Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Pasaulio metro

Lilis – miestas Prancūzijos šiaurėje, netoli sienos su Belgija. Lietuvoje Lilį išgarsino čia vykęs 2015-ųjų Europos krepšinio čempionatas, kuriame mūsų rinktinė iškovojo sidabro medalius. Tačiau miestas išsiskyrė ne tik neregėto Europoje dydžio krepšinio arena, bet ir puikiai veikiančia metro sistema.

Lilyje nuo 1983 m. veikia automatinis metro. Toks metro išskirtinis tuo, kad jo traukiniai valdomi be mašinisto, o platformas ir vagonus skiria stiklinės durys, atsidarančios tik traukiniui sustojus. Šiuo metu Lilio metropolijoje veikia dvi metro trasos. Visa pirmoji linija atidaryta 1984 m. (darbai vykdyti nuo 1978 m.). Antroji linija veikia nuo 1989 m, o 2000 m. buvo išplėsta 18,5 km ilgio ruožu.

Ispanijos įmonė „Avanza“ įvardinta kaip prioritetinis dalyvis Portugalijos sostinės Lisabonos viešojo transporto operatoriaus konkurse, kurio vertė 1 mlrd. eurų.

Kompanijos teigimu, 450 mln. eurų vertinama metro eksploatacijos sutartis būtų sudaryta aštuonerių su puse metų laikotarpiui. Likusiais 650 mln. eurų įvertintos sutartys eksploatuoti antžeminį Lisabonos viešojo transportą, kurį sudaro autobusų sistema ir 48 km ilgio tramvajaus linijų tinklas.

Lisabonos metro sudarytas iš 4 linijų, kuriose įrengtos 55 stotys. Bendras trasų ilgis siekia 43,2 km, jomis pervežama apie 155 mln. keleivių kasmet.

Londonas, 2015-ųjų pavasaris

Londono metro – pirmasis pasaulyje, atidarytas dar 1863 metais. Taigi – seniausias. Iš 270 stočių sudaryta metro tinklą sudaro 11 linijų, kurių bendras ilgis jau perkopė 400 kilometrų. Metro trasomis pervežama per milijardą keleivių kasmet. Statyti ar nestatyti metro, konservatyvieji anglai ginčijosi tik ketverius metus.

Visa tai – jau istorija, tačiau ir šiandien, patekęs į Londoną, negali nepastebėti londoniečių pagarbos ir meilės geležinkeliams. Traukinukai čia zuja pirmyn atgal ir po žeme, ir ant žemės. Važiuodamas Piccadilly linijomis, per pusantros valandos gali pasiekti Heathrow oro uostą: metropoliteno traukinukas veža tave po žeme, po to išnyra iš po žemės ir dunksena paviršiuje, o prieš pat oro uostą vėl įneria į tunelius.

Rugpjūčio 20 d. Indijos vyriausybė priėmė sprendimą įgyvendinti pirmąjį Nagpuro metropoliteno projekto etapą. Juo bus nutiestos dvi metro trasos, kurių bendras ilgis 38,2 km.

19,6 km ilgio šiaurės–pietų liniją sujungs Automobilių aikštę su miesto tarptautinio transporto mazgu ir oro uostu. 18,6 km ilgio trasa eis rytų–vakarų koridoriumi, sujungdama Prajapati Nagar ir Lokmanya Nagare.

Liepos 30 d. Malagoje, kiek daugiau nei 550 tūkst. gyventojų turinčiame Ispanijos mieste, pradėjo veikti nauja lengvojo metro sistema. Po devynerius metus trukusių darbų, įrengta 81 proc. dviejų linijų tinklo – nutiesta 11,3 km trasų su 17 stočių. Tikimasi, jog kai metropolitenas bus pilnai įrengtas, juo kasmet pasinaudos apie 20,7 mln. keleivių.

2005 m. pradėtą projektą planuota užbaigti 2009 m., tačiau dėl Ispaniją ypač stipriai palietusios ekonominės krizės, darbų pabaigą teko atidėti. Iki šiol projektas atsiėjo 599 mln. eurų, o likusiems darbams pabaigti prireiks dar apie 190 mln. eurų.

Malaga tapo septintuoju miestu Ispanijoje, turinčiu metro. Be Malagos, Andalūzijos regione metropolitenas nuo 2009 m. veikia ir Sevilijoje.

Breša (it. Brescia) – miestas Lombardijoje (šiaurės Italija), provincijos centras, kuriame gyvena apie 195 tūkst. gyventojų. Miestas turi daug dailės galerijų, senovės romėnų pastatų liekanų, XI–XIII amžiuje statytą rotušę ir XI–XV amžiaus katedrą. Taigi, senesnį už Vilniaus senamiestį ir mažesnes spūstis nei Lietuvos sostinėje.

Idėja Brešoje įrengti metropoliteną miesto vadovybei kilo 9-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje, pamačius Prancūzijos miesto Lilio pavyzdį, kuriame tuo metu buvo įrengta automatinio metropoliteno sistema.

Daniel Delaveau

Žurnalas „Miestas ir transportas“ 2007 m. Reno metropolijai skyrė „Auksinio perdavimo“ (pranc. le pass d’or) nominaciją už pasiteisinusią Reno drąsą. Nors daugelis metropoliteno sistemos diegimui priešinosi ir palaikė tramvajaus idėją, labiau pritaikytą mažesniems miestams, Edmond‘o Hervé 1989 m. priimtas sprendimas dėl Reno miesto metro buvo drąsus ir išmintingas.

Šiandien jau galima apžvelgti šio pasirinkimo rezultatus. Metro jau pirmais savo veikimo metais pranoko lūkesčius: 2007 m. juo atlikta 110 tūkst. kelionių per dieną.

