Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Naujienos

Seimas antradienį priėmė Administracinių teisės pažeidimu kodekso (ATPK) pataisas, kuriomis padidintos baudos vairuotojams už keliu eismo taisyklių pažeidimus.

Kai kurie kelių eismo taisyklių pažeidimai užtrauks nebe 50-100, o 100-300 litų baudą. Tokios baudos laukia už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, stovėjimą ant šaligatvio ar vejos, kalbėjimą mobiliuoju už vairo, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, važiavimo automagistralėse bei žmonių vežimo taisyklių pažeidimus.

Šiuo nacionaliniu susitarimu norime pasiekti, kad, nežiūrint į tai, kokios politinės jėgos bebūtų valdžioje, pastangos įrengti Vilniuje metropoliteną, nebūtų susilpnintos. Su partijų vadovais aptariant šį projektą, bus išsiaškinta, kiek jie susipažinę su viešojo transporto problema apskritai ir šios problemos sprendimu metropoliteno pagalba konkrečiai. Mes siekiame, kad partijos, kurios deleguoja savo atstovus į Vilniaus miesto savivaldybę, priimtų konkrečius įsipareigojimus. Partijų vadovams, kurie neparodys noro susipažinti su susisiekimo problema ir neįsipareigos šios problemos spręsti, bus organizuojami seminarai susisiekimo tema. Tokiu būdu “Metro sąjūdis” per savo žiniasklaidos priemones atliks savo misiją, gerinant viešojo transporto būklę Vilniuje.

NACIONALINIS SUSITARIMAS
dėl naujos susisiekimo sistemos – metropoliteno sukūrimo
Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje

Aut.: Dovilė Jablonskaitė

Šiomis dienomis metro skleidžiamas gaudesys drebina ir Vilniaus senamiestį. Trijose miesto vietose menininkai įrengė garsines instaliacijas, sukurdami iliuziją, kad metro rieda ir sostinės požemiais.


Idėją pasiskolino

Laukiant troleibuso viešojo transporto stotelėje prie V.Kudirkos aikštės, netikėtai pasigirsta dundėjimas. Garsas tarsi sklinda iš šalia esančios požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Atrodo, kad į ją įsibėgėjęs įskrieja traukinys. Spaudžiamas stabdžio pedalas. Traukinys lėtėja, kol visai sustoja. Durys atsidaro.

Iki 2011 metų gegužės Vilniaus miesto viešajame transporte bus patobulinta elektroninio bilieto sistema, atversianti sostinės gyventojams ir jos svečiams galimybes naudotis ir kartiniu važiavimu.

Šie, o taip pat ir kiti patobulinimai į Vilniaus elektroninio bilieto sistemą bus įdiegti pagal sutartį, kurią praėjusį penktadienį Vilniaus miesto savivaldybės bendrovė „Susisiekimo paslaugos" pasirašė su žinoma Kauno miesto informacinių technologijų bendrove „Empirija".

Sutartyje numatyta Vilniuje sukurti elektroninio bilieto valdymo sistemą (Bilingo centrą) bei suteikti elektroniniam bilietui daugiau galimybių.

UAB „Empirija" direktoriaus Henriko Matulionio teigimu, iki šiol Vilnius dalį elektroninio bilieto valdymo sistemos paslaugų nuomojosi iš ankstesnių e. bilieto sistemos diegėjų, tačiau iki kitų metų gegužės susikūręs nuosavą Bilingo centrą, įdiegs naujų paslaugų ir sutaupys nemažai lėšų.

Š. m. lapkričio 29-30 dienomis Vilniaus rotušėje vyko tarptautinio tinklo „Innovation Circle Network“ (ICN) kasmetinė konferencija. Renginio partneriu pakviestas visuomeninis judėjimas „Ateities miestas“. Tarptautinio tinklo nariai, „Ateities miesto“ atstovai bei renginio svečiai aktyviai keitėsi netradicinėmis idėjomis, kaip būtų galima paversti jų gyvenamus miestus ir miestelius patrauklesniais jų gyventojams.

Metai

Nuostoliai*

Lietuva

Vilnius

ES

mlrd. (Lt)

BVP mlrd. (Lt)**

Nuostoliai nuo BVP (%)

BVP mlrd. (Lt)

Nuostoliai nuo BVP (%)

Nuostoliai nuo BVP (%)

2004

1,6

64,44

2,48%

22,26

7,19%

Vidutiniškai 1%

2006

2,5

81,90

3,05%

30,50

8,20%

2007

3,8

98,10

3,87%

38,20

9,95%

Vidurkis

 

 

3,14%

 

8,44%



*Šaltinis: Susisiekimo ministerijos užsakymu VGTU atlikti moksliniai tyrimai
**Statistikos departamentas 2010-11-30

VšĮ „Vilniaus metro“ nuo šios savaitės pradeda vykdyti akciją, skirtą eismo gerinimui. Įvairiose sostinės sankryžose metro komanda dalina pėstiesiems atšvaitus, su kuriais juos lengviau pastebi į darbą skubantys vairuotojai.

