Ответить на комментарий

Trečiadienį Vilniaus miesto taryba nusprendė, jog turės būti parengta dar viena studija susisiekimo būklei mieste pagerinti. Bendru sutarimu buvo nutarta pavesti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorei parengtą Vilniaus miesto darnaus judrumo plano techninę užduotį teikti derinti Susisiekimo ministerijai.

Speciali Susisiekimo ministerijos komisija turės priimti sprendimą dėl plano rengimo pradžios ir numatyti lėšas, kurios bus paskirtos iš ES struktūrinių fondų.

Asociacijos „Metro sąjūdis“ narių manymu, Vilniaus miesto darnaus judrumo plano techninė užduotis yra pirmas žingsnis rengiant dar vieną perspektyvos neturintį dokumentą. Manome, jog pasikeitus politinei valdžiai, išliko senos administracijos kadrų pinigų plovimo metodai. Pinigų plovimu vadiname tokį pinigų pasisavinimo būdą, kai tie patys veikėjai, naudodami tas pačias schemas, „copy–paste“ būdu sudarinėja šūsnis popierių, kurie nedaro jokios realios įtakos susisiekimo sistemos plėtrai ir neatneša apčiuopiamos ekonominės naudos, o toliau didina nuostolius, kurie šiuo metu viršija milijardines sumas. Dėl tokios praktikos vilniečiai kasmet patiria didžiulius nuostolius.

Kaip pavyzdį galime priminti ir nurodyti keletą tolimesnės eigos negavusių dokumentų, kurių rengimui išleisti milijonai: „Tramvajaus specialusis planas, 25 tomai kelių tūkstančių puslapių“ (2002 m.); „Tramvajaus įgyvendinimo galimybių studija“, 3 tomai, apie 600 puslapių (2006 m.); „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano sprendiniai“ (2012 m.); „Vilniaus miesto savivaldybės protokolas (2014-04-22, Nr. 28-192/14 (1.2.13-T1), kuriuo nutarta: tramvajaus diegimo projektą atidėti iki 2030 metų“.

Nors pagal kiekį įvairios analizės atlikta daug, tačiau akivaizdu, jog pinigai realiems darbams buvo naudojami neefektyviai. Pavyzdžiui, 35 mln. litų buvo panaudota viaduko į Goštauto gatvę statyboms, skaičiuojant, kad juo kasdien važiuos 16 tūkst. mašinų, kai tuo tarpu realiai juo naudojasi tik keturi tūkstančiai. Įskaitant nuostolius, kuriuos patyrė miestiečiai statybos metu, stovėdami kamščiuose, šis objektas neatsipirks niekada, kai tuo tarpu už tuos pinigus buvo galima pastatyti apie dvidešimt pėsčiųjų perėjų, kurios atsipirktų per 2 – 3 metus. Beje, Vilniuje yra dar vietų, kur daugiau nei 50 metų dviejų seniūnijų žmonės susisiekia kanalizacijos vamzdžiu.

Ответить

  • Адреса страниц и электронной почты автоматически преобразуются в ссылки.
  • Строки и параграфы переносятся автоматически.

Подробнее о форматировании

CAPTCHA
This question is for testing whether you are a human visitor and to prevent automated spam submissions.

Sekite mus "Facebook"