Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė padidinti važiavimo visuomeniniu transporto kainas. Dabar vienkartinis troleibuso ar autobuso bilietas kainuoja 1,80 Lt, mėnesinis – 70 Lt. Kelionė per Vilniaus centrinę dalį važiuojančiu mikroautobusu vietoj 3 Lt kainuoja 4 Lt, o kitu maršrutu keleivius vežantys mikroautobusai savo paslaugas teikia ne už 2Lt, kaip kad buvo anksčiau, bet už 3 Lt.

Savivaldybės skola už keleivių vežimo paslaugas sudaro 66 milijonus litų. Lėšos, gautos iš padidėjusių bilietų pardavimo pajamų, bus panaudotos ne grąžinti skolas, o anot Vilniaus mero, sumažinti savivaldybės biudžetinio finansavimo dalį 40 mln. litų. Vadinasi, keleiviai mokės daugiau už bilietą tam, kad savivaldybė turėtų mažiau mokėti iš savo biudžeto. Padidėjusios pajamos nebus naudojamos dengti įsiskolinimo.

Vadinasi, skola vežėjams ir toliau augs, taigi perspektyvoje augs ir bilietų kainos.

Situaciją pakeisti galėtų ekonomiškesnė transporto priemonė, galinti vieną keleivį nuvežti pigiau. Helsinkio keleivių pervežimo bendrovės duomenimis, sąnaudos vienam pervežtam metropoliteno keleiviui yra 7 kartus mažesnės, nei pvz, autobuso keleiviui. Helsinkio metropolijoje gyvena iki 700 tūkstančių gyventojų (Vilniaus metropolijoje- 900 000).

Naujosios viešosios vadybos instituto skaičiavimu, Vilniuje metro bilieto kainai esant 2,5-3 litams, Vilniaus metro būtų pelningas, dengtų palūkanas, paskolos sumą, eksploatacines išlaidas ir neštų minimalų, bet stabilų pelną metro eksploatuotojui. Vadinasi, esamo transporto kainoms siekiant būsimo metropoliteno bilieto kainas, darosi aktualus klausimas, kiek gi mokėsime už troleibusą po 5 metų. Juk jau nuo gruodžio mėn. 1 d. mokėsime būsimo metro bilieto kainą už mikroautobuso kelionę. Vadinasi, metro bilieto kaina kaip tik taps labiau prieinama, nei bet kokio kito antžeminio viešojo transporto važiavimo kaina.

Išvada: turime mąstyti apie naują transporto sistemą, kuri būtų ekonomiškesnė, nors ir brangesnė pastatyti. Šiuo atveju dingsta argumentas, kad metro bilieto kaina bus per didelė.