Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Naujienos

LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuviliantis sprendimas neužkerta kelio tolimesniam „Metros sąjūdžio“ užsibrėžto tikslo siekimui – susisiekimo problemos sprendimui Vilniaus mieste, diegiant metropoliteną.

Apklausos parodė, kad 60 proc. vilniečių didžiausia sostinės problema įvardina susisiekimą. „Metro sąjūdžio“, kuris šiuo klausimu domisi jau dešimt metų, nuomone, šią problemą išspręsti galima įdiegus Vilniaus mieste greitą, saugią, patikimą, komfortišką visuomeninio transporto sistemą – metropoliteną. Tuo klausimu buvo atlikti įvairūs skaičiavimai, pasitelkta kitų šalių patirtis.

Parodoje būsite informuoti apie svarbiausią Vilniaus miesto problemą – susisiekimą – ir jos sprendimo būdą, taip pat šio sprendimo įtaką ekonomikai, biudžetui, žmonių užimtumui, aplinkosaugai, kelionių saugumui ir komfortui, civilinei saugai, senamiesčio kultūrinio paveldo išsaugojimui, šalies prestižui.

Parodoje eksponuojama medžiaga, susijusi su:

  • susisiekimo problemos Vilniaus mieste sprendimo būdais;

Latvijos geležinkelių tinklo elektrifikavimui Europos Sąjunga skirs 400 mln. latų (2 mlrd. litų). Pasak Latvijos transporto ministerijos, darbus, kurie turėtų tęstis iki 2020 m., numatyta pradėti šių metų pabaigoje.

Projektas apims Rygos priemiesčių geležinkelių ir geležinkelių tarp Rygos ir Ventspilio, Jelgavos, Krustpilio, Rėzeknės ir Daugpilio elektrifikavimą. Europos Komisija pasirinko šiuos maršrutus dėl potencialiai didžiausio krovininių traukinių srauto.

Vasario 28 d. vyko „Metro sąjūdžio“ aktyvo susirinkimas, skirtas paminėti metro idėjos atgaivinimo dešimtmetį. Susirinkime, kuriame dalyvavo mokslo, politikos atstovai, bendrijų pirmininkai, buvo apibendrintas nuveiktas darbas, pristatytos ateities gairės.

Susirinkime mintis apie Vilniaus ir Kauno dvimiestį išsakė VGTU profesorius JurgisVanagas, prof. Jonas Anuškevičius dalinosi įspūdžiais ir įžvalgomis apie susisiekimą užsienio šalyse, Balsių bendruomenės pirmininkas Rimantas Micka supažindino su viešojo transporto situacija Japonijoje. „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus susirinkusiems pristatė dešimtmečiui pažymėti skirtą darbų ekspozicija.

Vakar LR Ministrui Pirmininkui įteiktas antrasis „Metro sąjūdžio“, Lietuvos statybininkų asociacijos bei Lietuvos statybos inžinierių sąjungos kreipimasis. Kreipimesi A. Butkevičiui siūloma steigti komisiją prie LR Vyriausybės, kuri nagrinėtų ilgalaikių Vyriausybės strateginių investicinių programų efektyviausius būdus, siūlytų naujus investicinius projektus, teiktų siūlymus kurti naujas darbo vietas, sugrąžinti į Lietuvą dirbančius mokslininkus ir specialistus iš užsienio, numatytų reikalingas valstybei specialybes mokslo įstaigose.

Pirmadienį, vasario 4 d., duris atvėrė „Metro sąjūdžio“ aktyvistų parengta darbų ekspozicija Metropoliteno Vilniuje idėjos atgimimo dešimtmečiui pažymėti. Parodoje, skirtoje „Metro sąjūdžio“ nariams ir sprendimus priimantiems valdžios pareigūnams, bus eksponuojami Vilniaus metro idėjos raidą atspindintys lediniai, dar sovietmetį menantys pirmieji metro trasų brėžiniai, „Metro sąjūdžio“ veiklą atspindintys eksponatai, bus supažindinama su metropoliteno ypatybėmis, pasauline praktika. Parodos lankytojai taip pat galės išvysti daugiau kaip 8 metrų ilgio metropoliteno linijos maketą, peržiūrėti video medžiagą.

Paroda mažiausiai truks iki birželio 7 d., kuomet sueis lygiai dešimt metų, kai dienraščio „Lietuvos Rytas“ priede „Sostinė“ buvo išspausdintas straipsnis pavadinimu „Metro šalininkai iš stalčių ištraukė projektus“, kuriame vėl į viešuma iškelta metropoliteno Vilniuje idėja.

Dėl dalyvavimo galite informuoti elektroniniu paštu rsv@vilniausmetro.lt arba asmeninė žinute VilniausMetro.lt „Facebook“ puslapyje.

„Metro sąjūdžio“, Lietuvos statybininkų asociacijos ir Lietuvos statybos inžinierių sąjungos kreipimasis į ministrą pirmininką sulaukė atsako.

Tarnybos turimomis žiniomis, Susisiekimo ministerijai pavaldi įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ buvo įpareigota pasitelkti kompetetingus specialistus ir įvertinti su metropoliteno diegimu Vilniuje susijusius teisinius ir politinius aspektus bei pateikti išvadas ministrui.

LR Ministro Pirmininko tarnyba A. Butkevičiaus pavedimu įpareigojo Susisiekimo ministeriją informuoti Ministro Pirmininko tarnybą apie šio vertinimo išvadas.

