Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Pasaulio metro

Jungtinėje Karalystėje Škotijos vyriausybė patvirtino skirsianti 246 mln. svarų sterlingų (1,06 mlrd. litų) Glazgo metropoliteno modernizacijai. Šiuo sprendimu buvo galutinai išspręstas modernizacijos finansavimo klausimas. Prie atnaujinimo programos 41,5 mln. svarų (170 mln. litų) indėliu taip pat prisidės metro operatorius „Stratrathclyde Partnership for Transport“ (SPT).

Jau pradėtoje įgyvendinti programoje numatyta restauruoti stotis, pagerinti prieigą, įdiegti tobulesnę signalizavimo sistemą ir išmanųjį bilietą bei naujais pakeisti 41 aštuntam dešimtmetį pagamintą vagoną.

Naują Rumunijos sostinės Bukarešto liniją tiesiantys darbininkai atkasė netikėtą radinį – šimtmečių senumo vyno rūsį. Pasak pirminę archeologinę apžiūrą atlikusių specialistų, vyno rūsys gali siekti valdovo Tudor Vladimirescu (1780-1821) laikus. Darbus stabdyti privertęs rūsys rastas būtent toje vietoje, kur buvo numatyta įrengti Academia Militara metro stotį.

Panašu, kad dėl tokios situacijos teks metro liniją nukreipti kiek kitokiu keliu.

Kinų bendrovė CSR Zhuzhou Electric Locomotive pateikė pigiausią pasiūlymą Turkijos sostinės Ankaros metro riedmenims tiekti. CSR siūlosi 342 vagonus pagaminti už 3,912 mlrd. dolerių. Ši suma mažesnė nei kitų dviejų dalyvių, „Hyundai Rotem“ ir CAF, pasiūlytą.

Pirkimų konkursą laimėjusi bendrovė turės per 20 mėnesių pristatyti pirmuosius 15 traukinių.

Tiekėjui keliamos tam tikros specifinės sąlygos: gaminant pirmuosius 75 traukinius Turkijos bendrovių gaminami komponentai turės sudaryti 30 proc gaminio. Gaminant likusius, ši procentinė dalis turės būti padidinta iki 51 proc.

Kovo penktą dieną Malaizijos sostinėje Kvala Lumpūre oficialiai startavo 7 mlrd. Malaizijos ringitų (6,05 mlrd. litų) vertės lengvojo metro tinklo plėtros projektas.

Projekte numatyta nutiesti dvi naujas atkarpas. Kelana Jaya linijos tąsa sujungs Kelana Jaya ir Putra Heights vietoves. Ji bus viršžeminio tipo 17 kilometrų ilgio su 12 stočių. Ampang linija bus ilginama iš Sri Petaling rajono pusės. Ją numatyta išplėsti 17,7 kilometrais, atidaryti 11 stočių su galimybe įrengti dar dvi. Abiejų linijų ilginimo darbus planuojama įgyvendinti 2014 metais.

Tarptautine transporto inžinerijos įmonių grupe SYSTRA sudarė šešerių metų trukmės kontraktą su Čilės sostinės Santjago metro operatoriumi dėl asistavimo tiesiant dvi naujas automatines sistemos linijas. SYSTRA specialistai prisidės prie projekto rengimo, jo įgyvendinimo ir linijų testavimo.

Santjage bus nutiestos trečia ir šešta metro linijos. Trečios linijos, sujungsiančios Américo Vespucio su Tobalaba/Larrain, ilgis sieks 22 kilometrus, ji turės 18 stočių. Šešta linija, kurios ilgis 15,3 kilometrai, jungs Pedro Aguirre Cerda su Los Leones. Viso linijoje bus dešimt stočių.

Kovo 8 dieną Ekvadoro sostinės Kito meras Augusto Barrera susitiko su bendrovės „Metro de Madrid CEO“ atstovu Ignacio González Velayos apžvelgti progresą projektuojant techninę Kito metropoliteno pirmos linijos dalį.

Su ispanų operatoriumi „Metro de Madrid CEO“ viso buvo pasirašyti trys konraktai statybinės, techninės ir riedmenų dalies projektų rengimui pirmai linijai. Bendra sutarčių vertė siekia 21,5 mln. eurų.

n/d

Londono metropoliteną valdanti įmonė sudarė 9 mln. svarų sterlingų (37,3 mln. litų) vertės sutartį su kompanija „Morgan Sindall“ dėl aušinimo gruntiniu vandeniu sistemos įrengimo. Vandeniu bus aušinamas giluminės stoties Green Park (liet. Žaliasis parkas) oras ties platformomis.

Vėsus vanduo bus pumpuojamas iš gręžinių parke, tuomet filtruojamas ir tiekiamas į aušinimo sistemą ties Victoria ir Piccadilly linijų platformomis. Įšilęs vanduo bus grąžinamas atgal į požeminį vandens sluoksnį.

