Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Naujienos

Š. m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybėje vyko miesto Tarybos posėdis, kurio metu kaip papildomas klausimas buvo įtrauktas dėl pritarimo projekto „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano rengimas“ konceptualiajai daliai. Posėdžiui pirmininkavęs miesto meras Artūras Zuokas informavo, jog šis projektas bus detaliai pristatytas ir aptartas per išvažiuojamąjį Vilniaus miesto tarybos posėdį lapkričio 5 d. Trakuose. Komitetų nariai aktyviai tam pritarė.

2011 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybėje vykusio viešo susirinkimo, kuriame visuomenei buvo pristatyta naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano koncepcijos ir strateginio pasekmių vertinimo aplinkai ataskaitos (SPAV)

APIBENDRINIMAS

š.m. spalio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko viešas susirinkimas, kuriame visuomenei buvo pristatyta naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano koncepcija ir strateginio pasekmių vertinimo aplinkai ataskaita (SPAV).

Ūkio subjektų grupės parengta „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano“ koncepcija, kurią pristatė VGTU Teritorijų planavimo mokslo instituto (TPMI) direktorė, profesorė Marija Burinskienė, nepateisino Tarybos salėje susirinkusių Seimo, Vilniaus miesto tarybos atstovų, Vilniaus gyventojų, mokslininkų bei susisiekimo problemomis besidominčių tos srities specialistų lūkesčių.

2010 m. vasara traukiniu Vilnius–Minskas buvo pervežta 21,5 tūkst. keleivių, o per šią vasarą šis skaičius išaugo kone dvigubai – iki 40,9 tūkst.

Keleiviai mieliau renkasi traukinį, nes nuo birželio 1 d. kelionės laikas tarp Vilniaus ir Minsko buvo sutrumpintas nuo 3 val. 51 min. iki 3 val. Toks rezultatas pasiektas dėka glaudaus Lietuvos ir Baltarusijos geležinkelių bendradarbiavimo.

Ateityje kelionės laikas turėtų sutrumpėti dar labiau. Abi šalys derina veiksmus organizaciniams ir techniniams klausimas išspręsti.

PLANAVIMO PAGRINDAS: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. 1-705 „Dėl naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano rengimo.

n/d

Puiku, kad pagaliau žiniasklaida paakino valdžią dėl vieno iš XXI amžiuje egzistuojančio fakto : susisiekimo kanalizacijos vamzdžiu. Faktas, kad viena miesto seniūnija su kita jau 50 metų susisiekia visai kitoms reikmėms skirta komunikacija, gali būti unikali ne tik Europoje ir šiame internetinės sklaidos amžiuje mes tikriausiai išgarsėsime. Pasauliui tik bus mįslė, kaip krepšinio šalies gigantai pralenda pro 140 cm kanalizacijos vamzdį.


Visas straipsnis:
Prezidentė tikisi, jog Artūras Zuokas ras būdą, kaip išvengti kelių vaikų Vilniuje ėjimo į mokyklą pavojingu tuneliu

Šiandien Reikjavike prasidėjo kasmetinis Šiaurės ir Baltijos šalių transporto ministrų susitikimas, kurio metu bus aptariamos aviacijai aktualios vulkaninių dulkių debesies sukeliamos problemos, diskutuojama apie aplinkai draugiško transporto plėtrą.

Lietuvos susisiekimo viceministras Arūnas Štaras susitikime dalyvaujantiems Šiaurės ir Baltijos šalių transporto sektoriaus vadovams pristatys aktualiausius Lietuvos transporto sistemos plėtros aspektus ir prioritetus, įgyvendinamus projektus bei pasiekimus, gerinant saugų eismą šalies keliuose.

Plėtojant vieną pagrindinių susitikimo temų – ekologiško transporto plėtrą – susisiekimo viceministras A. Štaras pristatys Lietuvos poziciją vystant bendrą ekologiško, aplinkai draugiško transporto sistemą.

Pirmadienį viešojo transporto entuziastų kuriama Marsrutai.lt svetainė lankytojams pristatė naują funkciją – galimybę naudotis elektroninės švieslentės privalumais internetu.

