Birželio 4 d. vykusiame balsavime 3 iš 11 dalyvavusių Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narių pasisakė už metropoliteno koncesijos įstatymo projektą, likę – susilaikė. Nors balsų „prieš“ nebuvo, pagal Seime galiojančią tvarką laikoma, kad komitetas įstatymo projektui nepritarė.

Nors metropoliteno koncesijos įstatymo projektas numato būdą įdiegti metro visai be ES paramos, kai kurie komiteto nariai baiminosi, jog metropoliteno projektui atitektų per didelė dalis iš Lietuvai numatytų skirti ES lėšų. Dėl to vienas iš Seimo narių užregistravimo įstatymo pataisą, pagal kurią metropoliteno projektas į ES paramą pretenduotų tik bendra tvarka.

Gegužės 14 d. „Metro sąjūdžio“ būstinėje vyko Seimo Ekonomikos komiteto išvažiuojamasis posėdis, kurio metu svarstytas metropoliteno koncesijos įstatymo projektas. Jį priėmus, būtų sukurtas teisinis pagrindas metropoliteno statyboms Vilniuje ar kitame Lietuvos mieste. Įstatymas svarbus tuo, kad atvertų kelią deryboms su konkrečiais investuotojais dėl projekto sąlygų.

Lemiamą balsą, vertinant įstatymo projektą, turinčiam Ekonomikos komitetui atstovavo pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, kuris yra ir Seimo parlamentinės metro idėjos paramos grupės pirmininkas, taip pat komiteto ir minėtos paramos grupės nariai Zbignev Jedinskij, Arvydas Mockus bei Remigijus Šimašius. Jiems „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus skaitė pranešimą, kuriuo supažindino su metropoliteno Vilniuje idėjos raida, „Metro sąjūdžio“ įdirbiu, Prancūzijos miesto Reno pavyzdžiu, pateikė metropoliteno Vilniuje atsiperkamumo skaičiavimus. Po J. Zykaus investuotojų konsultavimo įmonės „Fipra Lithuania“ atstovas Arūnas Pemkus išsakė investuotojų požiūrį į metro projektą, pateikė naujausią informaciją apie nedidelio Italijos miesto Brešos metro bei atsakė į komiteto narių klausimus.

Gegužės 7 d. dieną Seimo Finansų ir biudžeto komitetas svarstė „Metro sąjūdžio“ inicijuotą metropoliteno koncesijos įstatymo projektą, kuris sukurtų teisinį pagrindą metropoliteno statyboms Vilniuje ar kitame Lietuvos mieste. Įstatymas svarbus tuo, kad atvertų kelią deryboms su konkrečiais investuotojais dėl projekto sąlygų.

Posėdyje pranešimus skaitė bei į komiteto narių klausimus atsakinėjo ir trys kviestiniai specialistai. „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus savo pranešime supažindino su metropoliteno Vilniuje idėjos raida, „Metro sąjūdžio“ įdirbiu, Prancūzijos miesto Reno atveju, pateikė metropoliteno Vilniuje atsiperkamumo skaičiavimus. Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius išreiškė savivaldybės poziciją šiuo klausimu, kuri iš esmės neprieštarauja tokio įstatymo priėmimui. Konsultavimo įmonės „Fipra Lithuania“ atstovas Arūnas Pemkus pateikė investuotojų požiūrį į metro projektą.

Baigdamas posėdį komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas išreiškė pritarimą projektui teigdamas, jog „šiam įstatymo projektui reikėtų įžiebti žalią šviesą“. Bendras komiteto sprendimas ir pastabos bus pateikti vėliau. Metropoliteno koncesijos įstatymo projekto svarstymo procese Finansų ir biudžeto komitetas yra patariamasis. Pagrindinį sprendimą priims Seimo Ekonomikos komitetas, kuris nuomones dėl įstatymo projekto išklausys kitą savaitę. Pritarimą įstatymo projektui jau pareiškęs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Susisiekimo, Ūkio, Finansų, Aplinkos ir Teisingumo ministerijos.

Miestų gyventojai, kurie naudojasi metropolitenu, žino kad tai saugi, greita, komfortiška ir prestižinė viešojo transporto priemonė.

