Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Pasaulio metro

Vokiečių milžinas BMW gerokai išplėtė savo produkcijos portfelio ribas nuo sportinių sedanų ir kabrioletų. Kompanijos padalinys jau kuris laikas kuria metro traukinių išorės ir vidaus dizainą. Padalinys, pavadintas „BMW DesignworksUSA“, prieš kelias savaites gavo užsakymą iš San Francisko susisiekimo administracijos perkurti BART (Bay Area Rapid Transit) greitojo viešojo transporto sistemos traukinių interjerą ir eksterjerą bei sutvarkyti ir išpuošti visas 44 sistemos stotis. Naujam dizainui reprezentuoti, BART kartu su „BMW DesignworksUSA“ sukūrė pristatomąjį filmuką, pavadintą Fleet of the Future Train:

Per 2012 m. Londono vasaros olimpines žaidynes miesto metropolitenui teks tvarkytis su gerokai didesniais keleivių srautais, todėl londoniečiams primygtinai siūloma rinktis kelionę pėsčiomis, dviračiu arba dirbti namuose.

Įprastinis Londono metro keleivių srautas siekia 12 mln. žmonių per dieną. Planuojama, kad per Žaidynes šis skaičius išaugs 25 proc. ir sieks 15 mln. Tris milijonus papildomų kelionių sudarys į Olimpinį parką ir labiau nutolusius sporto centrus, tokius kaip Wembley stadijoną ir Lordo kriketo aikštyną, keliaujantys žiūrovai.

Žemutinio Naugardo metro (ankščiau – Gorkio metro) – greitojo viešojo transporto sistema, aptarnaujanti Rusijos miestą Žemutinį Naugardą. Sistemą, atidarytą 1985 m., sudaro 13 stočių ir 15,3 km kelių.


Istorija

Žemutinis Naugardas, dar vadinamas Nižnij Novgorodu, – tai didelis miestas šalia Volgos vidurupio, sovietmečiu vadintas Gorkiu. 8 dešimtmečio viduryje Žemutinio Naugardo gyventojų skaičius perkopė milijoną – ribą, nuo kurios sovietmečiu buvo priimta diegti metro sistemą.

Stambulas – Turikijos didmiestis ir vienintelis pasaulio miestas įsikūręs dviejuose žemynuose. Europą nuo Azijos šiame didmiestyje skiria maždaug penki su puse kilometro vandens – Bosforo sąsiauris. Šiuo metu Stambule per Bosforo sąsiauri nutiesti du tiltai (Bogazici ir Faticho Sultono Mehmeto), tačiau dėl didėjančio eismo intensyvumo tarp europinės ir azijinės miesto dalių, tiltai nebepajėgia tinkamai susitvarkyti su transporto srautais. Spręsti šiai problemai metų pradžioje pradėtas įgyvendinti Stambulo tiesioginės transporto magistralės projektas, kuris turėtų būti baigtas jau po trejų metų.

Kompanijos „Google“ kuriamas virtualus „Google Maps“ žemėlapis pasipildė nauja funkcija, leidžiančia sužinoti visą informaciją apie Londono viešojo transporto jungtis. Naujovė turėtų būti itin naudinga planuojantiems keliones po Jungtinės Karalystės sostinę viešuoju transportu.

Naudotis nauja galimybe išties nesunku. Planuojant maršrutą tereikia pasirinkti Get directions funkciją viršutiniame kampe kairėje ir nuspausti ant autobuso paveikslėlio. Tuomet lauke A įvesti išvykimo vietą, lauke B – galutinį tikslą ir pasirinkti kelionės datą. Sistema pateiks galimus kelionės maršrutus, įskaitant preliminarią kelionės trukmę.

Londono metro pasiektas naujas rekordas: Markas Gawley (Marc Gawley), vyriškis iš Mančesterio, per mažiau nei 17 val. pabuvojo net 270-iose Londono metropoliteno stotyse.

Šiam, Gineso rekordų knygos patvirtintam, Metro iššūkiui (ang. Metro Challenge) galioja griežtos taisyklės. Metro iššūkis prasidėjo dar 1959 m. Markas, Oksfordo universitetą baigęs fizikas, įveikė savo Londono metro turą per 16 val., 29 min. ir 57 sek.

Vienai naujausių geležinkelio atkarpų Japonijoje – „Narita Sky Access“ greitajam geležinkeliui, jungiančiam Tokijo centrą su Naritos oro uostu – liepos 17 d. sukako vieneri metai.

Linija, kuri turėjo pakeisti Naritos, kaip nepatogaus oro uosto, įvaizdį, leido sutrumpinti kelionės laiką tarp minėto oro uosto ir centro iki 30 min.,

Pietų Korėjos sostinės metro stotyse sumontuota apdovanojimą už kūrybingumą pelniusi virtuali parduotuvė gali tapti apsipirkimo ateitimi.

Dabar metro traukinio laukiantys keleiviai gali greitai apsirūpinti jiems reikalingais maisto produktais, taip sutaupydami laiko neužeinant į tradicinius prekybos centrus. Pernai metų lapkritį pristatyta sistema susideda iš visą sieną užimančių ekranų. Juose atvaizduojamos realaus dydžio siūlomų įsigyti produktų nuotraukos kartu su QR kodais, kuriuose užfiksuota detalesnė informaciją apie prekę.