Nauja paslauga leidžia keliais klavišų paspaudimais sužinoti visų maršrutų, važiuojančių pro pasirinktą stotelę, laikus vienoje vietoje, viename langelyje – visai kaip skandalų apipintose elektroninėse švieslentėse, sumontuotose kai kuriuose stotelėse. Didžiausias šių švieslenčių privalumas tas, kad nuolat galima stebėti transporto atvykimą realiu laiku, nes ne paslaptis, jog autobuso ar troleibuso atvykimo į stotelę laikas dažnai neatitinka numatyto grafiko.

Technologijos veikimas grįstas transporto priemonėse sumontuotų GPS siųstuvų kas tam tikrą laiką siunčiamais signalais apie buvimo vietą į serverius, iš kurių informacija pasiekia stotelėse kabančias švieslentes.

Kadaise eskaluota idėja apie galimybę Vilniuje keliauti oro gondolomis, panašu, kad gali tapti realybe Rumunijos sostinėje Bukarešte. Ši skurdžiausia Europos Sąjungos valstybė ir ankščiau nevengė užsiimti ambicingais sostinės viešojo transporto vystymo projektais.

Oro gondolų projektas numato 10 km ilgio liniją, kuri turėtų šešias stoteles. Aukščiausiame taške trasa pakiltų į 85 m aukštį virš žemės, o vidutinis aukštis būtų 30 m. Įveikti visai linijai prireiktų apie pusvalandžio. Miestiečiai ir miesto svečiai per gondolos langus išvystų šešių vandens telkinių – Dpbresti, Fundeni, Plumbuita, Floreasca, Herastrau ežerų ir Colentina upės – panoraminį vaizdą ir dešimtis turistų pamėgtų vietų, tokių kaip Pasarea Lebada Pantelimon, Cernica vienuolyną, Ghika koplyčią, Plumbuita parką ir kt.

Vilniaus meras Artūras Zuokas, administracijos direktorius Valdas Klimantavičius ir savivaldybės departamentų vadovai verslo pusryčiuose su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) atstovais aptarė savivaldybės prioritetus, miesto plėtros planus ir investicijų skatinimo gaires artimiausiems ketveriems metams.Pasak A. Zuoko, daug dėmesio bus skiriama ir miesto viešojo transporto sistemai, automobilių stovėjimo aikštelių įrengimui, tarptautinio susisiekimo su Vilniumi gerinimui.

Plačiau:
Savivaldybė taps pagalbininke norintiems investuoti ir kurti darbo vietas Vilniuje

Š.m. gegužės 26 d. įvyko piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“, Tarptautinės viešojo transporto asociacijos (UITP) ir Vilniaus miesto savivaldybės organizuota tarptautinė konferencija „Mažesnių miestų metropolitenai: jų atsiradimo priežastys ir teikiama nauda“. Konferencijos metu susipažinta su Europos Komisijos Baltojoje knygoje „Transportas 2050“ numatytomis nuostatomis miesto transporto vystymui bei nagrinėta užsienio valstybių patirtis, modernizuojant viešojo transporto sistemą, diegiant metropoliteną.

Gegužės 26 d. įvyko piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“, Tarptautinės transporto asociacijos (UITP) ir Vilniaus miesto savivaldybės organizuota tarptautinė konferencija „Mažesnių miestų metropolitenai: jų atsiradimo priežastys ir teikiama nauda“. Konferencijos metu aptarta Europos Komisijos nauja miesto transporto politika bei nagrinėta užsienio valstybių patirtis modernizuojant viešojo transporto sistemą, diegiant metropoliteną.

Gegužės 15 d., Tarptautinę šeimos dieną, piliečių asociacija „Metro sąjūdis“ sostinėje organizavo solidarumo bėgimą „Už pažangų miesto transportą – metropoliteną”. Įvairaus amžiaus vilniečiai bėgo planuojama pirmąja metro linijos – Spaudos rūmai–Baltasis tiltas (šiuo metu esantis Metro stoties informacinis centras) – trasa.

Solidarumo bėgimo nugalėtojų medaliai buvo įteikti vaikams iki 7 m. amžiaus, taip pat buvo skirta po tris prizines vietas dalyviams trijose amžiaus grupėse: 7-16 m., 16-50 m. ir nuo 50 m. Solidarumo prizais buvo pažymėti ir jauniausias, ir vyriausias bėgimo dalyvis.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro eismui neturi įtakos meteorologinės sąlygos: sniegas, ledas, liūtys, vėjas ir t.t.

Draugai

Blog'ai