Investuotojai ir eksploatuotojai yra įsitikinę, jog metropolitenas – tai ekonomiškai efektyvi investicija. Jie pinigus gauna ne tik iš keleivių, kurių pervežimo savikaina yra keturis kartus mažesnė, nei keleivių transportavimas antžeminiu transportu, bet ir už stotyse esančius statybos plotus, reklamą ir netgi už teisę metro stotis pavadinti vienos ar kitos įmonės ar kito subjekto vardu. Investuotojai ir verslininkai pasiruošę mokėti iki 50 proc. savo investicijų vertės infrastruktūros mokestį už teisę statyti šalia metro trasų ir ant metro stočių.

Mėnesio pradžioje per Lietuvos žiniasklaidos priemonės nuvilnijo žinia, jog Vilniaus savivaldybė, besiruošdama tramvajaus linijos atsiradimui, visuomenės poreikiams paėmė du žemės sklypus Molėtų plente. Būtent nuo šios vietos buvo siūloma pradėti tiesti tramvajaus liniją iš Santariškių į stotį. Išaiškėjo, jog šis savivaldybės sprendimas tiesiogiai su A. Zuoko tramvajaus projektu nėra susijęs.

Savivaldybė net nėra apsisprendusi dėl naujos transporto rūšies

Dienraščio „Vilniaus diena“ žurnalistai susisiekė su Vilniaus viešojo transporto optimizavimo grupės vadovu Kastyčiu Lubiu, kuris patikino, kad joks projektas dar nerengiamas. Pasirodo, jog nėra net nuspręsta, kurios naujos rūšies transportas bus įdiegtas Vilniuje.

Savivaldybės atstovai dienraščiui tvirtino, jog visuomenės reikmėms paimtuose sklypuose prie Molėtų plento, Geležinio vilko ir Mokslininkų gatvių sankryžos, ketinama statyti didelę automobilių stovėjimo aikštelę.

Susisiekimo ministerija iš esmės pritaria parlamentaru parengtam Metropoliteno įstatymo projektui, kuris leistų Vilniuje statyti metro, tačiau siūlo jį tobulinti. Ministerijos parengtose išvadose teigiama, kad dabar projektas negalėtų būti įgyvendinamas dėl teisinio neaiškumo ir teisės normų kolizijos. Metropoliteno įstatymo projekto autoriai sako, kad Vilniuje nutiesus metro, bus atvertas kelias kelių milijardų litų vertės užsienio investicijoms.

Vakar vykusiame metiniame Logistikos transporto forume susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pristatė pagrindines ministerijos veiklos kryptis 2014 m. Susisiekimo ministerija kitąmet didžiausią dėmesį skirs įvairiarūšio transporto infrastruktūros plėtrai ir modernizavimui, šiuolaikiškų logistikos centrų steigimui.

Ministras teigė, jog tik moderni ir išplėtota transporto infrastruktūra gali sukurti aplinką verslo plėtrai, investicijoms pritraukti, sąlygas regionų gyventojų užimtumui didinti.

Dienraštyje „Vakaro žinios“ ir portale „Respublika.lt“ publikuojamas skaitytojo, pasivadinusiu Runkelis, laiškas, kuriame absurdiškais teiginiais mėginamas paneigti metropoliteno Vilniuje reikalingumas. Atsakydami į Runkelio straipsnį, norime išsakyti savo, piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“, poziciją ir nuomone šiuo klausimu.

Metropolitenas Vilniuje – neišvengiamybė

Jau virš trisdešimt metų visuomenė ir specialistai diskutuoja kokią ekonomiškai efektyvią, greitą, saugią komfortišką ir ekologišką viešojo transporto priemonę reikėtų įdiegti, kad Vilnius prilygtų kitoms ES sostinėms. Tuo tikslu apsilankėme analogiško dydžio ES valstybių miestuose, tokiuose kaip Helsinkis, Oslas, Niurnbergas, Renas ir šių miestų municipalitetų darbuotojai įtikino, kad ir jie tik po ilgų ginčų priėjo išvadą, jog tik metropolitenas gali iš esmės pagerinti susisiekimą mieste. Helsinkis tai padarė 1982 metais, būdamas Kauno dydžio ir turėdamas 70 km ilgio tramvajaus linijų tinklą. Oslas – 1966 metais, būdamas vos didesnis už Klaipėdą. Vokietijos miestas Niurnbergas yra Vilniaus dydžio ir eksploatuoja 35 km metro trasų.

