Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Priminė progresyvaus transporto būtinybę

Vilniečiai jau seniai nusipelnė greitos, galingos, saugios, ekologiškos ir ekonomiškai efektyvios viešojo transporto priemonės. Užsienio šalių ekspertai ir specialistai be užuolankų sako, kad tokia priemonė galėtų būti metro. Tačiau mūsų sostinės valdžia vis negali apsispręsti pokyčiams, nežiūri į ateitį, gyvena tik šia diena.

Šiuo metu yra rengiama Vilniaus viešojo transporto strategija, renkami duomenys apie transporto būklę. Asociacijos "Metro sąjūdis" valdybos pirmininkas Juozas Zykus apgailestavo, kad viešojo transporto būklės įvertinimas apsiriboja tik automobilių srautų skaičiavimu.

"Žinoma, kad automobilių srautai kiek sumažėjo, tačiau spūstys vis tiek didžiulės, atneša milijardus litų nuostolių. Ekonomikai augant spūstys vėl didės. Nors šalyje gyventojų sumažėjo, sostinėje ir jos priemiesčiuose pokyčių nėra, čia atvažiuoja gyventi ir dirbti vis daugiau žmonių iš kitų miestų bei rajonų", - pastebėjo J. Zykus.

Anot jo, viešojo transporto raidos planas rengiamas trisdešimčiai metų, todėl netikslinga remtis tik dabartine situacija, nors ir dabar ji yra nepatenkinama. Reikia analizuoti, vertinti, kokie galimi pokyčiai ateityje.

Praėjusio mėnesio pabaigoje įvyko piliečių asociacijos "Metro sąjūdis", Tarptautinės transporto asociacijos (UITP) ir Vilniaus miesto savivaldybės organizuota tarptautinė konferencija "Mažesnių miestų metropolitenai: jų atsiradimo priežastys ir teikiama nauda". Konferencijos metu aptarta nauja Europos Komisijos miesto transporto politika ir nagrinėta užsienio valstybių patirtis modernizuojant viešojo transporto sistemą, diegiant metropoliteną.

Parlamentinės metro idėjos paramos grupės vadovas Paulius Saudargas pripažino, kad būtina reformuoti Vilniaus viešojo transporto sistemą. Sostinės vicemero Romo Adomavičiaus teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė sudarė su ūkio subjektų grupe sutartį dėl Vilniaus viešojo transporto specialiojo plano iki 2040 metų rengimo. Šio plano koncepcija artimiausiu metu bus pateikta visuomenei vertinti.

"Akivaizdu, Vilniui pribrendo būtinybė keisti viešojo transporto sistemą ir numatyti alternatyvas planuojamam privataus transporto eismui ribojimui", - sakė „Metro sąjūdžio" valdybos pirmininkas J. Zykus.

Jo manymu, įvertinus esamą miesto ir šalies ekonominę padėtį, galima teigti, kad metropoliteno diegimas, taikant viešosios ir privačiosios partnerystės (angl. PPP - Public Private Partnership) principą, būtų naudingiausias sprendimas sostinei. Miestas neturėtų mokėti iš savo biudžeto už projekto įgyvendinimą: jį finansuotų plėtros bankai, o atsakomybė už statybas bei išlaikymo riziką būtų perleista privačiam investuotojui. J. Zykaus teigimu, metropoliteno statymo, išlaikymo ir valdymo sąnaudos būtų nedidelės, projektas būtų įgyvendinamas skaidriai, sparčiai ir efektyviai, o pabaigus statybą metro būtų perleistas miestui. Tačiau norint gauti šiam projektui Europos Sąjungos paramą, būtina metropoliteną pripažinti valstybinės svarbos projektu.

Vokietijos miesto Niurnbergo transporto korporacijos įmonės vadovo Wolfgango Legatho teigimu, jo mieste įdiegus metro sistemą, senamiestis tapo jaukesnis, švaresnis ir saugesnis. Be to, investicijos atsipirko penkis kartus. Šiuo metu net 80 proc. miesto gyventojų metro vertina teigiamai.

Remiantis statistiniais duomenimis, Vilniaus bei Vilniaus rajono gyventojų skaičius auga, tačiau viešasis transportas praranda savo populiarumą: 1980 metais juo naudojosi 87,6 proc. gyventojų, o 2011 metais - tik 39,6 proc. Miesto gyventojai dažniausiai renkasi individualų transportą - jam išleidžia daugiau nei 25 proc. šeimos biudžeto. Bendras Europos šalių šeimos biudžeto, išleidžiamo privačiam transportui, vidurkis - 13,2 proc.