Graikijos sostinės Atėnų metropoliteną valdantį įmonė „Attiko Metro“ sudarė 344 mln. eurų vertės kontraktą dėl trečios sistemos linijos ilginimo darbų. Sutartis pasirašyta su konsorciumu, sudarytu iš „Alstom“, Graikijos statybų grupės „J&P Avax“ ir italų „Ghella“. Konsorciumui patikėta suprojektuoti ir nutiesti 7,6 kilometrų ilgio minėtos linijos atkarpą pietų kryptimi. Projekto įgyvendinimą finansuoja Europos Sąjunga ir Graikijos vyriausybė.

Nauja atkarpa turės šešias stotis ties Aghia Varvara, Korydallos, Nikaia, Maniatika, Pirėnais ir Dimotiko Theatro. Sankirta su pirma linija numatyta ties Pirėnų stotimi. Darbus, pasak bendrovės „Alstom“, ketinama baigti 2017 metais.

Turistiniai maršrutai po miestą netrukus pasipildys dar vienu – ekskursija į požeminį pasaulį. Metropoliteno atstovai daugiau kaip trisdešimčiai Kazachstano turizmo operatorių pravedė pažintinį-informacinį turą.

Gidai susipažino su stočių dizainu, kuris kiekvienoje stotyje išsiskiria savitu stiliumi. Autorius – dailininkas Gazis Ešpenov – pažymėjo, kad meistrai naudojo bronzos liejinius, keramiką, mozaiką. Tačiau visų siužetų tema ta pati – šalies istorija, kultūra ir pasiekimai.

Prancūzijoje šių metų kovo mėnesį vyks konsultacija su visuomene dėl Tulūzos metro naujos B linijos atkarpos tiesimo. Atkarpa, sujungsianti Ramonville su Labège, bus 5,2 kilometro ilgio su penkiomis stotimis bei aptarnaus pramoninius rajonus pietrytinėje miesto dalyje.

Orientacinė darbų įgyvendinimo kaina siekia 370 mln. eurų, neskaitant išlaidų riedmenims įsigyti (Tulūzos metro sistemoje naudojami pilnai automatiniai VAL tipo riedmenys).

Vokietijoje įmonių grupė „Bilfinger Berger“ pasirašė du kontraktus dėl Berlyno greitojo viešojo transporto sistemų plėtros darbų. Bendra sutarčių vertė siekia 230 mln. eurų.

Didžiausios vertės sutartis pasirašyta su vietos transporto valdyba trūkstamai metro (U-Bahn) U5 linijos jungčiai tarp Alexanderplatz ir Brandenburger Tor nutiesti. Tuo tikslu uždaruoju būdu bus kasamas 1,6 kilometro ilgio tunelis bei įrengtos dvi stotys: Museuminsel (uždaruoju būdu) ir Unter den Linden (atviruoju būdu).

Singapūro Respublikoje sudaryti du kontraktai su bendrove „Thales“ dėl šalies sostinės Singapūro metropoliteno signalizavimo sistemos plėtros ir tobulinimo.

„Thales“ Singapūro viešojo transporto operatoriui SMRT įsipareigojo už 118 mln. eurų įdiegti „SelTrac CBTC“ signalizavimo sistemą seniausiose, Šiaurės-pietų ir Rytų-vakarų, linijose, kurių bendras ilgis daugiau kaip 100 kilometrų. Nauja sistema keliais etapais bus sumontuota iki 2016 metų. Tuomet intervalai tarp traukinių piko metu galės būti sumažinti nuo 120 iki 100 sekundžių.

Kaip skelbiama portale Online Quatar, Kataro sostinės Dohos metro projekto įgyvendinimas bus paspartintas, nes šalis nori rengti 2020 metų Olimpines žaidynes.

Pirmasis statybų etapas padalintas į dvi dalis. Pirmoji dalis turėtų būti baigta 2019 metais – metus prieš Olimpiadą, jei tik Kataras iškovos teisę ją rengti. Antrąją dalį tikimasi baigti 2022 metais, kuomet šalyje vyks Pasaulio futbolo čempionatas.

Vasario devintą dieną Turkijos transporto ministerija sudarė du kontraktus su ispanų „Comsa-EMTE“ ir vietos „Açilim Insaat“ bendrovėmis dėl šalies sostinės Ankaros metropoliteno plėtros darbų, kuriais ketinama metro tinklą išplėsti 32 kilometrais ir įrengti 22 stotis.

Bendrovės įsipareigojo užbaigti pradėtus darbus dviejose nebaigtose tiesti linijose. Viena jų, 16,6 kilometrų ilgio Kızılay–Çayyolus linija, turės 11 stočių, kita – Batikent-Sinçan – 15,4 kilometrų ilgio ir 2014 metų pradžioje turėtų turėti tiek pat – 11 stočių. Bus atliekami tunelių kasybos, požeminių ir antžeminių stočių statybos darbai, tiesiami bėgiai.