Vakar Seimas pritarė Vilniaus metropoliteno koncesijos įstatymo projektui. 84 proc. balsavusių Seimo narių palaikė 2013 m.lapkričio 12 d. LR Seime pristatytą Metropoliteno koncesijos įstatymo projektą ir pritarė tolimesniam jo svarstymui ekonomikos, biudžeto ir finansų, valstybės valdymo ir savivaldybių komitetuose.

Metropoliteno koncesijos įstatymas įpareigos Vyriausybę konkurso būdu parinkti strateginį investuotoją, kuris rūpinsis objekto finansavimu, įkurs akcinę bendrovę, kuri užsiims projekto realizavimu, o savivaldybės administracija pagal miesto poreikius numatys metro trasas ir jų statybos eiliškumą.

Galima tik pasidžiaugti, kad Seimas ryžtasi atverti duris metropoliteno koncesijos įstatymui, kuris savo ruožtu atvertų kelią užsienio investicijoms į Lietuvą. Juk šis projektas būtų įgyvendinamas ne šalies biudžeto lėšomis, o išimtinai užsienio investitoriaus lėšomis. Tačiau tam, kad jis ateitų į Lietuvą, pirmiausia būtinas politinis apsisprendimas.

Skeptikams galime priminti, kad metropolitenas yra labai žemiška, šiuolaikiška, patogi ir visame pasaulyje veikianti, o daugelyje miestų esanti net viešojo transporto stuburu, transporto sistema.

Šio valdininko tarnybinės mašinos naudojimas asmeniniams tikslams yra tik lašas jūroje, palyginus su jo nekompetetingų sprendimų, tvarkant Vilniaus miesto viešąjį transportą, pasekmėmis. Šis Vilniaus miesto savivaldybės transporto skyriaus vyriausiasis specialistas organizavo abejotinos vertės studijų rengimą, kurios savivaldybės skolą padidino keliais šimtais tūkstančių litų. Jis aktyviai dalyvauja tramvajaus projekto konkurso rengime, kurio realizavimui Vyriausybė lėšų nežada skirti. O kiek viešojo transporto reforma atnešė nuostolių miesto gyventojams, vienas ponas Dievas težino...

Vilniaus viešojo transporto reformos architektas tarnybinę mašiną naudoja kaip nuosavą?

Pirmadienį Vilniuje lankėsi dar viena svečių iš Kinijos delegacija. Penkis Vilniaus metro projektu besidominčios Kinijos įmonės atstovus su palyda priėmė esami ir buvę Seimo nariai, Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narys bei „Metro sąjūdžio“ valdybos atstovai.

Šio vizito metu svečiai domėjosi metropoliteno Vilniuje idėjos raida, politine situacija ir galimybėmis projektą įgyvendini. Atstovų iš Kinijos teigimu, jų kompanija galėtų atlikti metropoliteno projektavimo, projekto valdymo darbus bei rasti finansuotojus, o statybos ir įrengimo darbus atliktų Lietuvos įmonės.

Kito vizito metu pagrindinis dėmesys bus skiriamas kinus dominantiems techniniams klausimams.

Naujienų portale Alfa.lt išplatintame straipsnyje pateiktos premjero Algirdo Butkevičiaus mintys apie galimybę įgyvendinti Vilniaus metropoliteno projektą. Pasak A. Butkevičiaus, metro projektas gali būti įgyvendinamas ES lėšomis. Šis Ministro Pirmininko pasisakymas rodo tai, kad vyriausybė suvokė, jog Vilniaus metropolitenas yra puikus būdas didelėms investicijoms pritraukti. Vienintelė kliūtis – politinis apsisprendimas, todėl tokie aukščiausių vadovų pasisakymai nuteikia itin teigiamai.

Katastrofa – taip apibūdinamas Jungtinėje Karalystėje bebaigiamas įgyvendinti Edinburgo tramvajaus projektas. Susisiekimą mieste turėjusi pagerinti nauja transporto rūšis tapo galvos skausmu bei realia grėsme miestiečiams. Daugybė svarbiausių miesto arterijų buvo paaukota brangiai ir gremėzdiškai tramvajaus infrastruktūrai, dėl kurios teks didelius automobilių srautus nukreipti pro miegamuosius rajonus.

Išaugsianti oro tarša žmonių gyvenamose teritorijose nėra vienintelė grėsmė.