Londono metro žemėlapis, sukurtas Harry Becko 1931 m., buvo informatyvaus dizaino pavyzdys, tačiau dabar reikalingos tam tikros korekcijos. Taip tvirtina britų dizaineris, kuris siūlo geografiškai tikslesnę visiems puikiai žinomo žemėlapio versiją.

Markas Noadas paaiškino, kad kuomet buvo kuriamas pirminis Becko žemėlapis, Londono metro sudarė vos septynios linijos, todėl geografinis tikslumas nevaidino tokio svarbaus vaidmens. Dabar sistemą sudaro daugiau nei dvigubai didesnis linijų skaičius, todėl išaugo ir tikslumo reikšmė.

Celiabinsko metro – tai šiuo metu statoma požeminė greitojo viešojo transporto sistema Rusijos mieste Čeliabinske. Diegti sistemą numatyta dar 1960 m., bet statybos pradėtos tik po dviejų dešimtmečių – 1980 m.

Pirmųjų trijų stočių atidarymas turėjo įvykti 2007 m., bet buvo atidėtas iki 2010 m. Iki minėtų metų pavyko nutiesti tik 3,6 km atkarpą vietoje numatytos 6,7 km, todėl atidarymas buvo nukeltas ketveriems metams iki 2014 m. 2010 m. buvo patvirtintas naujas, pigesnis, projektas ir linijos atidarymas atidėliotas dar dvejiems metams iki 2016 m.

Omsko metro – tai šiuo metu statoma greitojo viešojo transporto sistema, aptarnausianti Rusijos pietvakarių Sibiro miestą Omską. Po daugybės atidėjimų, pirmąją liniją dabar suplanuota atidaryti 2016 m. Tai reikštų, kad Sibire atsirastų antroji požeminio viešojo transporto sistema po Novosibirsko metro, atidaryto dar 1980 m.


Tebevykstant pirmosios ir antrosios metro linijų statyboms Bulgarijos sostinėje Sofijoje, miesto valdžia svarsto dėl trečiosios linijos maršruto ir rūšies.

Naujoji linija eis per miesto centrą iš pietvakarinių į šiaurės rytinius rajonus, pavyzdžiui, iš Kniaževo kvartalo į Vasil Levski kvartalą. Praeitą savaitę čekų kompanija „Metroproekt Prague“ pateikė keturis konkrečius galimus linijos maršrutus. Kaip teigia vyriausiasis Sofijos architektas Petaras Dikovas, priklausomai nuo konkretaus savivaldybės pasirinkimo, trečiosios Sofijos metro linijos statybos gali kainuoti nuo 350 iki 900 mln. eurų (1,2–3,1 mlrd. litų).

Kopenhagos miesto savivaldybė paskelbė ambicingus 48 mlrd. kronų (19,5 mlrd. litų) vertės metro plėtros planus dviem naujoms metro linijoms nutiesti. Numatyta, kad dvi ilgos įstrižinės linijos kirs kitą, kiek seniau suplanuotą, žiedinę Cityringen trasą, kurią planuojama užbaigti 2018 m. Jei planas bus patvirtintas, tuomet Kopenhagos metro tinklas išaugtų iki penkių linijų: trys esamos, Cityringen (kaip dvi) ir dvi naujai suplanuotos. Visai šiai sistemai sukurti prireiks ne vienerių metų. Planuotojų skaičiavimu, iki bus nutiestos suplanuotos linijos ir integruotos į esamą sistemą gali praeiti nuo 30 iki 50 metų.

Peru sostinės Limos metropoliteną valdantis konsorciumas pasirašė 130 mln. eurų (449 mln. litų) vertės kontraktą su Prancūzų bėginių technologijų gamintoja „Alstom“ dėl 19 „Metropolis“ traukinių įsigijimo.

Kiek ankščiau agentūra Proinversión, skatinanti privačias investicijas Peru, sudarė 30 metų koncesijos sutartį vieninteliai šalies metro linijai eksploatuoti ir prižiūrėti su GYM Ferrovias S.A.1 konsorciumu. Konsorciumas sudarytas iš „Graña y Montero S.A“, Peru statybų ir nekilnojamojo turto kompanijos, ir Argentinos geležinkelių operatoriaus „Ferrovias S“.

Iki 2020 m. Kinijos valdžia padidins metro ir kitų greitojo miestų viešojo transporto sistemų bendrą ilgį iki 7,4 tūkst. km. Tinklas išaugs net šešis kartus lyginant su 2010 m. pabaiga. Numatoma, kad bendros investicijos plėtros darbams sieks 3 trilijonus juanių – daugiau kaip 1,1 triliojoną litų. Kinijos valdžia tikisi ne tik sukurti viešojo transporto tinklą, gebėsiantį susidoroti su nuolat augančiais keleivių srautais, bet ir gauti ekonominės naudos. Įgyvendinus šiuos darbus bus padėtas dar vienas tvirtas pagrindas ilgalaikei ekonomikos perspektyvai. Tikėtina, kad atsiras daug verslo galimybių ir užsienio kompanijoms, ypač besispecializuojančiomis bėginėse technologijose.