Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Naujienos

Be abejo, nuotraukoje pavaizduotas nedidelio Šveicarijos miesto Lozanos metro.

Kiekvienam nuorodą pasidalinusiam teko skaičius. Už atsakymą į klausimą nuo 1 iki 80, už pasidalinimą nuoroda nuo 1 iki 107, už like'ą nuo 1 iki 88. Random.org atsitiktinai sugeneravo 37, 71 ir 94 skaičius. 37 numeris teko Ingai Jenaro Je, tačiau žaidime dalyvauja tik mūsų FB gerbėjai (palaikinę VilniusMetro.lt puslapį), o Inga šito nepadarė, todėl prizas atitenka pirmai teisingai atsakiusiajai - Editai Aleksandravičienei. Gerai, prie reikalo :) Visi laimėtojai:

Edita Aleksandravičienė;
Albina Pulkaunikienė;
Eugenijus Virbalas.

Su laimėtojais mėginsime susisiekti feisbuku.

Labai ačiū dalyvavusiems ir padėjusiems populiarinti VilniausMetro.lt svetainę. Laukite kitų žaidimų!

Turime prieš savaitę skelbto žaidimo nugalėtojus! Kiekvienam nuorodą pasidalinusiam teko skaičius nuo 1 iki 71. Random.org atsitiktinai sugeneravo 7, 12, 34 skaičius, todėl prizai atitenka:

Skirmantui Kaziliūnui,
Aloyzui Stankovičiui,
Orintai Jurgaitienei.

Su laimėtojais susisiekėme Facebook’u. Prizus išsiųsime paštu.

Labai ačiū dalyvavusiems ir padėjusiems populiarinti VilniausMetro.lt svetainę. Kitą savaitę laukite naujo žaidimo!

Š.m. birželio 20 d. Vilniaus miesto Taryba projekto „NAUJŲ TRANSPORTO RŪŠIŲ DIEGIMO VILNIAUS MIESTE SPECIALIOJO PLANO RENGIMAS“ sprendinius toliau nagrinės komitetuose.

„Metro sąjūdžio“ aktyvo atstovai komitetams pareikš savo poziciją ir siūlymus šiuo klausimu.

Sekančią Plano svarstymo Tarybos posėdyje datą pranešime papildomai.

„Metro sąjūdžio“ valdyba

Vilniaus miesto savivaldybėje šiandien vyko Vilniaus ir Kauno dvimiesčių ekspertų grupių susirinkimas, kuriame aptartos reikalingų įgyvendinti svarbiausių darbų gairės.

„Ekspertų grupėse dalyvauja Vilniaus, Kauno, Elektrėnų, Trakų, Kaišiadorių savivaldybių, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos nariai.

Varšuvoje vykusioje LOCAL RAIL SUMMIT 2012 konferencijoje delegatai dėmesio skyrė ir viešojo ir privataus sektorių partnerystei, vystant miestų viešąjį transportą. Buvo pristatyti keleto pasaulio miestų metropoliteno diegimo būdai VPSP (viešo ir privataus sektoriaus) principu.

Sofijos miesto viešojo transporto atstovas p. Tsvetan Tsolov pristatė jų mieste sėkmingai veikiančią metropoliteno liniją, kurios ilgis 20,04 km. Ši 16 stotelių turinti linija per dieną perveža 200.000 keleivių.

Balandžio 20 dieną, trečiadienį, 10 val. Vilniaus miesto savivaldybėje vykusį „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano“ svarstymą su visuomene stebėjo vos keletas pačių rengėjų pakviestų klausytojų ir vis tie patys, jau pažįstamais tampantys, kitokią nuomonę turintys aktyvistai. Tiesa – neteisinga būtų nepaminėti ir ant vienos rankos suskaičiuojamų aktyvių Vilniaus miesto visuomenininkų.

Nepaisant to, kad (apart rengėjų ir jų pakviestų šališkų atstovų) niekas nepritarė tramvajaus pristatymui; renginio globėjas – vicemeras Romas Adomavičius, pasidžiaugė nuosekliai vykdomomis procedūromis. Taip utopinis (visuomenininkų ir opozicijos nuomone) projektas juda į priekį.

Piliečių asociacija „Metro sąjūdis“, „Lietuvos žaliųjų sąjūdis“, „Socialinės komunikacijos institutas“ skelbia kovos už švarų ir ekologišką transportą akciją, kuri vyks š.m. balandžio – gegužės mėnesiais.

Vilniaus mieste apie 80 proc. oro taršos sudaro autotransportas. Motorizuoto transporto emisijose didžiausią teršalų dalį sudaro anglies monoksidas, azoto oksidai, suodžiai ir kiti teršalai. Labiausiai miesto oro taršą įtakoja automobilių spūstys, kurios susidaro dėl neišvystyto gatvių tinklo, vieno lygio sankryžų ir prasto visuomeninio transporto.

Dienraščio „15 minučių“ 2012-04-06 d. straipsnyje „Sostinės bėda – trys veidai“ vieno iš Vilniaus miesto planuotojų SĮ „Vilniaus planas“ vyr. architekto – urbanisto M.Pakalnio mintys: „...reikėtų koncentruoti miesto plėtrą šalia tų koridorių, kuriais važinės transporto rūšis, nebijoti miesto tankinimo baubo, iškilusio prieš 5-6 metus. Tai vienintelis būdas padaryti naują transporto rūšį efektyvia ir galbūt po 30-40 metų turėti tokius keleivių srautus, kad galima būtų statyti metro...“, teikia vilčių.

2012 m. kovo 12 d. ebus.lt portale pasirodęs straipsnis „Sostinė renkasi tramvajų?“ jau pačiu straipsnio pavadinimu klaidina visuomenę, kur kas tikslesnis būtų : Zuokas renkasi tramvajų?

Taip, renkasi ir tas pasirinkimas padarytas dar praeitoje jo kadencijoje. Tik va, įgyvendinti nepavyko, gal todėl ir į valdžią sugrįžo – vykdyti savo kažkam duotų įsipareigojimų, tik tikrai ne vilniečių lūkesčius atitinkančių.

n/d

Jos organizatorės – Europos komisija (EK), Europos geležinkelių transporto įmonių ir infrastruktūros valdytojų bendrija (CER), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) ir bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“.

Šių metų lapkričio 14 dieną Seime vykusio Naujų transporto rūšių diegimo specialiojo plano koncepcijų svarstymo metu buvo pateikta keletas susisiekimo problemų Vilniaus mieste sprendimo būdų.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...esamų elektros linijų trasas ir jų apsauginės zonos linijas, elektros kabelius nutiesti požemyje, o parduotą žemę galima užstatyti.

Draugai

Blog'ai