūkst. automobilių per dieną, tačiau kai kuriais atvejais technika atneša teigiamą rezultatą keliuose su iki 23 tūkst. automobilių per dieną srautu. Tokiais atvejais reikalingos didesnės rekonstrukcijos, pavyzdžiui, žiedinių sankryžų ir greičio slopintuvų paralelinėse gatvėse įrengimas.


„Eismo juostos dieta“

Taikant „eismo juostos dietą“ mažinamas juostos plotis, siekiant sumažinti transporto greitį ir atlaisvinti vietos kitoms reikmėms. Paprastai pirmoji eismo juosta (šalyse, kur eismas organizuojamas dešiniąja puse) nepaliekama platesnė kaip 3 m., o antroji, posūkiams į kairę, – 2,75-3 m. Atsiradusi erdvė išnaudojama taip pat, kaip ir „kelio dietos“ atveju.


Argumentai už ir prieš

„Kelio dietos“ šalininkai įsitikinę, jog esminiai tokios technikos taikymo privalumai yra mažesnis automobilių greitis, sumažėjęs auto įvykių skaičius ir didesnis pėsčiųjų saugumas. Anot jų, tai taip pat puiki priemonė, skatinanti vairuotojams būti atidesniems, važiuoti dviračiais ar rinktis viešąjį transportą. Saugumą itin padidina atskira eismo juosta manevrams atlikti, nes netrikdomas bendras eismo srautas. Mokslininkų tirtuose „kelio dietos“ taikymo pavyzdžiuose matyti, jog pritaikius minėtą techniką avaringumas sumažėja nuo 19 iki 43 proc. Didžiausias efektas gaunamas mažiau urbanizuotose vietovėse.

Neigiami „kelio dietos“ taikymo aspektai apima sumažėjusį viešojo transporto greitį, ypač, jei transporto sustojimo vieta įrengta „įlankėlėje“ kelkraštyje. Greitis mažėja todėl, kad viešajam transportui tampa sunkiau grįžti į bendrą eismo srautą. Problemą galima spręsti transporto stoteles įrengiant į eismo juostą išsikišusiose salelėse, tačiau taip nukenčia likę eismo dalyviai.

Ne visi iš kelių eismo juostų sudaryti keliai tinkami „kelio dietai“. Išaugusi oro tarša ir laiko sąnaudos gali persverti privalumus, jei mažesnis juostų skaičius nebus pajėgus susidoroti su esamu eismo srautu. Paprastai su tokia problema susiduriama, kai automobilių srautas yra lygus ar didesnis nei 20 tūkst. automobilių per dieną.


Populiarumas

„Kelio dietos“ daugiausiai taikomos Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šioje šalyje priskaičiuojama per 20 tūkst. šios technikos taikymo atveju. Kasmet „kelio dieta“ pritaikoma 500-1000 kelių.

Daugiausiai, bent 38, „kelio dietos“ taikymo atvejai priskaičiuojami dviratininkais garsėjančiame San Franciske. Įvertinus gyventojų skaičių, daugiausiai, 12, šios technikos pavyzdžių pritaikyta Hartforde, Konektikuto valstijoje. Šiuose miestuose kasmet „kelio dieta“ pritaikoma vidutiniškai du kartus. Didžiausiais šios transporto planavime taikomos technikos šalininkais tapo Sietlo smulkieji verslininkai. Dėl sumažėjusio automobilių srauto judėjimo greičio tapo paprasčiau prisiparkuoti, pagerėjo krautuvėlių pasiekiamumas, sąlygos vaikščiojimui – visa tai padeda didinti apyvartą.

Apie „kelio dietą“ ir jos taikymą „Streetfilms“ – pažintinių su eismu susijusių filmų kūrėjai – sukūrė trumpą filmuką, kuriame šios technikos pradininkas, Dan Burden, pasakoja apie jos esmę ir taikymą.


Moving Beyond the Automobile: Road Diets from Streetfilms on Vimeo.

Sekite mus "Facebook"