O kad vairuotojai nebūtų tokie pikti iš pat ryto ir darbo vietą pasiektų linksmesni, metro komanda jiems dovanoja antistresinius kamuoliukus.

Todėl, jei ryte pamatysite mūsų vaikinus gatvėje dalinant minėtasias priemone, bent jau nepervažiuokite.


Š. m. lapkričio 11 d. Vilniaus savivaldybėje įvyko Pėsčiųjų tunelių Vilniaus mieste statybos darbo grupės posėdis, pirmininkaujamas vicemero R. Adomavičiaus. Jo metu po ilgokos pertraukos buvo baigti spręsti klausimai dėl VšĮ „ Vilniaus metro “ pateikto Techninio planuojamos Požeminės pėsčiųjų perėjos po Santariškių gatve projekto užbaigimo ir perdavimo Savivaldybei. VšĮ „ Vilniaus metro “, įvertinusi Savivaldybės finansinius įsiskolinimus ir siekdama, kad Vilniuje būtų įrengta pirmoji, pasinaudojus ES parama, požeminė pėsčiųjų perėja, sutiko neatlygintinos paramos pagrindu baigti nustatyta tvarka ruošti ir perduoti Savivaldybei perėjos Techninį projektą.

Iš rezultatų matyti, kad daugumai kelionė į darbą ir atgal neviršija 20 kilometrų. Tokių buvo 62 proc.

29 proc. gyventojų kelionė neviršija 40 kilometrų. Buvo ir tokiu, kuriems tenka sukarti virš 60 kilometrų (9 proc.).

REZULTATAI

Ko gero visi sutiktume su tuo, kad keisti įpročius labai sudėtinga, o tuo labiau jeigu nera į ką. Tai parodė ir padaryta apklausa...

Išaugusios degalų kainos daugiau nei trečdaliui lietuvių nėra pakankama paskata persėsti ant dviračių ar naudotis viešuoju transportu net ir sunkmečiu, o apie dešimtadalis tautiečių nenori keisti savo įpročių ir mieliau renkasi ne taupumą, bet valstybės apgaudinėjimą – tai yra perka kontrabandinį kurą. Tokius duomenis atskleidė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjo mėnesio pabaigoje atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Visą staripsnį skaitykite DELFI.LT

Kaip ir tikėtasi, daugiausia 44 proc. apklausos dalyvių, į darbą vyksta nuosavu automobiliu. Net 41 proc. renkasi viešąjį transportą. Kiti 11 proc. į darbą kulniuoja pėsčiomis, o dviratį, motorolerį ar motociką renkasi tik 3 proc.


REZULTATAI ČIA

Vilniaus miesto savivaldybė senamiestyje parkavimo kainą pakėlė dvigubai ir dabar viena valanda parkavimo kainuos 6,0 litus.

„Metro sąjūdžio“ žmonės, kurie lankėsi kituose ES miestuose, patyrė kitokį valdžios elgesį su miestiečiais. Parkavimo kainos keliamos ir įvažiavimas į miestą ribojamas tik pagerinus viešąjį susisiekimą, pvz. įvedus papildomą autobusų, troleibusų liniją ar įvedus į eksploataciją naują metro liniją.

Mūsų valdžiai trūksta ryžto ir drąsos paskelbti tarptautinį konkursą dėl metropoliteno, bet užtenka drąsos be priežasties padvigubinti parkavimo kainą. Šie valdžios pareigūnai matomai prarado viltį laimėti per artėjančius rinkimus.

„Vilniaus metro“ informacija

Penktadienį, spalio 29 dieną, atnaujintas viešojo maršrutinio transporto prioritetinis eismas Vilniaus Savanorių prospektu, o Savanorių prospekto ir Vilkpėdės gatvės sankryžoje – šviesoforų kairiojo posūkio reguliavimas (nuo miesto centro pusės minėtoje sankryžoje kairiuoju posūkiu bus galima įvažiuoti į Vilkpėdės gatvę).

Kaip informuoja miesto savivaldybė, vairuotojai prašomi būti atidūs, stebėti kelio ženklus ir laikytis kelių eismo taisyklių.

Buvo atliktas eksperimentas, kiek gi trunka pereiti per esamą požeminę perėją, ir kiek trunka kirsti gatvę ties Eigulių stotele Laisvės pr. šalia Savanorių žiedo.

Nudžiugino ir nustebino tai, kad 34 proc. dalyvių atsakė į spūstis nepatenkantys. Ko gero tai "vyturiai" arba "pelėdžiukai", kurių darbo laikas arba labai ankstyvas, arba labai vėlyvas, nes kita dalis žmonių vis tik vargsta kamščiuose nuo pusvalandžio iki 2 val.

REZULTATAI ČIA