Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Naujienos

„Susiekimo paslaugų“ buvo nuspręsta, jog nuo vasario 1 d. Vilniuje 15 troleibuso maršrutas yra panaikinamas. Vietoj jo jokių alternatyvų gyventojams neatsirado. Nuo šiol tiesioginio reiso, jungiančio Žemuosius Panerius su stotimi, nebėra. Tad, pavyzdžiui, Žemųjų Panerių gyventojams į stotį važiuoti tenka su persėdimu.

15 troleibuso maršruto uždarymo pagrindinė argumentacija, pasak „Susisiekimo paslaugų“, yra tai, jog maršrutas turi per mažą keleivių srautą ir dubliuoja kitų maršrutų trasas, tačiau tai nėra oficialus paaiškinimas. Iš esmės tai yra

Vilniaus dienos“ dienraštyje 2011 03 07 straipsnyje „Metro Vilniuje: šaukštai po pietų?“ SĮ „Vilniaus planas“ direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Pakalnio išsakytos abejonės dėl galimybės pritraukti 2007 – 2013 periodo ES finansavimą bėginio visuomeninio transporto plėtros Vilniaus mieste projektui nėra pagrįstos, nes yra reali tikimybė, kad eilė valstybės institucijų neįsisavins joms skirtų ES paramos lėšų pagal šiuo metu patvirtintus projektus ir Vyriausybei teks ieškoti „imlių“ sričių, kurios sugebės akumuliuoti minėtas lėšas. Taip vien tik Lietuvos automobilių kelių direkcija skaičiuoja galimybę papildomai įsisavinti nuo vieno iki dviejų mlrd. litų tokių lėšų. O kodėl viena iš tokių „imlių“ sričių negalėtų tapti bėginio visuomeninio transporto plėtros Vilniaus mieste projektas ? Tai būtų tikras proveržio projektas, parodantys, kad ši valdžia ne kalba, o dirba. Vilniaus miesto savivaldybė praktiškai išsakė savo valią. Belieka tik pabaigti Vilniaus miesto transporto sistemos plėtros specplaną ir jau nuo dabar pradėti rengtis PPP mechanizmo paleidimui.

Blogiausias laikas vairuoti - pirmadienio rytas. Kamščiuose įstrigusių automobilių virtinė vos juda. Briuselio gyventojams spūstyse tenka praleisti net 3 dienas per metus.

Europos Sąjungos (ES) sostinė Briuselis yra penktas labiausiai perkrautas Šiaurės Europos miestas - jame vairuotojai transporto kamščiuose praleidžia vidutiniškai 65 valandas per metus.

Tyrimas, pagrįstas GPS duomenimis, surinktais Beniliukso šalyse, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje 2009 metais, parodė, kad blogiausia visame regione vieta vairuoti - Olandijos Utrechto miestas.

Jau ilgą laiką diskutuojama dėl priimtiniausio būdo sujungti Vokietijai priklausančią Fėmarno salą su Danijos teritorijoje esančia Lolando sala. Salas skiria beveik 18 km Baltijos jūros – Fėmarno sąsiauris. Tunelį numatoma atidaryti per dešimt metų – 2021 m. Ankščiau buvo numatyta salas sujungti tiltu, kuris būtų tapęs 9-uoju ilgiausiu pasaulyje.

Projektas bus finansuojamas Danijos karalystės lėšomis, o Vokietija prisidės 2013 m. pavasarį atlikdama ekologinio

Kankinančiai lėtas, buferis į buferį susikabinusių automobilių slinkimas nuo transporto priemonių užsikišusiomis gatvėmis – Pekino gyventojų kasdienybė, su kuria, ko gero, jie vienaip ar kitaip turėjo susitaikyti. Tačiau Kinijos sostinės administracija nusprendė imtis beprecedenčio projekto – įrengti visuotinį Pekino požeminio automobilių eismo tinklą.

Aut.: Mindaugas Stankovičius

Pastaruosius ketverius metus britų mokslininkai slapta dirbo ir sukūrė naują, vandeniliu grįstą, benzino molekulinę struktūrą.

Naujasis „sintetinis benzinas“ daug kartų mažiau išskiria kenksmingų aplinkai dujų, kadangi degalų pagrindas yra vandenilis, o ne anglis. Be to, šiam benzinui nereikės jokių variklio modifikacijų, tad jį galės piltis visi benzininių automobilių savininkai.

Planuojama, jog pirmieji šio benzino bandymai prasidės kitąmet. O jeigu viskas seksis puikiai, benzinas turėtų rinkoje pasirodyti per ateinančius trejus – penkerius metus.

Paskaičiuota, jog litras šio benzino kainuoja vos 78 centus.Tiesa, kaina gali kisti dėl pritaikytų naujų mokesčių. Tačiau nepaisant to, kaina vis tiek bus ženkliai mažesnė už dabartinę benzino kainą.

„Jei visi valdininkai persėstų į viešąjį transportą, būtų švariau ir biudžetas gautų daugiau pinigų” – pilietė.

„Kas svarbiausia, už didesnę kelioninę tašę lupa papildomus pinigus, o net nesistengia pagerinti keleiviams sąlygų! ” – Pasipiktinusi.

„Tokius pinigus mokam!!! Šlykštu” – Šarūnas.

„Gyvenu Stockholme, moku 100 Lt už transportą ir važinėju kaip karalienė!!! ” – nu ir direktorius.


