Tramvajus Vilniuje - tarp avantiūros ir aferos

Gerardas A.Jurkonis
2007-01-31 15:06:15

Tramvajus - transporto seniena, kuri buvo laikoma modernia susisiekimo priemone prieš šimtą metų ir kurią daugelis didžiųjų miestų dovanoja, kaip istorinę vertybę, visuomeninio transporto raidos muziejams.

Priežastys paprastos: kažkada moderni karieta neatsilaikė prieš konkę (arkliais traukiamą ant bėgių pastatytą vagoną), vėliau, pritaikius elektros variklį, atsisakius arklių, ši transporto priemonė įgavo tramvajaus vardą ir gana ilgą laiką buvo vos ne pagrindine viešojo susisiekimo rūšimi beveik visuose didžiuosiuose Europos ir Naujojo žemyno miestuose.

Bet gyvenimas ir techninė mintis nestovi vietoje. Autobusas, o vėliau ir jo elektrinis brolis troleibusas savo paslankumu bei ekonomiškumu nukonkuravo tramvajų. Be to, kai miestų gatvėse tapo ankšta, išradingi žmonės pradėjo ieškoti kitų erdvių – statė estakadas, kasė tunelius, nes žinojo elementarią geometrijos taisyklę, kad nelygiagrečios tiesės esančios vienoje plokštumoje būtinai susikerta.

O jeigu taip, tai jomis judant, viena iš transporto priemonių turi sustoti ir praleisti kitą. Jeigu nesustos – avarija. Sustojus – gaištamas laikas, beprasmiai deginamas kuras, teršiamas oras. Vis dėl to paskutines dienas skaičiuojanti Vilniaus miesto valdžia nori primesti miestiečiams šią „papudruotą“ techninę senieną. Kodėl? Kas tai: avantiūra ar afera?

Gali būti, kad dalis tramvajaus idėjos šalininkų patikėjo ir susižavėjo prancūzų kompanijos „Systra“, kuri modernizuoja praeito šimtmečio pradžioje įvairiuose miestuose nutiestas tramvajaus linijas bei gamina naujus vagonus, pasakojimais bei pristatymais, kaip pagerėjo viešojo transporto būklė modernizavus senas tramvajų linijas ar jas išplėtus.

Bet viena yra modernizuoti tai, kas jau yra, o visai kas kita – atgyvenusią, moraliai pasenusią transporto priemonę diegti mieste, kuriame šios transporto rūšies visai nebuvo! Juk ten, kur tramvajus išstūmė karietas jų klestėjimo laikais, atitinkamai jį nukonkuravo autobusas, troleibusas bei metropolitenas.

Techninės pažangos rato pasukti atgal nepajėgi net Vilniaus miesto vadovus sužavėjusi prancūzų kompanija „Systra“! Štai truputis statistikos: Pavyzdžiui, Paryžiuje tramvajus perveža 1,9 proc. keleivių, autobusai – 33 proc., metro – 49 proc. Likusieji keleiviai tenka kitoms transporto priemonėms. Matyt, prancūzų kompanija puikiai suprato akivaizdžią tiesą - savo šalyje kvailių nerasi, jų ieškoti reikia svetur.

Bet galbūt lietuviai nėra tokie kvaili, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo? Regis gali būti ir geresnis scenarijus. Kas gali paneigti, kad to „moderniojo tramvajaus“ niekas ir nesiruošia paleisti Vilniaus gatvėmis? Gal tai tik būdas prasimanyti šiek tiek laisvų milijonų?! Spaudoje buvo pasirodę skaičiai, kad tramvajaus statyba bendroje sumoje gali siekti iki 3 milijardų litų. Tai net 3 kartus daugiau nei visas metinis Vilniaus miesto biudžetas. Be to reikia turėti galvoje, kad numatytų projektui įgyvendinti pinigų niekada neužtenka.

Žinant, kad projektavimo darbai kainuoja apie 10 proc. nuo visos sąmatinės projekto vertės – tai tik projektavimo darbams bus išleistą apie 300 mln. litų. Na, o gyvenimo praktika parodė, kad pas mus be „atkato“ – nė pro kur. “Atkato” dydis taip pat daugiau mažiau visiems žinomas. Štai ir susidaro tikrai įspūdinga sumelė – užteks visiems!


Na, o kaip tramvajus?

Kas gali paneigti, kad atlikus fundamentalias projektavimo metu studijas bus gautas rezultatas, kad diegti Vilniuje šią viešojo transporto rūšį tikrai neapsimoka, nes tiesiant bėgius reikės išgriauti daugiau nei pusę pagrindinių Vilniaus gatvių; sustiprinti gatvių gruntą ir atitinkamai kloti dangą, sugeriančią vibraciją; tiesti aibę apvažiavimų kitoms transporto priemonėms statybų laikotarpiui; pertvarkyti miesto komunalinį tinklą (kanalizaciją, vandentiekį, dujotiekį, ryšio tinklus ir ect.); dėl siaurų gatvių ir daugelio sankryžų, atsiradus dar vienai antžemininiai transporto rūšiai sulėtės transporto judėjimo greitis; tramvajaus bėgių statybos laikotarpis užsitęs „n“ metų ir tai ilgam sutrikdys viso miesto normalų gyvenimo ritmą.


Na, o kaip vilniečiai ir kiti Lietuvos piliečiai?

Manau, kad jie dar kartą įsitikins, kad juos „išdūrė“.

P.s. Laiško autorius Gerardas A.Jurkonis yra ekonomistas


Paimta iš: www.lrytas.lt

Ciekawe, czy te marzenia się spełnią. Wilno na metro jest za małe ale tramwaj by sie przydał.
Powodzenia!

na gerai, geriau metro, nei tramvajus. tramvajui visiskai nepritariu. ir taip turi pakankamai transporto rusiu.

Is autoriaus ekonomistas kaip is manes astronomas :) Nematau siame straipsnyje metodikos, faktai pateikiami selektyviai, isvados is esmes nepagristos. O toki straipsni, kuriame marazmais "irodinejama" tai, ka reikia "irodyti", gali bet kas, ekonomistu cia buti nereikia. Taigi jei autorius tikrai ekonomistas, jis turetu pagalvoti apie profesine savigarba.

Svelniai tariant tai cia uzsakytas laiskas, o is tiesu - tendencinga, neobjektyvi, nieko nesiulanti kaip gerinti Vilniaus transporto padeti, rasliava

Sekite mus "Facebook"