Jos organizatorės – Europos komisija (EK), Europos geležinkelių transporto įmonių ir infrastruktūros valdytojų bendrija (CER), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) ir bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“.

Šių metų lapkričio 14 dieną Seime vykusio Naujų transporto rūšių diegimo specialiojo plano koncepcijų svarstymo metu buvo pateikta keletas susisiekimo problemų Vilniaus mieste sprendimo būdų.

Š. m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybėje vyko miesto Tarybos posėdis, kurio metu kaip papildomas klausimas buvo įtrauktas dėl pritarimo projekto „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano rengimas“ konceptualiajai daliai. Posėdžiui pirmininkavęs miesto meras Artūras Zuokas informavo, jog šis projektas bus detaliai pristatytas ir aptartas per išvažiuojamąjį Vilniaus miesto tarybos posėdį lapkričio 5 d. Trakuose. Komitetų nariai aktyviai tam pritarė.

2011 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybėje vykusio viešo susirinkimo, kuriame visuomenei buvo pristatyta naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano koncepcijos ir strateginio pasekmių vertinimo aplinkai ataskaitos (SPAV)

APIBENDRINIMAS

š.m. spalio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko viešas susirinkimas, kuriame visuomenei buvo pristatyta naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano koncepcija ir strateginio pasekmių vertinimo aplinkai ataskaita (SPAV).

Ūkio subjektų grupės parengta „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano“ koncepcija, kurią pristatė VGTU Teritorijų planavimo mokslo instituto (TPMI) direktorė, profesorė Marija Burinskienė, nepateisino Tarybos salėje susirinkusių Seimo, Vilniaus miesto tarybos atstovų, Vilniaus gyventojų, mokslininkų bei susisiekimo problemomis besidominčių tos srities specialistų lūkesčių.

2010 m. vasara traukiniu Vilnius–Minskas buvo pervežta 21,5 tūkst. keleivių, o per šią vasarą šis skaičius išaugo kone dvigubai – iki 40,9 tūkst.

Keleiviai mieliau renkasi traukinį, nes nuo birželio 1 d. kelionės laikas tarp Vilniaus ir Minsko buvo sutrumpintas nuo 3 val. 51 min. iki 3 val. Toks rezultatas pasiektas dėka glaudaus Lietuvos ir Baltarusijos geležinkelių bendradarbiavimo.

Ateityje kelionės laikas turėtų sutrumpėti dar labiau. Abi šalys derina veiksmus organizaciniams ir techniniams klausimas išspręsti.

PLANAVIMO PAGRINDAS: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. 1-705 „Dėl naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano rengimo.

Puiku, kad pagaliau žiniasklaida paakino valdžią dėl vieno iš XXI amžiuje egzistuojančio fakto : susisiekimo kanalizacijos vamzdžiu. Faktas, kad viena miesto seniūnija su kita jau 50 metų susisiekia visai kitoms reikmėms skirta komunikacija, gali būti unikali ne tik Europoje ir šiame internetinės sklaidos amžiuje mes tikriausiai išgarsėsime. Pasauliui tik bus mįslė, kaip krepšinio šalies gigantai pralenda pro 140 cm kanalizacijos vamzdį.


Visas straipsnis:
Prezidentė tikisi, jog Artūras Zuokas ras būdą, kaip išvengti kelių vaikų Vilniuje ėjimo į mokyklą pavojingu tuneliu

Šiandien Reikjavike prasidėjo kasmetinis Šiaurės ir Baltijos šalių transporto ministrų susitikimas, kurio metu bus aptariamos aviacijai aktualios vulkaninių dulkių debesies sukeliamos problemos, diskutuojama apie aplinkai draugiško transporto plėtrą.

Lietuvos susisiekimo viceministras Arūnas Štaras susitikime dalyvaujantiems Šiaurės ir Baltijos šalių transporto sektoriaus vadovams pristatys aktualiausius Lietuvos transporto sistemos plėtros aspektus ir prioritetus, įgyvendinamus projektus bei pasiekimus, gerinant saugų eismą šalies keliuose.

Plėtojant vieną pagrindinių susitikimo temų – ekologiško transporto plėtrą – susisiekimo viceministras A. Štaras pristatys Lietuvos poziciją vystant bendrą ekologiško, aplinkai draugiško transporto sistemą.

Pirmadienį viešojo transporto entuziastų kuriama Marsrutai.lt svetainė lankytojams pristatė naują funkciją – galimybę naudotis elektroninės švieslentės privalumais internetu.

Nauja paslauga leidžia keliais klavišų paspaudimais sužinoti visų maršrutų, važiuojančių pro pasirinktą stotelę, laikus vienoje vietoje, viename langelyje – visai kaip skandalų apipintose elektroninėse švieslentėse, sumontuotose kai kuriuose stotelėse. Didžiausias šių švieslenčių privalumas tas, kad nuolat galima stebėti transporto atvykimą realiu laiku, nes ne paslaptis, jog autobuso ar troleibuso atvykimo į stotelę laikas dažnai neatitinka numatyto grafiko.

Technologijos veikimas grįstas transporto priemonėse sumontuotų GPS siųstuvų kas tam tikrą laiką siunčiamais signalais apie buvimo vietą į serverius, iš kurių informacija pasiekia stotelėse kabančias švieslentes.

Kadaise eskaluota idėja apie galimybę Vilniuje keliauti oro gondolomis, panašu, kad gali tapti realybe Rumunijos sostinėje Bukarešte. Ši skurdžiausia Europos Sąjungos valstybė ir ankščiau nevengė užsiimti ambicingais sostinės viešojo transporto vystymo projektais.

Oro gondolų projektas numato 10 km ilgio liniją, kuri turėtų šešias stoteles. Aukščiausiame taške trasa pakiltų į 85 m aukštį virš žemės, o vidutinis aukštis būtų 30 m. Įveikti visai linijai prireiktų apie pusvalandžio. Miestiečiai ir miesto svečiai per gondolos langus išvystų šešių vandens telkinių – Dpbresti, Fundeni, Plumbuita, Floreasca, Herastrau ežerų ir Colentina upės – panoraminį vaizdą ir dešimtis turistų pamėgtų vietų, tokių kaip Pasarea Lebada Pantelimon, Cernica vienuolyną, Ghika koplyčią, Plumbuita parką ir kt.

Vilniaus meras Artūras Zuokas, administracijos direktorius Valdas Klimantavičius ir savivaldybės departamentų vadovai verslo pusryčiuose su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) atstovais aptarė savivaldybės prioritetus, miesto plėtros planus ir investicijų skatinimo gaires artimiausiems ketveriems metams.Pasak A. Zuoko, daug dėmesio bus skiriama ir miesto viešojo transporto sistemai, automobilių stovėjimo aikštelių įrengimui, tarptautinio susisiekimo su Vilniumi gerinimui.

Plačiau:
Savivaldybė taps pagalbininke norintiems investuoti ir kurti darbo vietas Vilniuje