Vilniaus miesto savivaldybės eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Evaldo Matonio teigimu, viešojo transporto situacija nėra bloga. Visuomeninio transporto priemonių gerinimo būdą jis mato tik autobusų ir troleibusų parko atnaujinimą. Tai padaryti būtina, tačiau tai negali užgožti visuomeninio transporto plėtros, su kuria siejamas metro, kuris yra pigiausia keleivių pervežimo priemonė.

Plačiau skaitykite pinigukatra.lt

Aut.:Audrius Čepulis

Automobilių gausa ir parkingų trūkumas kelia ne tik nepatogumų miestiečiams, bet ir neigiamai įtakoja miestovaizdį. Jau tapo įprasta, kad Vilniaus kiemai ir žaliosios zonos užkimštos automobiliais, o senamiestyje jais nusėti šaligatviai ir skverai. Parkavimo problemas ir architektūrinę taršą išspręstų pilnai automatizuoti, kompaktiški parkingai po žeme.


Sektinas italų pavyzdys

Šią naujovę Lietuvoje UAB „Metroprojekto“ specialistai, detaliai susipažinę su parkingų įrengimo technologija, atsivežė iš Italijos.

Aut.: Valentas Vasiliauskas

Lietuvos draudikai dievagojasi, jog šią žiemą galimas autoįvykių rekordas Lietuvos keliuose. Pagrindinės tokių prognozių priežastys – labai prastai valomi keliai, kuriais automobiliai tampa sunkiai valdomais.

Šią žiemą kritulių kiekis itin gausus: sniegas, lijundra, lyja ir vėl šąla. Kelininkai, atrodo, nespėja tinkamai atlikti savo darbo, tad keliuose susidaro ekstremalios situacijos. Dėl to autoįvykių skaičius yra itin padidėjęs.

Nuo sausio pradžios Vilniaus viešajame transporte pradėjo veikti vienkartinių elektroninių bilietų sistema. Naujosios tvarkos įdiegimo darbai vykdomi keliais etapais, o popierinių vienkartinių visuomeninio transporto bilietų ketinama atsisakyti jau šių metų pabaigoje.

Įdiegus naująją sistemą, miesto visuomeniniu transportu besinaudojantys sostinės gyventojai ir svečiai turi galimybę e. bilieto korteles papildyti ir vienkartiniais kelionės bilietais.

„Nauja tvarka skirta gyventojų patogumui – tikimės, kad vilniečiams bus lengviau ir pigiau naudotis miesto transportu. Tokios sistemos sėkmingai veikia daugelyje Europos miestų. Išanalizavę jų patirtį, stengiamės ir mūsų mieste sukurti į vartotoją orientuotą vienkartinių e. bilietų sistemą“, – spaudos konferencijoje sakė mero pavaduotojas Romas Adomavičius.

Aut.: Audronė Gaidimavičienė

Pastarųjų dienų kelių eismo sąlygos kelia vis didesnių problemų vairuotojams. Keliai tapo sunkiai pravažiuojami, o kelininkai vis skundžiasi, kaip sunku jiems tinkamai dirbti savo darbą. Vilniaus gatvėse išbarstytos druskos kiekis yra didžiausias per pastaruosius 10 metų ir jau pasiekė 2/3 žiemos sezonui skirtos normos. Tiesa, kelininkai norėtų išbarstyti dar didesnius druskos kiekius, tačiau ekologinės normos to daryti nebeleidžia.



Š.m. gruodžio 15 d. vyko visuomeninio judėjimo „TAIP“ narių ir Metropoliteno diegimo Vilniuje iniciatoriaus, „Metro sąjūdžio“ valdybos nario Juozo Zykaus susitikimas, kurio metu buvo aptarta Vilniaus miesto transporto problematika ir metro diegimo galimybės.

Komentaras į straipsnį Visi Lietuvos geležinkelių ruožai bus valdomi centralizuotai

Aut.: Mindaugas Stankovičius

Nuo to laiko, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, Lietuvoje įvyko begalė pasikeitimų. Transporto sritis – ne išimtis. Lietuvoje transporto sfera sparčiai modernizuojama ir tai yra labai sveikintina.

Europoje šiuo metu yra dedamos didelės pastangos diegiant Intelektines Transporto Sistemas (ITS). ITS apima daug veiklos grupių, tokių kaip bendros eismo informacijos teikimas, su sauga susijusios informacijos teikimas ir kt. Europos parlamentas nustatė nuostatas, kurių reikės laikytis visoms ES narėms.

Viešuoju transportu besidomintis Eugenijus Radlinskas sukūrė neoficialų, bet realybę atitinkantį, Vilniaus troleibusų schematinį žemėlapį.

Ši mintis kilo pasižvalgius po didžiųjų pasaulio miestų visuomeninio transporto schemas. Dažniausiai juose autobusai vaidina antraeilį vaidmenį, o pirmu smuiku griežia metro ar kitas bėginis transportas.

Panašiai Vilniuje pagrindinį vaidmenį atlieka troleibusai. Nors jie rieda ne bėgiais, tačiau važiuoja keliomis fiksuotomis linijomis. Troleibusai, be abejo, nėra priskiriami prie greitojo transporto (ang. „rapid mass transit"), kaip minėti metro traukiniai ir lygiagrečiai juos lygintis būtų visiškai