Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Pasaulio metro

Gruodžio 16 d. Europos investicijų bankas (EIB) pranešė skirsiantis 350 mln. eurų paskolą kaip dalį lėšų, reikalingų A linijos ilginimo darbams atlikti. Atlikus darbus dvipusė linija pailgės dar 6,1 km iki Motol ligoninės, bus pastatytos keturios naujos stotys.

Nauja atkarpa prasidės nuo Dejvická metro stoties po Evropská prospektu šiaurės vakarinėje miesto dalyje ir eis piečiau iki vieno didžiausių medicinos centrų šalyje. Atkarpą atidaryti eksploatacijai tikimasi 2014 m.

Gruodžio 19 d. Rusijos geležinkeliai pasirašė pirkimo sutartį dar aštuoniems greitiesiems „Siemens Velaro RUS“ arba kitaip „Sapsan“ traukiniams įsigyti. Kontrakto vertė siekia 600 mln. eurų (įskaitant 30 m. traukinių priežiūros sutartį). Pirmieji traukiniai pasiekti Rusiją turėtų 2014 m. sausį.

10 vagonų sąstatai bus gamini „Siemens“ gamykloje Krėfelde, Vokietijoje. Siekiant padidinti keleivių pervežimo pajėgumus, nauji traukiniai bus naudojami Maskva–Sankt Peterburgas maršrute, kuriuo tokio tipo traukiniai važinėja dar nuo 2009 m.

Rumunijos sostinės Bukarešto metro operatorius „Metrorex“ pasirašė 97 mln. eurų vertės kontraktą su ispanų bėginių technologijų gamintoju CAF 16-ai naujų traukinių įsigyti. Pirkimą finansuoja Europos investicijų bankas kaip Drumul Taberei – Universitate linijos projekto dalį.

Naujieji traukiniai bus surenkami Rumunijoje. Dviratininkai jais galės patogiai gabenti dviračius.

Maskvoje pristatyti planai, kuriais numatoma pietinėje miesto dalyje sukurti 214 km ilgio siekiantį lengvojo geležinkelio tinklą, sudarytą iš keturių linijų. Jis leistų išplėsti Maskvos metro pasiekiamų teritorijų ribas, o taip pat sujungtų Domodedovo oro uostą pietuose su Vnukovo oro uostu vakaruose.

Projektą vysto Domodedovo transporto vystymo kompanija DTD drauge su Maskvos regiono transporto ministerija. DTD su Rusijos transporto ministerija taip pat rengia viešojo–privataus sektoriaus partnerystės projektą statybų finansavimui užtikrinti.

Kompanijos „Alstom“ gamykloje Prancūzijoje buvo pristatytas naujo tipo Amsterdamo metropolitenui ant „Alstom Metropolis“ bazės sukurtas traukinys. Renginyje dalyvavo ir Amsterdamo savivaldybės atstovai bei miesto viešojo transporto operatorius GVB.

Bendras naujo traukinio ilgis siekia 116 metrų, jis taip pat galės pervežti net 50 proc. daugiau keleivių nei dabar naudojami traukiniai. Vagonų vidus suprojektuotas taip, kad įleistų kuo daugiau natūralios šviesos. Juose taip pat bus montuojamos platesnės sėdynių eilės, tačiau praėjimai nuo to nesusiaurės, priešingai – taps platesni.

Dar kovo mėnesį pasirodęs pranešimas, jog buvusios Kazachijos sostinės Almatos metro pirmoji atkarpa turėtų būti atidaryta metų pabaigoje, klaidingas nebuvo. Šalies prezidentas Nursultanas Nazarbajevas per gruodžio 1 d. surengtą ceremoniją atidarė Almatos pirmąją metropoliteno atkarpą. Be to, Transporto ir komunikacijos ministras taip pat pranešė apie antrojo statybų etapo finansavimo užtikrinimą.

Atidaryta atkarpa yra 8,5 km ilgio pirmos linijos dalis su septyniomis stotimis. Antruoju etapu bus atidaryta dar 8,6 km ilgio dalis su keturiomis stotimis, vedanti į pagrindinę Almatos geležinkelio stotį.

Belgradas – didžiausias Serbijos miestas ir šalies sostinė, įsikūrusi prie Sava upės kanalo į Dunojų centrinėje Serbijoje. Mieste, savo plotu mažesniame už Vilnių, gyvena daugiau nei 1,2 mln. gyventojų, todėl esamos viešojo transporto rūšys – autobusai, tramvajai ir troleibusai – jau kuris laikas nebepajėgia tinkamai susitvarkyti su dideliais keleivių srautais.


Metro idėjai daugiau kaip pusė amžiaus

Lapkričio 9 d. Europos investicijų bankas pranešė skirsiantis 120 mln. eurų (414 mln. litų) paskolą, reikalingą 58 km ilgio dvipusiam geležinkelio ruožui tarp Vroclovo ir Žemutinės Silezijos vaivadijos pakraščio Lenkijoje modernizuoti.

