Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Naujienos

Mėnesio pradžioje per Lietuvos žiniasklaidos priemonės nuvilnijo žinia, jog Vilniaus savivaldybė, besiruošdama tramvajaus linijos atsiradimui, visuomenės poreikiams paėmė du žemės sklypus Molėtų plente. Būtent nuo šios vietos buvo siūloma pradėti tiesti tramvajaus liniją iš Santariškių į stotį. Išaiškėjo, jog šis savivaldybės sprendimas tiesiogiai su A. Zuoko tramvajaus projektu nėra susijęs.

Savivaldybė net nėra apsisprendusi dėl naujos transporto rūšies

Dienraščio „Vilniaus diena“ žurnalistai susisiekė su Vilniaus viešojo transporto optimizavimo grupės vadovu Kastyčiu Lubiu, kuris patikino, kad joks projektas dar nerengiamas. Pasirodo, jog nėra net nuspręsta, kurios naujos rūšies transportas bus įdiegtas Vilniuje.

Savivaldybės atstovai dienraščiui tvirtino, jog visuomenės reikmėms paimtuose sklypuose prie Molėtų plento, Geležinio vilko ir Mokslininkų gatvių sankryžos, ketinama statyti didelę automobilių stovėjimo aikštelę.

Susisiekimo ministerija iš esmės pritaria parlamentaru parengtam Metropoliteno įstatymo projektui, kuris leistų Vilniuje statyti metro, tačiau siūlo jį tobulinti. Ministerijos parengtose išvadose teigiama, kad dabar projektas negalėtų būti įgyvendinamas dėl teisinio neaiškumo ir teisės normų kolizijos. Metropoliteno įstatymo projekto autoriai sako, kad Vilniuje nutiesus metro, bus atvertas kelias kelių milijardų litų vertės užsienio investicijoms.

Vakar vykusiame metiniame Logistikos transporto forume susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pristatė pagrindines ministerijos veiklos kryptis 2014 m. Susisiekimo ministerija kitąmet didžiausią dėmesį skirs įvairiarūšio transporto infrastruktūros plėtrai ir modernizavimui, šiuolaikiškų logistikos centrų steigimui.

Ministras teigė, jog tik moderni ir išplėtota transporto infrastruktūra gali sukurti aplinką verslo plėtrai, investicijoms pritraukti, sąlygas regionų gyventojų užimtumui didinti.

Dienraštyje „Vakaro žinios“ ir portale „Respublika.lt“ publikuojamas skaitytojo, pasivadinusiu Runkelis, laiškas, kuriame absurdiškais teiginiais mėginamas paneigti metropoliteno Vilniuje reikalingumas. Atsakydami į Runkelio straipsnį, norime išsakyti savo, piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“, poziciją ir nuomone šiuo klausimu.

Metropolitenas Vilniuje – neišvengiamybė

Jau virš trisdešimt metų visuomenė ir specialistai diskutuoja kokią ekonomiškai efektyvią, greitą, saugią komfortišką ir ekologišką viešojo transporto priemonę reikėtų įdiegti, kad Vilnius prilygtų kitoms ES sostinėms. Tuo tikslu apsilankėme analogiško dydžio ES valstybių miestuose, tokiuose kaip Helsinkis, Oslas, Niurnbergas, Renas ir šių miestų municipalitetų darbuotojai įtikino, kad ir jie tik po ilgų ginčų priėjo išvadą, jog tik metropolitenas gali iš esmės pagerinti susisiekimą mieste. Helsinkis tai padarė 1982 metais, būdamas Kauno dydžio ir turėdamas 70 km ilgio tramvajaus linijų tinklą. Oslas – 1966 metais, būdamas vos didesnis už Klaipėdą. Vokietijos miestas Niurnbergas yra Vilniaus dydžio ir eksploatuoja 35 km metro trasų.

Vakar Seimas pritarė Vilniaus metropoliteno koncesijos įstatymo projektui. 84 proc. balsavusių Seimo narių palaikė 2013 m.lapkričio 12 d. LR Seime pristatytą Metropoliteno koncesijos įstatymo projektą ir pritarė tolimesniam jo svarstymui ekonomikos, biudžeto ir finansų, valstybės valdymo ir savivaldybių komitetuose.

Metropoliteno koncesijos įstatymas įpareigos Vyriausybę konkurso būdu parinkti strateginį investuotoją, kuris rūpinsis objekto finansavimu, įkurs akcinę bendrovę, kuri užsiims projekto realizavimu, o savivaldybės administracija pagal miesto poreikius numatys metro trasas ir jų statybos eiliškumą.

Galima tik pasidžiaugti, kad Seimas ryžtasi atverti duris metropoliteno koncesijos įstatymui, kuris savo ruožtu atvertų kelią užsienio investicijoms į Lietuvą. Juk šis projektas būtų įgyvendinamas ne šalies biudžeto lėšomis, o išimtinai užsienio investitoriaus lėšomis. Tačiau tam, kad jis ateitų į Lietuvą, pirmiausia būtinas politinis apsisprendimas.

Skeptikams galime priminti, kad metropolitenas yra labai žemiška, šiuolaikiška, patogi ir visame pasaulyje veikianti, o daugelyje miestų esanti net viešojo transporto stuburu, transporto sistema.

