Jau tris dešimtmečius vyksta diskusija dėl naujos visuomeninio transporto sistemos įdiegimo Vilniaus mieste. Virš šešių tūkstančių Lietuvos piliečių susivienijo į asociaciją „Metro sąjūdis“. Šios asociacijos nariai, tarp kurių yra mokslininkai, ekonomistai, teisininkai, inžinieriai ir politikai, jau daugelį metų nagrinėja užsienio šalių patirtį, dalyvauja tarptautinėse konferencijose ir tokias konferencijas organizuoja Vilniuje. Viešoji įstaiga „Vilniaus metro“ yra Tarptautinės viešojo transporto asociacijos (UITP) narė ir aktyviai dalyvauja šios organizacijos darbe.

Atlikti įvairūs ekonominiai skaičiavimai, keleivių srautų stebėjimai, galimybių studija parodė, kad susisiekimo problemą mieste išspręsti įmanoma tik sukūrus metropoliteną.

Metropoliteno šalininkai savivaldybėje ir Seime

Beveik visų partijų lyderiai, keletas ministrų, daugumos asociacijų vadovai, nemažai žymių mokslo ir visuomenės atstovų viešai parėmė šią viešojo transporto vystymo koncepciją ir jos įdiegimo būdą.

Diskusijų su visuomene metų išryškėjo, kad metropoliteno sukūrimas yra ne tiek techninė ar finansinė, bet daugiau politinė problema ir šiuo klausimu labai svarbus yra politinis apsisprendimas. Todėl diskusija metropoliteno klausimu persikėlė į politines institucijas: Lietuvos Respublikos Seimą, Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę.

Vilniaus miesto savivaldybėje susibūrė tarybos narių „Metropoliteno įdiegimo paramos grupė“. Jos tikslai:

• Inicijuoti Vilniaus miesto bendrojo plano koregavimą, numatant metropoliteno trasas.




• Kartu su specialistais nustatyti metropoliteno trasų įrengimo etapus ir jų eiliškumą.




• Dalyvauti Vyriausybės darbe, parenkant strateginį investuotoją, kuriant metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovę bei su šia bendrove sudarant koncesijos sutartį.

Jau praėjusios kadencijos Seime susikūrė metro idėjos paramos grupė, kuri vienijo 72 Seimo narius iš įvairių partijų:

Šios kadencijos Seime paremti šią idėją jau panoro daugiau nei 90 parlamentarų. Penki įvairioms partijoms atstovaujantys Seimo nariai registravo Vilniaus metropoliteno įstatymą, nes diskusijose ir svarstymuose išryškėjo, kad viena iš priežasčių, trukdančių priimti politinį sprendimą šio svarbaus projekto realizavimui yra – įstatyminės bazės stoka ir neapibrėžtumas.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomo specialiojo metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projekto tikslas – paskirstyti funkcijas tarp valstybinių institucijų, organizuojant šio projekto įgyvendinimą privataus verslo pastangomis ir resursais.

Specialiojo metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projekto santrauka

1. Įstatymo paskirtis ir tikslas – sukurti palankias teisines ir organizacines sąlygas, padedančias įgyvendinti naujos visuomeninio transporto sistemos – metropoliteno – projektą.




2. Įstatymas paskirsto funkcijas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių, kuriose įgyvendinamas metropoliteno projektas, strateginio investuotojo ir metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovės.




3. Įstatymu paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija yra atsakinga už projekto įgyvendinimo organizavimą ir kontrolę.




4. Savivaldybės, kuriose įgyvendinamas metropoliteno projektas, atsakingos už visus metropoliteno įrengimui reikalingus teritorijų planavimo, sprendinių parengimo ir jų įteisinimo darbus pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo numatytą tvarką.




5. Projekto įgyvendinimo bendrovė, kurios sudėtyje būtinas strateginis investuotojas, atsakinga už finansavimą, projektavimą, statybą ir metropoliteno eksploatavimą.




6. Strateginis investuotojas – tai pagal vieną iš koncesijų įstatymo procedūrų atrinktas juridinis asmuo, pagal bendrovės steigimo sutartį atsakingas už viso projekto finansavimo organizavimą.




7. Projekto įgyvendinimo bendrovė, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikia koncesiją, steigiama ir registruojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.




8. Koncesiją suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.




9. Koncesijos sutartis sudaroma raštu tarp ją suteikiančiosios institucijos, veikiančios Lietuvos Respublikos vardu ir projekto įgyvendinimo bendrovės (koncesininkės) koncesijų įstatymo nustatyta tvarka. Vyriausybei ar jos įgaliotos institucijos sukurtai projekto įgyvendinimo bendrovei koncesija suteikiama be konkurso. Koncesijos sutartyje nustatomos suteikiančiosios institucijos ir koncesininko (projekto įgyvendinimo bendrovės) teisės, pareigos ir atsakomybė, susijusios su koncesija ir projektu.




10. Koncesijos suteikimas suteikia teisę projekto įgyvendinimo bendrovei sudaryti su projektu susijusias tyrinėjimo, projektavimo, tiekimo, statybos, eksploatavimo, priežiūros ir su tuo susijusių pagalbinių paslaugų sutartis. Nurodytos su projektu susijusios sutartys gali būti sudarytos kartu su koncesijos sutartimi arba bet kada vėliau.




11. Strateginiam investuotojui tenkanti investicijų į projekto įgyvendinimo bendrovę dalis suteikiama pasirašant projekto įgyvendinimo bendrovės akcijas ir (arba) kitais įstatymo numatytais būdais.




12. Projekto įgyvendinimo bendrovės dalyviai patys pasirenka, kaip finansuoti savo investicijas, įskaitant skolinimąsi, akcijų išleidimą, Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir (arba) kitus įstatymo numatytus būdus.




13. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija gali dalyvauti projekto finansavime Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka biudžeto lėšomis, pirkdama projekto įgyvendinimo bendrovės akcijas arba suteikdama žemę ir pastatus, teisę naudoti žemės ertmes.




14. Teritorija metropoliteno infrastruktūros trasų ir objektų statybai suteikiama teritorijų planavimą ir žemės nuosavybę bei naudojimą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.




15. Metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovės pareigų, statant metropoliteno statinius, tinkamo vykdymo priežiūrą pagal kompetenciją atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Grafiškai specialiojo metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektą galime atvaizduoti taip:

Specialiojo metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas nėra galutinis politinis apsisprendimas dėl Vilniaus susisiekimo problemos sprendimo būdo. Įstatymas nusako tik tokių projektų Lietuvos miestuose organizatorius, planuotojus ir galimą tokio projekto įgyvendinimo būdą – koncesiją.