Šis žingsnis yra pirmoji viso Vroclavo–Poznanės geležinkelio ruožo modernizacijos fazė. Minėtasis ruožas įeina į E59 Europos geležinkelių transporto koridoriaus Malmė–Ščecinas – Ostrava sudėtį. Visą ruožą tikimasi atnaujinti iki 2015 m.

Pasak Londono viešojo transporto įmonės „Transport for London“ (TfL) direktorių, nuo 2018 m. trys iš keturių Londono metropolitene kursuojančiu traukinių galėtų būti valdomi be mašinisto pagalbos.

Tokie traukiniai kursuotų visose sostinės linijose, išskyrus Piccadilly, Bakerloo, Waterloo ir City. TfL pranešime teigiama, jog kuomet bus baigtas pirmųjų pusiau požeminių linijų automatizavimas, mažai tikėtina, „kad kada nors dar prireiks pirkti traukinius, su mašinisto kabina“.

Rumunijos sostinėje Bukarešte pradėti 245 mln. eurų (846 mln. litų) vertės naujos metro linijos statybos darbai.

Naująją liniją, sujungsiančią Drumui Taberei ir Pantelimon, tikimasi baigti 2015 m. Dėl statybų iki pat 2015 m. bus ribojamas eismas Razoare vietovėje.

Šalies transporto ministrė Anca Boagiu taip pat pranešė, kad bus tiesiamos dar dvi naujos metropoliteno linijos, kurios sujungs Eroilor ir Pantelimon bei Bragadiru ir Voluntari rajonus. Ji taip pat teigė, kad iki 2012 m. vidurio visose Bukarešto metro stotyse bus įrengti liftai žmonės su negalia. Šiuo metu tik 12 iš 49 stočių įrengti liftai.

Paryžiaus viešojo transporto įmonės pirmininkas ir valdantysis direktorius Pieras Mongin (Pierre Mongin) lapkričio 3 d. surengtoje ceremonijoje paskelbė apie eismo 1-ąja linija automatiniais – mašinistų nevaldomais – traukiniais pradžią. Atvejis unikalus tuo, kad automatizavimas buvo atliktas netrukdant įprastiniam traukinių eismui.

Nuo šiol 17 km ilgio rytų–vakarų linija kartu su įprastiniais kursuoja ir aštuoni automatiniai traukiniai. Iki 2012 m. gruodžio kas mėnesį bus pakeičiama po du senus traukinius naujais, kol visi 49 traukiniai taps automatiniai. Tuomet intervalas tarp atvykimų sumažės nuo 105 iki 85 sekundžių.

Spalio 31 d. Alžyro prezidentas Abdelaziz Bouteflika oficialiai inauguravo pirmąją šalies sostinės Alžyro metropoliteno liniją. Po šios ceremonijos metro sistema pradėjo įprastinį darbą.

Pirmoji 9,2 km ilgio linija, kurios statybos truko bemaž tris dešimtmečius, jungia Haï el Badr stotį šiaurės rytuose su Tafourah Grande Poste stotimi centrinėje miesto dalyje. Trasa nuo Haï el Badr eina šiaurės kryptimi, tuomet sukasi į vakarus ir išilgai pakrantei pasiekia miesto centrą.

Singapūro Respublikos sostinės Singapūro metropoliteno sistemoje baigta tiesti visa 33,3 km ilgio automatinio metro žiedinio tipo linija. Spalio 8 dieną buvo baigti šeštas ir septintas statybų etapai, kuriais nutiesta 17 km ilgio su 8 aštuoniomis stotimis atkarpa, sujungusi Marymount ir HarbourFront rajonus.

Linijai aptarnauti naudojami trijų vidutinės talpos vagonų sąstatai. Singapūro metro operatorius SMRT tikisi, kad per artimiausius devynis mėnesius pavyks naująja linija pervežti po 400 tūkst. keleivių per dieną.

Spalio 21 d. Europos investicijų bankas ir Suomijos sostinės Helsinkio viešojo transporto operatorius HKL pasirašė susitarimą, kuriuo EIB įsipareigojo suteikti 250 mln. eurų (863 mln. litų) paskolą, reikalingą penkerių metų trukmės metro ir autobusų tinklo modernizacijos programai įgyvendinti. Įgyvendinus ją, viešasis transportas bus pajėgus pervežti didesnius keleivių srautus ir mažiau terš aplinką.

Spalio 14 d. Indijoje buvo prakastas 11,96 km ilgio Pir Panjal geležinkelio tunelis, sujungęs Jammu ir Kašmyro valstijas.

Kai bus baigtas, šis tunelis taps ilgiausiu geležinkelio tuneliu Indijoje. Juo eis dar 2008 m. atidaryta ir iki šiol buvusi izoliuota Kašmyro slėnio linija.

Tunelį stato kompanija „Hindustan Construction Co“, 39 mlrd. rupijų vertės kontraktą gavusi 2005 m. rugpjūtį. Baigtas tunelis bus 8,4 m pločio ir 7,4 m aukščio. Juo be geležinkelio bėgių taip pat tunelio aptarnavimui reikalingas kelias.