Ответить на комментарий

Susisiekimas - viena opiausių mūsų sostinės problemų. Net 60 proc. vilniečių ją įvardija kaip svarbiausią.

Vilniaus visuomenė jau kelis dešimtmečius diskutuoja, kaip spręsti viešojo transporto problemą. Su LŽ kalbasi pilie­čių asociacijos "Metro sąjū­dis" vadovas Juozas Zykus.


Metro ateitis - Seimo rankose

- Kaip gimė šis sąjūdis ir ko­kių tikslų jis siekia?

- Demokratinėse šalyse visuo­menės balsas labai svarbus. Visuomenė ten aktyvi ir politikai jos nuomonės neignoruoja. Posovietinėje Lietuvoje mūsų judėjimas buvo vienas iš nedaugelio, ir politikai manė, kad jis laikui bėgant išsikvėps ir už­ges. Tačiau nesibaigiančios automobilių spūstys, ekonominės padėties blogėjimas ir nedarbas šį judėji­mą tik stiprina. Judėjimo tikslas - likviduoti automobilių spūstis ir dėl jų patiriamus nuostolius, sumažinti oro taršą, padidinti kelionių viešuoju transportu greitį, saugumą, komfortą ir kartu pritraukti milijardines už­sienio investicijas, sumažinti nedarbą, pagyvinti ekonomiką.

- Kada kilo idėja statyti Vilniuje miesto geležinkelį - metropoliteną, ir kaip ji buvo rutuliojama?

- Dar 1983 metais Miestų statybos projektavimo instituto specialistų darbo grupė pasiūlė metropoliteną kaip vieną iš variantų miesto viešojo transporto sistemai plėtoti, o Kompleksinių transporto problemų insti­tuto specialistai tuometiniam Vilniaus miesto vykdomajam komitetui pasiūlė šios sistemos trasas ir tuneli­nius ruožus projektuoti pagal metropoliteno reikalavimus. Tam tikslui buvo suburtos geologų ir inžinierių darbo grupės, jos atliko geologinius tyrinėjimus ir parinko trasas. Vėliau prasidėjo Sovietų Sąjungos griū­tis, ir visi dokumentai pateko į archyvą.

Metro idėja atgimė 2003 metais. Diskusijai įsibėgėjus, 2007 metais įsikūrė piliečių asociacija "Metro sąjū­dis", kuri šiuo metu vienija per 6000 piliečių. "Metro sąjūdžio" idėjoms realizuoti buvo įkurta viešoji įstaiga "Vilniaus metro", o jos vykdomai veiklai viešinti - ir interneto svetainė analogišku pavadinimu. Diskusijų me­tu išryškėjo, kad metropoliteno sukūrimas yra ne tiek techninė ar finansinė, daugiau politinė problema, to­dėl diskusija metropoliteno klausimu persikėlė į politines institucijas: Seimą, Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę.

- Koks šių valstybinių institucijų vaidmuo sprendžiant šios susisiekimo sistemos įgyvendinimą?

- Kitų šalių patirtis rodo, kad politinis šalies apsisprendi­mas yra ilgiausiai trunkantis, brangiausiai kainuojantis ir le­miamas veiksnys sukuriant šią ekonomiškai efektyvią vie­šojo transporto sistemą. Seimas turi priimti įstatymą, kuris paskirstytų funkcijas tarp Vyriausybės, savivaldybės ir vers­lo struktūrų. Vyriausybė turi organizuoti konkursą strategi­niam investuotojui parinkti, įkurti bendrovę, su ja sudaryti koncesijos sutartį, kad ji šį objektą už savo pinigus supro­jektuotų, pastatytų, eksploatuotų, o pasibaigus koncesijos sutarčiai grąžintų valstybei. Savivaldybė turi numatyti me­tro trasas, jų statybos eiliškumą, o verslo struktūroms šį projektą įgyvendinus - organizuoti visų viešojo transporto sistemų darnų funkcionavimą, suteikiant kokybiškas susisiekimo paslaugas miestiečiams ir miesto svečiams.


Nori dirbti Lietuvoje

- Kokios politinės partijos šiam projektui pritaria ir kas oponuoja?

- Politinių partijų reikšmę nustato Lietuvos žmonės, rinkdami atstovus į Seimą. Noriu pasakyti, kad praėju­sios kadencijos Seime buvo susikūrusi metro idėjos paramos grupė, kuri vienijo 72 Seimo narius iš įvairių partijų. Šios kadencijos Seime paremti šią idėją jau panoro daugiau nei 50 parlamentarų. Penki įvairioms partijoms atstovaujantys Seimo nariai registravo Vilniaus metropoliteno įstatymą. Beveik visų partijų lyde­riai, keletas ministrų, daugumos asociacijų vadovai, nemažai žymių mokslo ir visuomenės atstovų viešai parėmė šią viešojo transporto vystymo koncepciją ir jos įdiegimo būdą. Nepritarimą reiškia tik dabartinis Vilniaus meras Artūras Zuokas ir būrelis apie jį susibūrusių politikų bei jiems pavaldžių valdininkų.

- Kokias jūs, verslininkas, prognozuojate Lietuvos, taip pat ir Vilniaus, ūkio raidos perspektyvas, ir kaip tai susiję su mūsų aptariama transporto problema?

- Dabar matau išsivaikščiojančią ir nykstančią Lietuvą. Matau dvi perspektyvas: pesimistinę ir optimistinę. Pirmu atveju korupcijos virusu užsikrėtusi valdžia ir toliau valdys nemažą Lietuvos ūkio dalį, taip pat ir su­sisiekimą, neleisdama verslui dirbti, ir jį visiškai sužlugdys. Antru atveju padorūs ir sveikai mąstantys politi­kai, visuomenės padedami, perims iniciatyvą ir leis verslui reikštis visose ūkinės veiklos srityse bei, daly­vaujant užsienio kapitalui, sukurti gana geras darbinės veiklos ir gyvenimo sąlygas. Mūsų tėvynainiams ne­bus reikalo statyti metro Londone ar Helsinkyje, jie tai galės daryti ir tėvynėje. Bet kad tai įvyktų, Lietuvos žmonėms reikia pasirinkti vieną iš galimybių ir veikti. Lengviausias kelias būtų emigruoti, bet "Metro sąjū­džio" žmonės pasirinko sunkesnį variantą - siekti, kad valdžia leistų dirbti tėvynėje.

Kalbėjosi ROMAS TARVYDAS

Ответить

  • Адреса страниц и электронной почты автоматически преобразуются в ссылки.
  • Строки и параграфы переносятся автоматически.

Подробнее о форматировании

CAPTCHA
This question is for testing whether you are a human visitor and to prevent automated spam submissions.

Sekite mus "Facebook"