Danijoje šalies ir miesto valdžios susitarė dėl dviejų naujų žiedinės Kopenhagos metropoliteno linijos atšakų statybos. Tebestatomą miesto žiedu – Cityringen – vadinamą trasą numatyta atidaryti 2018-aisiais.

Pietinė atšaka su penkiomis stotimis eis į Sydhavnen rajoną nuo København H žiedinės trasos stoties. Keturios stotys – Fisketorvet, Frederiksholmsløbet, Slusen ir Mozarts Plads – bus požeminės. Galinėje, Ny Ellebjerg pavadintoje stotyje, numatyta galimybė persėsti į S-Bane priemiestiniu geležinkeliu važiuojantį traukinį. Tikimasi, jog kai bus pradėta eksploatuoti 2023-aisiais, atšaka kasdien pasinaudos apie 43 tūkst. keleivių.

Balandžio 29 d. Kinijos Hunano provincijos sostinėje Čangša atidaryta nauja metro sistema. Tai jau 19-as miestas žemyninėje Kinijoje, kuriame veikia metropolitenas.

Mieste pradėta eksploatuoti 22,3 km ilgio 2-osios linijos atkarpa su 19 stočių. Trasa prasideda Vančengpo rajone vakaruose, tuomet per Sianjango upę pasiekia Vuji aikštę, kur numatyta bendra stotis su tebestatoma 1-ąja linija, ir tęsiasi į pagrindinę Čangša traukinių stotį. Nuo pagrindinės stoties linija driekiasi pietų kryptimi į Pietinę Čangša stotį ir galiausiai pasibaigia Guangda rajone. Statybos, atsiėjusios apie 1,9 mlrd. dolerių, mieste vyko nuo 2009 m.

Kovo 19 d. Baltarusijos sostinėje Minske pradėtos 3-iosios metropoliteno linijos statybos. 17,2 km ilgio trasa, sujungsianti šiaurinę ir pietinę miesto dalis, bus statoma dviem etapas. Pirmuoju etapu bus nutiesta atkarpa su keturiomis stotimis tarp „Jubilleinaja Ploščad“ ir „Kovalskaja Sloboda“. Jos eksploataciją numatyta pradėti 2017 m.

Antruoju etapu linija bus pratęsta iki „Nemoršanski Sad“. Planuojama, jog viską linija bus baigta 2020-aisiais.

Vasario 12 d. Turkijos sostinėje Ankaroje atidaryta antroji metropoliteno linija. 15,4 km ilgio M3 pavadinta linija su 10 stočių sujungė rytinę ir vakarinę miesto dalis, pratęsdama M1 trasą nuo Batikent į Sinçan rajoną.

Projektą įgyvendino ispanų įmonė „Comsa Emte“ su vietos partneriu „Açilim Insaat“. Kitąmet ketinama atidaryta dar vieną 16,6 km ilgio trasą – M2, kuri sujungs Kizilay ir Çayyolu rajonus.

Sausio 23 d. Vengrijoje pradėta šalies sostinės Budapešto 4-osios metropoliteno linijos bandomoji eksploatacija. Bandoma pirmuoju etapu įrengta 7,4 km ilgio linijos atkarpa.

Nuo 2013 m. spalio bandymus trasoje vykdė valdymo įrangos tiekėjas „Siemens“ bei riedmenų gamintojas „Alstom“. Bandymus prižiūri ir stebi „Budapešto transporto kompanija“ ir Vengrijos nacionalinė transporto valdyba. Pradėti reguliarų keleivių pervežimą planuojama kovo 30 d.

2013 m. gruodžio 28 d. Pekine buvo atidarytos dvi naujos 8-osios metro linijos atkarpos, jungiančios miesto centrą su šiauriniais priemiesčiais.

3,2 ir 6,3 km ilgio atkarpos pratęsė liniją pietų ir šiaurės kryptimis. Pietiniame ruože įrengtos dvi naujos stotys, šiauriniame – trys. 2008 metais prieš Olimpines žaidynes atidarytos linijos ilgis dabar siekia 26,6 km, o bendras Kinijos sostinės metropoliteno tinklas išaugo iki 465 km. Tai trečias pagal dydį metropolitenas pasaulyje, nusileidžiantis Šanchajaus ir Seulo metro sistemoms.

Gruodžio 26 d. Kinijoje pradės veikti nauja metro sistema. Po puspenktų metų trukusių statybos, įrengimo ir testavimo darbų bus pradėta Džengdžou metropoliteno 1-osios linijos atkarpos eksploatacija.

Kiek daugiau nei 2 mln. gyventojų turinčiame mieste 26,34 km ilgio linijos ruožas su 22 statomas nuo 2009-ųjų vidurio. Visas trasos ilgis sieks 34,84 km. Ji sujungs vakarinę ir rytinę miesto dalis.
<

Spalio 31 d. Bangladeše pradėtos šalies sostinės Dakos metropoliteno statybos. Projektas vystomas padedant Japonijos kooperacijos agentūrai, kuri suteikė 40 m. trukmės 10,477 mlrd. jenų (290 mln. litų) paskolą.

Pirmoji bus nutiesta 20,1 km ilgio linija, sujungsianti miesto šiaurinę ir pietinę dalis. Linija bus viršžeminio tipo su 16 stočių. Numatyta, jog statybos darbai vyks trimis etapais. Pirmiausiai bus tiesiamas 11 km ilgio, ruožas, eisiantis tarp Pallabi ir Sonargaon viešbučio, kurį numatyta užbaigti 2019-aisiais.