Sausio 21 d. „Metro sąjūdžio“ iniciatyva Ministrui Pirmininkui Algridui Butekvičiui pateiktas pasiūlymas bedarbystei mažinti, ekonomikai pagyvinti ir biudžetui papildyti. Siūlymą, kuriame metropolitenas įvardinamas kaip patrauklus sprendinys minėtoms problemoms spręsti, taip pat pasirašė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakas Šeštauskas ir Lietuvos inžinierių sąjungos pirmininkas Algirdas Vapšys.

Nuo sausio 21 dienos Vilniuje keičiami daugelio maršrutų darbo dienų eismo tvarkaraščiai. Kai kurie autobusų maršrutai bus sutankinti.

Atsižvelgiant į pasikeitusius keleivių srautus, keleivių pageidavimus bei dėl sudėtingų eismo sąlygų susidarančias automobilių spūstis, koreguojami visų troleibusų maršrutų bei 2, 5, 6, 7, 10, 24, 26, 30, 33, 34, 40, 43, 45, 46, 47, 48, 50, 52A, 53, 54, 55, 55A, 56, 73, 75-ojo autobusų maršrutų tvarkaraščiai. Dažniau važiuos 24, 45, 47, 49, 43, 55, 55A maršrutų autobusai – kiekvienam iš šių maršrutų pridedama po transporto priemonę. Kitiems maršrutams tik koreguojamas važiavimo laikas, skiriamas reisui įveikti.

Prasiskolinusio Vilniaus miesto taryba nusprendė artimiausiu metu paskelbti atvirą viešą tarptautini konkursą pirmos tramvajaus linijos „Stotis-Santariškės" statyboms.

Nutiesus pirmąją liniją, planuojama formuoti dar tris, t.y. antroji linija bus tiesiama nuo Ukmergės žiedo iki Stoties, trečioji - nuo Viešojo transporto terminalo, kuris bus suformuotas pabaigus vakarinio aplinkkelio III etapą, iki Stoties, ketvirtoji - nuo Viešojo transporto terminalo iki Žemųjų Panerių. Visą šj projektą planuojama įgyvendinti iki 2025 metų. Ar nebūtų pigiau statyti naują Vilnių -nepranešama.

Dėl projekto „NAUJŲ TRANSPORTO RŪŠIŲ DIEGIMO VILNIAUS MIESTE SPECIALIOJO PLANO RENGIMAS“ sprendinių tvirtinimo

Balsas

Balsų skaičius

%

Prieš
2 4,55
Susilaikė
16 36,36

26 59,09

Nors 2012-12-19 d. Vilniaus tarybos posėdyje tarybos narių nuomonės dėl naujos transporto rūšies Vilniaus mieste įvedimo, išsiskyrė, tačiau politikai apsisprendė: sostinės gatvėmis važinės tramvajus. Nežiūrint to, vis tik buvo atsižvelgta ir į nepritariančiųjų šiam sprendimui tarybos narių nuomonę ir meras papildė sprendimą: "... jeigu yra privati iniciatyva, atviras tarptautinis konkursas galėtų būti skelbiamas ir galbūt net projektas įgyvendinamas, nes pirmoji metro linija nesikerta su tramvajaus. Savivaldybė neatmeta galimybės bendradarbiauti su privačiomis bendrovėmis dėl tokio projekto įgyvendinimo".

Daugiau skaitykite: Sostinės gatvėmis važinės tramvajus

Grupė Seimo narių įregistravo LR Metropoliteno įstatymo projektą. Pasak vieno iš šio įstatymo iniciatorių Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojo Pauliaus Saudargo, svarbiausias Metropoliteno įstatymo tikslas yra paskirstyti metropoliteno projekto įgyvendinimo funkcijas tarp Vyriausybės, Vilniaus miesto savivaldybės, strateginio investuotojo ir metropoliteno projektą įgyvendinančios bendrovės.

„Baltarusijos geležinkeliai“ deda pastangas, kad užbaigtų Minsko – Gomelio geležinkelio linijos ruožo tarp Asipovičiaus, Babruisko, ir Žlobino elektrifikaciją iki šių metų gruodžio. Bendras ruožo ilgis siekia 107 km.

Kitąmet „Baltarusijos geležinkeliai“ elektrifikuos Žlobino – Gomelio (86 km) bei Žlobino – Kalinkavičų ruožą (101 km), taip pratęsiant kontaktinį tinklą arčiau Ukrainos ir Rusijos sienų šalies pietryčiuose.

Įmonės tikslas sumažinti eksploatacines šių linijų išlaidas 26 proc., o vidutinį greitį padidinti 25 proc.

Nuo rugpjūčio 15 d. Vilniuje kioskuose parduodamus popierinius vienkartinius bilietus keičia elektroniniai bilietai.

Su naujais 30 ir 60 minučių bilietais bus galima persėsti iš vienos transporto priemonės į kitą ir kelionę tęsti nežymint naujo bilieto, kaip tekdavo anksčiau. 30 min. bilietas kainuos 2,5 Lt, o 60 min. – 3,5 Lt. Kaip ir įprastiems popieriniams, šiems bilietams bus taikomos visos LR įstatymuose numatytos lengvatos. Įlipus į transporto priemonę tereikės prie komposterio priglausti Vilniečio kortelę, kuri bus nemokamai keičiama vietoje įprasto e-bilieto kortelės bet kurioje bilietų platinimo vietoje.