Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Naujienos

2012 m. kovo 12 d. ebus.lt portale pasirodęs straipsnis „Sostinė renkasi tramvajų?“ jau pačiu straipsnio pavadinimu klaidina visuomenę, kur kas tikslesnis būtų : Zuokas renkasi tramvajų?

Taip, renkasi ir tas pasirinkimas padarytas dar praeitoje jo kadencijoje. Tik va, įgyvendinti nepavyko, gal todėl ir į valdžią sugrįžo – vykdyti savo kažkam duotų įsipareigojimų, tik tikrai ne vilniečių lūkesčius atitinkančių.

n/d

Jos organizatorės – Europos komisija (EK), Europos geležinkelių transporto įmonių ir infrastruktūros valdytojų bendrija (CER), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) ir bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“.

Šių metų lapkričio 14 dieną Seime vykusio Naujų transporto rūšių diegimo specialiojo plano koncepcijų svarstymo metu buvo pateikta keletas susisiekimo problemų Vilniaus mieste sprendimo būdų.

Š. m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybėje vyko miesto Tarybos posėdis, kurio metu kaip papildomas klausimas buvo įtrauktas dėl pritarimo projekto „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano rengimas“ konceptualiajai daliai. Posėdžiui pirmininkavęs miesto meras Artūras Zuokas informavo, jog šis projektas bus detaliai pristatytas ir aptartas per išvažiuojamąjį Vilniaus miesto tarybos posėdį lapkričio 5 d. Trakuose. Komitetų nariai aktyviai tam pritarė.

2011 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybėje vykusio viešo susirinkimo, kuriame visuomenei buvo pristatyta naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano koncepcijos ir strateginio pasekmių vertinimo aplinkai ataskaitos (SPAV)

APIBENDRINIMAS

š.m. spalio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko viešas susirinkimas, kuriame visuomenei buvo pristatyta naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano koncepcija ir strateginio pasekmių vertinimo aplinkai ataskaita (SPAV).

Ūkio subjektų grupės parengta „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano“ koncepcija, kurią pristatė VGTU Teritorijų planavimo mokslo instituto (TPMI) direktorė, profesorė Marija Burinskienė, nepateisino Tarybos salėje susirinkusių Seimo, Vilniaus miesto tarybos atstovų, Vilniaus gyventojų, mokslininkų bei susisiekimo problemomis besidominčių tos srities specialistų lūkesčių.

2010 m. vasara traukiniu Vilnius–Minskas buvo pervežta 21,5 tūkst. keleivių, o per šią vasarą šis skaičius išaugo kone dvigubai – iki 40,9 tūkst.

Keleiviai mieliau renkasi traukinį, nes nuo birželio 1 d. kelionės laikas tarp Vilniaus ir Minsko buvo sutrumpintas nuo 3 val. 51 min. iki 3 val. Toks rezultatas pasiektas dėka glaudaus Lietuvos ir Baltarusijos geležinkelių bendradarbiavimo.

Ateityje kelionės laikas turėtų sutrumpėti dar labiau. Abi šalys derina veiksmus organizaciniams ir techniniams klausimas išspręsti.

PLANAVIMO PAGRINDAS: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. 1-705 „Dėl naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano rengimo.

n/d

Puiku, kad pagaliau žiniasklaida paakino valdžią dėl vieno iš XXI amžiuje egzistuojančio fakto : susisiekimo kanalizacijos vamzdžiu. Faktas, kad viena miesto seniūnija su kita jau 50 metų susisiekia visai kitoms reikmėms skirta komunikacija, gali būti unikali ne tik Europoje ir šiame internetinės sklaidos amžiuje mes tikriausiai išgarsėsime. Pasauliui tik bus mįslė, kaip krepšinio šalies gigantai pralenda pro 140 cm kanalizacijos vamzdį.


Visas straipsnis:
Prezidentė tikisi, jog Artūras Zuokas ras būdą, kaip išvengti kelių vaikų Vilniuje ėjimo į mokyklą pavojingu tuneliu

Šiandien Reikjavike prasidėjo kasmetinis Šiaurės ir Baltijos šalių transporto ministrų susitikimas, kurio metu bus aptariamos aviacijai aktualios vulkaninių dulkių debesies sukeliamos problemos, diskutuojama apie aplinkai draugiško transporto plėtrą.

Lietuvos susisiekimo viceministras Arūnas Štaras susitikime dalyvaujantiems Šiaurės ir Baltijos šalių transporto sektoriaus vadovams pristatys aktualiausius Lietuvos transporto sistemos plėtros aspektus ir prioritetus, įgyvendinamus projektus bei pasiekimus, gerinant saugų eismą šalies keliuose.

Plėtojant vieną pagrindinių susitikimo temų – ekologiško transporto plėtrą – susisiekimo viceministras A. Štaras pristatys Lietuvos poziciją vystant bendrą ekologiško, aplinkai draugiško transporto sistemą.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro trasas galima kloti statmenai antžeminio transporto trasų arba laisvai pasirinkta kryptimi tai sutrumpina kelionės laiką.

Draugai

Blog'ai