Nuo 12.01 Vilniuje pabrango VT kelionės

Paieška

Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti

[−]

visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo

[−]

infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti

[−]

apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti

[−]

metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas

[−]

ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina

[−]

Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų

[−]

miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas,

[−]

metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu,

[−]

domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir

[−]

ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar

[−]

2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos

[−]

inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač

[−]

jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Nuo 12.01 Vilniuje pabrango VT kelionės

Naujienos

2008-12-02

Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė padidinti važiavimo visuomeniniu transporto kainas. Dabar vienkartinis troleibuso ar autobuso bilietas kainuoja 1,80 Lt, mėnesinis – 70 Lt. Kelionė per Vilniaus centrinę dalį važiuojančiu mikroautobusu vietoj 3 Lt kainuoja 4 Lt, o kitu maršrutu keleivius vežantys mikroautobusai savo paslaugas teikia ne už 2Lt, kaip kad buvo anksčiau, bet už 3 Lt.

Savivaldybės skola už keleivių vežimo paslaugas sudaro 66 milijonus litų. Lėšos, gautos iš padidėjusių bilietų pardavimo pajamų, bus panaudotos ne grąžinti skolas, o anot Vilniaus mero, sumažinti savivaldybės biudžetinio finansavimo dalį 40 mln. litų. Vadinasi, keleiviai mokės daugiau už bilietą tam, kad savivaldybė turėtų mažiau mokėti iš savo biudžeto. Padidėjusios pajamos nebus naudojamos dengti įsiskolinimo.

Vadinasi, skola vežėjams ir toliau augs, taigi perspektyvoje augs ir bilietų kainos.

Situaciją pakeisti galėtų ekonomiškesnė transporto priemonė, galinti vieną keleivį nuvežti pigiau. Helsinkio keleivių pervežimo bendrovės duomenimis, sąnaudos vienam pervežtam metropoliteno keleiviui yra 7 kartus mažesnės, nei pvz, autobuso keleiviui. Helsinkio metropolijoje gyvena iki 700 tūkstančių gyventojų (Vilniaus metropolijoje- 900 000).

Naujosios viešosios vadybos instituto skaičiavimu, Vilniuje metro bilieto kainai esant 2,5-3 litams, Vilniaus metro būtų pelningas, dengtų palūkanas, paskolos sumą, eksploatacines išlaidas ir neštų minimalų, bet stabilų pelną metro eksploatuotojui. Vadinasi, esamo transporto kainoms siekiant būsimo metropoliteno bilieto kainas, darosi aktualus klausimas, kiek gi mokėsime už troleibusą po 5 metų. Juk jau nuo gruodžio mėn. 1 d. mokėsime būsimo metro bilieto kainą už mikroautobuso kelionę. Vadinasi, metro bilieto kaina kaip tik taps labiau prieinama, nei bet kokio kito antžeminio viešojo transporto važiavimo kaina.

Išvada: turime mąstyti apie naują transporto sistemą, kuri būtų ekonomiškesnė, nors ir brangesnė pastatyti. Šiuo atveju dingsta argumentas, kad metro bilieto kaina bus per didelė.