Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus
Politikai teisę vadovauti | [−] |
Ekonomistas
Gitanas Nausėda
Efektyvi susisiekimo | [−] |
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis
Negalima kalbėti | [−] |
VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas
Apsisprendimas statyti | [−] |
Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas
Naujovių diegimas | [−] |
Filosofas
Vytautas Rubavičius
Metro projektas sustiprina | [−] |
Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis
Iki 2050 metų | [−] |
Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis
Kaip socialdemokratas, | [−] |
Seimo narys
Linas Balsys
Dirbdamas žurnalistu, | [−] |
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas
Tokio stambaus ir | [−] |
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas
LSA prezidiumas dar | [−] |
Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys
Lietuvos statybos | [−] |
Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas
Vilniaus metro, o ypač | [−] |
Jau tris dešimtmečius vyksta diskusija dėl naujos visuomeninio transporto sistemos įdiegimo Vilniaus mieste. Virš šešių tūkstančių Lietuvos piliečių susivienijo į asociaciją „Metro sąjūdis“. Šios asociacijos nariai, tarp kurių yra mokslininkai, ekonomistai, teisininkai, inžinieriai ir politikai, jau daugelį metų nagrinėja užsienio šalių patirtį, dalyvauja tarptautinėse konferencijose ir tokias konferencijas organizuoja Vilniuje. Viešoji įstaiga „Vilniaus metro“ yra Tarptautinės viešojo transporto asociacijos (UITP) narė ir aktyviai dalyvauja šios organizacijos darbe.
Atlikti įvairūs ekonominiai skaičiavimai, keleivių srautų stebėjimai, galimybių studija parodė, kad susisiekimo problemą mieste išspręsti įmanoma tik sukūrus metropoliteną.
Metropoliteno šalininkai savivaldybėje ir Seime
Beveik visų partijų lyderiai, keletas ministrų, daugumos asociacijų vadovai, nemažai žymių mokslo ir visuomenės atstovų viešai parėmė šią viešojo transporto vystymo koncepciją ir jos įdiegimo būdą.
Diskusijų su visuomene metų išryškėjo, kad metropoliteno sukūrimas yra ne tiek techninė ar finansinė, bet daugiau politinė problema ir šiuo klausimu labai svarbus yra politinis apsisprendimas. Todėl diskusija metropoliteno klausimu persikėlė į politines institucijas: Lietuvos Respublikos Seimą, Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę.
Vilniaus miesto savivaldybėje susibūrė tarybos narių „Metropoliteno įdiegimo paramos grupė“. Jos tikslai:
Jau praėjusios kadencijos Seime susikūrė metro idėjos paramos grupė, kuri vienijo 72 Seimo narius iš įvairių partijų:
Šios kadencijos Seime paremti šią idėją jau panoro daugiau nei 90 parlamentarų. Penki įvairioms partijoms atstovaujantys Seimo nariai registravo Vilniaus metropoliteno įstatymą, nes diskusijose ir svarstymuose išryškėjo, kad viena iš priežasčių, trukdančių priimti politinį sprendimą šio svarbaus projekto realizavimui yra – įstatyminės bazės stoka ir neapibrėžtumas.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomo specialiojo metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projekto tikslas – paskirstyti funkcijas tarp valstybinių institucijų, organizuojant šio projekto įgyvendinimą privataus verslo pastangomis ir resursais.
Specialiojo metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projekto santrauka
Grafiškai specialiojo metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektą galime atvaizduoti taip:
Specialiojo metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas nėra galutinis politinis apsisprendimas dėl Vilniaus susisiekimo problemos sprendimo būdo. Įstatymas nusako tik tokių projektų Lietuvos miestuose organizatorius, planuotojus ir galimą tokio projekto įgyvendinimo būdą – koncesiją.
Pasakojimas apie Rennes miesto metropoliteną