Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Pirmoji Almatos metro atkarpa pradės veikti jau šių metų pabaigoje

Almatos metro – šiuo metu statoma bėginė greitoji miesto viešojo transporto sistema didžiausiame Kazachijos mieste Almatoje, turinčioje 1,42 mln. gyventojų. Pirmąją atkarpą tikimasi atidaryti jau šiu metų pabaigoje, gruodžio 16 dieną. Tuomet sistema taps antruoju metropolitenu Centrinėje Azijoje po Taškento metro Uzbekijoje bei šešioliktuoju tarp postsovietinių šalių.


Sistema

Užbaigus statybas, visos sistemos ilgis sieks 45 km.

Pirmoji Linijos 1 dalis bus 8,45 km ilgio ir turės septynias stotis, iš kurių keturios bus giluminės, o trys pusiau požeminės. Užbaigus pirmąjį statybų etapą, liniją aptarnaus 20 traukinių, o nutiesus ją iki galo, šis skaičius bus padidintas iki 52. Numatomas vidutinis traukinių greitis 40 km/val. leis įveikti liniją per maždaug 12 minučių. Bendros Linijos 1 statybų išlaidos turėtų siekti 101 mlrd. Kazachijos tengių (1,7 mlrd. litų).

Gruodžio mėnesį atidarius pirmąją Linijos 1 atkarpą, šios linijos statybos bus tęsiamos toliau, o jas užbaigus pereita prie antžeminės Linijos 2 tiesimo. Taip pat šiuo metu vyksta planavimo darbai ir trečiosios linijos statyboms.


Statybos

1978 m. buvo patvirtintas Generalinis planas, kuriame numatyta pirmoji metro trasa. 1983 m. metro buvo pradėtas projektuoti, o dar po dviejų metų, 1988 m., prasidėjo ir pačios statybos. Iširus Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungai, finansavimas iš Maskvos nutrūko, o naujai susiformavusi Kazachijos vyriausybė neišgalėjo finansuoti tokių stambių statybų. Buvo dedamos pastangos užkonservuoti jau atliktus darbus, tačiau konservavimui taip pat reikėjo nemažų išlaidų. 1991 m. statybų sąmatos sudarė 457 mln. rublių, sistemos statybų reikmėms buvo nugriauta 137 pastatų, tarp kurių buvo 92 gyvenamieji namai. Nuo 1994 m. finansavimas krisdavo 15-20 proc. kasmet ir iki 1997 m. smarkiai išaugo valstybės skola metro statytojams. Per šį laikotarpį buvo mėginama privilioti ir tokius užsienio investuotojus, kaip „CNC Lavalin“, „Bombardier“, „Philipp Holzmann“, tačiau pastangos rezultatų nedavė.

2003 m. Kazachijos valdžia parengė naują vystymosi/plėtros įstatymą, kuriame numatytas finansavimas Almatos metro statyboms. 2005 metais statybų programai, valdomai prezidento Nursultano Nazarbajevo, iš Šalies biudžeto buvo skirta 72 mlrd. tengių (1,2 mlrd. litų) statyboms 2006-2008 metais ir darbai įgavo pagreitį.

Fotografas Viktoras Borisovas savo tinklaraštyje publikuoja dviejų dalių fotoreportažą iš Almatos metro statybų:

Fotogalerija 1
Fotogalerija 2