Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Pasaulio metro

Europos investicijų bankas (EIB) skirs 25 metų 152 mln. eurų paskolą, reikalingą Dniepropetrovsko metropoliteno linijos plėtrai. Sutartį spalio 25 d. Pasirašė Ukrainos finansų ministras Jurijus Kolbovas ir EIB viceprezidentas Laszlo Baranyay.

Dniepropetovske nutiesta viena metro linija, kurią iki 2018 m. numatyta išplėsti 4 km ruožu nuo Vokzalna stoties iki Istorijos muziejaus. Viso projektas kainuos 305 mln. eurų.

2007 m. žurnalistas, o dabar seimūnas, Linas Balsys LRT televizijai parengė reportažą apie Prancūzijos miesto Reno metropoliteną. Po šešerių metų mus pasiekė žinios, jog Reno aglomeracijos valdžia sudarė 320 mln. eurų (1,1 mlrd. Lt) vertės sutartį dėl 2-osios metro linijos statybos darbų. Už šią sumą konsorciumas, vadovaujamas prancūzų įmonės „Vinci's Dodin Campenon Bernard ”, uždaru būdu iškas 8 km ilgio tunelį, įrengs 9 stotis ir 4 evakuacines šachtas (analogiško ilgio šiam tuneliui ir „Metro sąjūdžio specialistų siūloma trasa Pilaite–Centras).

Rugsėjo 13 d. Panamoje, to paties pavadinimo šalies sostinėje, turinčioje apie 400 tūkst. gyventojų, pradėta bandomoji metropoliteno eksploatacija. Pirmasis važiavimas vyko 2 km ilgio 1-osios linijos atkarpa. Visos linijos ilgis sieks 13,7 km, iš kurių 92 proc. jau nutiesta ir įrengta. Trasą sudarys 13 stočių.

Darbus vykdo konsorciumas, susidedantis iš FCC, „Odbrecht“ ir „Alstom“ kompanijų, pagal 2010 m. sudarytą sutartį. Projekto biudžetas – 1,8 mlrd. dolerių (4,57 mlrd. Lt). Už šią sumą nupirkta ir 19 iš trijų vagonų sudarytų „Alstom Metropolis“ traukinių.

Tikimasi, jog 2014 m. linija per valandą bus pervežama po 15 tūkst. keleivių, o iki 2035 m. šis skaičius išaugs iki 40 tūkst.

Europos investicijų bankas (EIB) sutiko skirti 235 mln. eurų paskolą Lenkijos infrastruktūros valdytojui PKP PLK atnaujinti 92,5 km ilgio geležinkelio liniją tarp Varšuvos ir Radomo.

Projekte numatyta nutiesti antrus bėgius Varka – Radomas atkarpoje, atnaujinti kontaktinį tinklą bei signalų ir telekomunikacines sistemas, padidinti saugumo lygį 50-yje vieno lygio pervažų. Maksimalus greitis linija bus padidintas iki 160 km/val. keleiviniams ir 120 km/val. krovininiams traukiniams.

Azerbaidžiano sostinėje Baku po daugiau nei dešimtmečio atnaujinti nebaigtos tiesti Žaliosios linijos tunelių kasybos ir įrengimo darbai tarp Khatai ir Hazi Aslanov 2 stočių. Darbus vykdo vietos bendrovės „Akkord Company“, „Bouygues“, ukrainiečių įmonė „Interbudmontaž“, kurioms vadovauja kompanija „Azartunelmetrotikinti“.

Baku metropoliteno aktyvūs plėtros darbai vyko sovietmečių, bet 1991 m. atkūrus nepriklausomybę statybos sustojo. Dabar, kai šalies ekonominis augimas įgauna vis didesnį pagreitį, nuspręsta darbus atnaujinti, kadangi dabartinė dviejų linijų 36 km ilgio sistema tapo nebepakankama.

Lenkijoje Krokuvos meras Jacek Majchrowski patvirtino teritorijų planavimo grupės pateiktą studiją, kurioje numatyta mieste sukurti metropoliteno tinklą iš trijų linijų. Jei miesto valdžia sutiks skirti finansavimą, statybos darbus ketinama pradėti 2018-aisiais. Statyboms prireiks apie 3 mlrd. zlotų (2,4 mlrd. Lt). Didelę šios sumos dalį turėtų padengti Europos Sąjunga.

Metropoliteno trasos miesto centre eitu po žeme, o atokesnėse teritorijose virš žemės ant specialių estakadų.

Rugpjūčio 23 d. Ukrainos sostinėje Kijeve į naują galinę stotį Teremki rajone išriedėjo pirmasis traukinys. Kol kas vykdoma bandomoji eksploatacija ir 1,4 km ilgio ruožą atverti visuomenei ketinama šių metų spalį.

Nauju traukiniu, pagamintu Rusijos įmonės „Vagonmaš“, vyko ir ministras pirmininkas Mykola Azarov. Pirmieji dešimt vagonų buvo pristatyti dar mėnesio pradžioje. Riedmenų įsigijimas finansuojamas 40 mln. eurų dydžio Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko paskola, už kurią nupirkta 10 penkių vagonų sąstatų.

Rusijoje Maskvos savivaldybei priklausanti įmonė „Mosinžprojekt“ laimėjo 564 mlrd. rublių (44 mlrd. Lt) vertės Maskvos metropoliteno plėtros darbų konkursą. Už šią sumą Maskvos metropoliteno bendras tinklas bus prailgintas 77 km, įrengtos 33 naujos stotys.

„Mosinžprojekt“ buvo vienintelė kompanija, kuri atitiko konkurso dalyviams keltus kriterijus – per praėjusius metus įvykdė su metropolitenu susijusių darbų už daugiau kaip 40 mlrd. rublių (3,12 mlrd. Lt.) ir pasiūlė mažesnę nei 573 mlrd. rublių (44,66 mlrd. Lt) kainą.

