Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Per perėją ar kanalizacijos vamzdį?

Šiuo metu Zuikių gatvės gyventojams susisiekti su miestu galimi trys variantai: lipti į 15-os metrų aukščio geležinkelio pylimą  ir pereiti geležinkelio bėgius tam nepritaikytoje ir draudžiamoje vietoje, lįsti per pralaidą (kanalizacijos vamzdį) arba važiuoti mašina 15 km aplinkeliu. Dažniausiai, tiek laiko, tiek kelionės išlaidų taupymo sumetimais yra pasirenkami pirmi du variantai, nors ir nė vienas iš jų nėra pritaikytas žmonėms.

 

 

 

Panagrinėkime ėjimo per geležinkelio bėgius aplinkybes. Čia yra nutiestos keturios geležinkelio bėgių linijos ir visos jos yra naudojamos. Traukiniai neretai pravažiuoja nemažu greičiu, o aplink įspėjamųjų ženklų nėra, tad belieka pasikliauti savo regėjimu bei klausa. Traukiniai ties perėja ir sustoja, tad žmonės tokiu atveju lenda po vagonais. Tad yra visiškai suprantama tėvų baimė dėl pavojingo vaikų vaikščiojimo bėgiais.

Kita galimybė patekti į kitą geležinkelio pusę yra kanalizacijos vamzdis. Jį renkasi įvairiausio amžiaus žmonės – pradedant ikimokyklinio amžiaus vaikais, baigiant pensijinio amžiaus žmonėmis. Vaikams, be abejo, tunelis neretai tampa savotiška pramoga, tačiau suaugusiesiems tai yra itin varginanti kelio atkarpa, kadangi tenka eiti susilenkus. Tunelis yra apskritimo formos, jo landos diametras 1,4 m. Kadangi tai visgi yra kanalizacijos vamzdis, jame susikaupia purvas ir vanduo. Dėl to tenka eiti išsiskėtus ir paknupstom, landos aukštis praktiškai tampa apie 1,2 m aukščio, kas dar labiau apsunkina situaciją. Be to, tunelis yra ganėtinai ilgas, t.y. apie 100 mir jį praeiti trunka vidutiniškai 1 min. 15 sek.

Europos Sąjunga yra skyrusi 1 mlrd.litų geležinkelio atkarpai ties Paneriais tvarkyti. Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerija yra numačiusi įrengti 400 m ilgio akustinę sienutę triukšmui sumažinti ties Zuikių gatve. Taipogi, yra numatoma esamą pralaidą rekonstruoti į žvėrims skirtą praginą. Tačiau yra puikus pavyzdys, kai, pasak valstybės įmonės „Automagistralė“ direktoriaus Vladislovo Molio, kelyje Vilnius-Kaunas esama žvėrių pragina praranda savo pirmykštę paskirtį ir virsta tikrų tikriausiu keliu, kuriuo naudojasi ne žvėrys, o žmonės. Taigi, galima manyti, jog rekonstravus Zuikių gatvėje esamą kanalizacijos vamzdį i praginą laukiniams žvėrims, problema nebus išspręsta ir žmonės toliau naudosis šia perėja. Tad kodėl gi nerekonstravus kanalizacijos vamzdžio į žmonėms skirtą praėjimą?

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro yra kitoje plokštumoje nei antžeminis transportas, todėl nesikerta jų trasos ir nereikia sustoti praleisti statmena kryptimi judančio transporto ir žmonių. Tai užtikrina didesnį važiavimo greitį, didesnį transporto ir pėsčiųjų saugumą.

Draugai

Blog'ai