Šio valdininko tarnybinės mašinos naudojimas asmeniniams tikslams yra tik lašas jūroje, palyginus su jo nekompetetingų sprendimų, tvarkant Vilniaus miesto viešąjį transportą, pasekmėmis. Šis Vilniaus miesto savivaldybės transporto skyriaus vyriausiasis specialistas organizavo abejotinos vertės studijų rengimą, kurios savivaldybės skolą padidino keliais šimtais tūkstančių litų. Jis aktyviai dalyvauja tramvajaus projekto konkurso rengime, kurio realizavimui Vyriausybė lėšų nežada skirti. O kiek viešojo transporto reforma atnešė nuostolių miesto gyventojams, vienas ponas Dievas težino...


Vilniaus viešojo transporto reformos architektas tarnybinę mašiną naudoja kaip nuosavą?

Pirmadienį Vilniuje lankėsi dar viena svečių iš Kinijos delegacija. Penkis Vilniaus metro projektu besidominčios Kinijos įmonės atstovus su palyda priėmė esami ir buvę Seimo nariai, Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narys bei „Metro sąjūdžio“ valdybos atstovai.

Šio vizito metu svečiai domėjosi metropoliteno Vilniuje idėjos raida, politine situacija ir galimybėmis projektą įgyvendini. Atstovų iš Kinijos teigimu, jų kompanija galėtų atlikti metropoliteno projektavimo, projekto valdymo darbus bei rasti finansuotojus, o statybos ir įrengimo darbus atliktų Lietuvos įmonės.

Kito vizito metu pagrindinis dėmesys bus skiriamas kinus dominantiems techniniams klausimams.

Naujienų portale Alfa.lt išplatintame straipsnyje pateiktos premjero Algirdo Butkevičiaus mintys apie galimybę įgyvendinti Vilniaus metropoliteno projektą. Pasak A. Butkevičiaus, metro projektas gali būti įgyvendinamas ES lėšomis. Šis Ministro Pirmininko pasisakymas rodo tai, kad vyriausybė suvokė, jog Vilniaus metropolitenas yra puikus būdas didelėms investicijoms pritraukti. Vienintelė kliūtis – politinis apsisprendimas, todėl tokie aukščiausių vadovų pasisakymai nuteikia itin teigiamai.

Katastrofa – taip apibūdinamas Jungtinėje Karalystėje bebaigiamas įgyvendinti Edinburgo tramvajaus projektas. Susisiekimą mieste turėjusi pagerinti nauja transporto rūšis tapo galvos skausmu bei realia grėsme miestiečiams. Daugybė svarbiausių miesto arterijų buvo paaukota brangiai ir gremėzdiškai tramvajaus infrastruktūrai, dėl kurios teks didelius automobilių srautus nukreipti pro miegamuosius rajonus.

Išaugsianti oro tarša žmonių gyvenamose teritorijose nėra vienintelė grėsmė.

Kviečiame balsuoti už Vilniaus metropoliteno projektą konkurse „Tau patinkantis pasaulis“, kuriuo siekiama paskatinti kūrybingus ir novatoriškų idėjų nestokojančius žmones iš visos ES pateikti savo CO2 taršos mažinimo iniciatyvas, kad apie jas sužinotų ir įvertintų daugiau žmonių.

Savo balsą atiduoti galite apsilankę šiuo adresu. Laukelyje dešinėje įrašykite pateiktus žodžius ir spauskite „Balsuoti“. Iš vieno kompiuterio balsuoti galite vieną kartą per dieną!

Info diena (InfoTV), 2013-06-12, LVŽS atstovas Tomas Tomilinas ir Metro sąjūdis pirmininkas Juozas Zykus diskusija dėl Vilniaus m. viešojo transporto ateities.

2013 m. birželio 12 d. „Metro sąjūdžio iniciatyva įvyko BNS spaudos konferencija tema „Metropoliteno estafetė perduodama Seimui“.

Konferencijoje pranešimus skaitė:

Vytautas Rubavičius, filosofas.
Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Juozas Zykus, „Metro sąjūdžio” valdybos pirmininkas.
Kęstutis Masiulis, LR Seimo narys.
Vidas Urbonavičius, Tarybos narys.

Vidas Urbonavičius
„Metropoliteno įdiegimo
paramos grupės“ pirmininkas

Šiandien 17 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių susivienijo į „Metropoliteno įdiegimo paramos grupę“.

Grupę sudaro tarybos nariai iš visų savivaldybės tarybos frakcijų, pritariantys metropoliteno idėjai. Grupės tikslas – surasti racionalų sprendimą, kaip būtų galima finansuoti metro projektavimą ir statybą panaudojant privačias bei Europos Sąjungos lėšas.

Grupės pirmininku išrinktas Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vidas Urbonavičius, pirmininko pavaduotoju – frakcijos „TAIP“ narys Juozas Antanaitis.

„Transporto problema užgulė vilniečių pečius visu sunkumu. Situacija tik blogės, jei neatsiras kokybiškai nauja transporto rūšis, nesikertanti su dabar egzistuojančiomis transporto rūšimis.

2013. balandžio 15 dieną Vilniaus Gedimino technikos universitete, Transporto inžinerijos fakultete vyko pirmo kurso studentų paskaita, kurios metu VšĮ "Vilniaus metro" atstovas Audrius Čepulis supažindino jaunuosius transportininkus su metro diegimo galimybėmis Vilniuje. Gausus būrys pirmakursių turėjo galimybę gauti vertingos informacijos apie transporto infrastruktūros vystymosi raidą ir tendencijas iš verslo atstovų. Buvo pristatyti galimi Vilniaus mertopoliteno planai, idėjos vystymo istorija ir diegimo galimybės.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro konstrukcijų eksploatacijos laikas ilgesnis, nes aplinka neardo konstrukcijų, atmosferos poveikis yra minimalus.

Draugai

Blog'ai