Helsinkyje, Suomijoje, rugpjūčio 21 d. pradėta trijų „Siemens“ automatizuotų M100 modelių traukinių bandomoji eksploatacija.

Dėl automatizacijos procese kilusių problemų, traukiniuose iki 2015 m. pabaigos – 2016 m. pradžios išliks mašinistai. Pirmasis visiškai automatizuotas traukinys kursuos nauju Länsimetro linijos ruožu į Espoo priemiestį. Atkarpa turėtų pradėti veikti 2015-aisiais.

100 mln. eurų vertės projektas, kurio tikslas automatizuoti 51 Helsinkio metropoliteno traukinį, pradėtas įgyvendinti 2008-aisiais, tačiau buvo ne kartą stabdomas.

Saudo Arabijos sostinėje Rihade vystomas įspūdingas 17 mlrd. eurų vertės transporto infrastruktūros projektas. Mieste numatyta sukurti 176 kilometrų ilgio metropoliteno tinklą su 85 stotimis.

Metro sistemą sudarys šešios požeminiame, viršžeminiame ir antžeminiame lygiuose nutiestos linijos. Atsižvelgiant į projekto apimtį, jam įgyvendinti skirtas labai trumpas laikas – vos 48 mėnesiai, todėl toks iššūkis patikėtas patyrusiems rangovams.

10-osios Pekino metropoliteno linijos stotyse įdiegta naujovė – galimybė dalį kelionės bilieto kainos sumokėti perdirbti tinkamais plastiko buteliais.

Naujovę pristačiusi atliekų perdirbimo bendrovė „Incom“ teigia, jog pasinaudoti jų sukurtu bilietų pardavimo aparatu išties paprasta. Tereikia į specialią angą įdėti plastiko butelį ir palaukti 20 sekundžių, kol jis bus sutraiškytas. Tuomet už kiekvieną butelį keleiviui bus paskaičiuota nuo 5 fenų (2 lietuviški centai) iki 1 juanio (40 centų) vertės nuolaida.

Graikijos sostinėje Atėnuose liepos 26 d. atidaryta nauja 5,5 km ilgio pietinė 2-osios linijos atkarpa su keturiomis stotimis. Ruožas prasideda nuo Aghios Dimitrios stoties ir per Ilioupoli, Alimos, Argyroupoli pasiekia galinę stotį Elliniko rajone.

550 mln. eurų vertės projektas buvo baigtas dar 2011-aisiais., tačiau trasos atidarymas buvo nukeltas dėl tyrimo, pradėto įtarus korupcinius susitarimus. Pasak Atėnų metropoliteną valdančios įmonės „Attiko Metro“ direktoriaus, kelionė tarp Elliniko rajono ir Syntagma aikštės miesto centre truks 14 min. Dėl naujo ruožo kelionių automobiliais Vouliagmenis prospektu sumažės apie 13 tūkst. per dieną.

Prancūzijos transporto valdyba (STIF) patvirtino Paryžiaus transporto valdybos (RATP) paraišką automatizuoti 4-ąją sostinės metropoliteno liniją. Sprendimą paskatino sėkminga patirtis automatizuojant 1-ąja sistemos liniją, kuri eksploatuojama nuo 2012-ųjų gruodžio.

STIF davė leidimą pradėti pirmines technines projekto studijas. Viso projekto įgyvendinimas turėtų atsieiti apie 256 mln. eurų, iš kurių 100 mln. eurų skirs STIF.

Švedijoje Stokholmo metro operatorius MTR, konsultavimo įmonė SWECO bei statybų bendrovė „Skanska“ pateikė 169 mlrd. kronų (67 mlrd. litų) vertės siūlymą investuoti į šalies sostinės viešąjį transportą. Siūloma studija grindžiama tuo, jog iki 2070 m. gyventojų skaičius Stokholme padvigubės, todėl būtina atitinkamai paruošti viešojo transporto infrastruktūrą. MTR ir partneriai tikisi, jog šiuo žingsniu bus pradėtas planavimo procesas, kuris paskatins mąstyti apie viešojo transporto infrastruktūrą ilgalaikėje perspektyvoje.

Belgijos Šarlerua mieste nutiesta nauja 7,2 km ilgio lengvojo metro atkarpa į Gosselies rajoną. Įvykiui pažymėti Šarlerua viešojo transporto operatorius „TEC Charleroi“ visą dieną keleivius mieste vežė nemokamai.

M3 linijos tąsa eina pro Chaussée de Bruxelles, Jumet, Lodelinsart ir Dampremy rajonus, taip atkartodama buvusią tramvajaus trasą bei įsiliedama į Šarlerua metro žiedą ties Piges. Analogiška tramvajaus linija buvo uždaryta 1990 m., tačiau bėgiai palikti, todėl jais lengvojo metro traukiniai galės pasiekti depą Jumet miesto dalyje. M3 linija eksploatuojama nuo 2012 m. spalio.

Šarlerua lengvojo metro sistema yra palaipsniui vystoma iš tramvajaus sistemos infrastruktūros, todėl Piges – Gosselies ruožas vis dar eina gatvėmis, tačiau yra visiškai rekonstruotas. Įrengta 18 naujų stotelių, vienoje kurių numatyta galimybė persėsti tiek ne tik į kitą tramvajų, autobusą bet ir kelionę tęsti miesto dviračių sistemos dviračiu, pastatytu specialioje aikštelėje.

Liniją aptarnauja 1980 m. gamybos tramvajai, kursuojantys 10 min. intervalu. M3 turi stoteles persėdimui į M1, M2 ir M4 trasomis keliaujančius traukinius.