Vilniaus ir Kauno dvimiestis – tai optimaliausia Lietuvos urbanizavimo forma. Iš didelio specialistų kolektyvo sudarytų šešių galimų jos variantų šį, jų rekomenduotą, aprobavo LR Seimas, 2002 m. spalio 29 d., patvirtindamas Lietuvos Respublikos Teritorijų bendrąjį planą – krašto ateities viziją 2020 metams. Dvimiesčio formavimo būtinybė tapo įstatymu;

Antradienį Seime pateiktas Specialusis metropoliteno įgyvendinimo projektas. Balsavime dėl teikimo svarstyti projektą komitetuose dalyvavo 66 seimo nariai, iš kurių 51 balsavo „už“, 2 „prieš“ ir 13 susilaikė. Pagrindinį sprendimą projekto svarstyme priims Seimo Ekonomikos komitetas iki gruodžio 12 d.

Specialusis metropoliteno įstatymo projektas parengtas Prezidentūros vetuoto Metropoliteno koncesijos įstatymo pagrindu, atsižvelgus į dekrete išdėstytas pastabas. Įstatymo projektui pritarimą jau yra išreiškęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Jau lapkričio 11 d. Seime bus teikiamas Specialusis metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į politinę diskusiją dėl metropoliteno, „Metro sąjūdžio“ savanoriai dalina informacinę medžiagą ir specialius lipdukus rytinių spūsčių metu.

Dažniausiai ryškiomis liemenėmis vilkinčius aktyvistus sutiksite rytinio piko metu Pilaitės prospekte, kadangi čia nusidriekia net daugiau kaip kilometrą besitęsiančios spūstys. Dvi ir daugiau valandų trunkančiame kamštyje ne tik bandoma vairuotojų kantrybė, bet ir stipriai teršiama aplinka. Net 80 proc. oro taršos Vilniuje sudaro automobilių išmetamosios dujos. Automobiliai stringa ir aplinkiniuose keliuose – Laisvės prospekte, Rygos, Justiniškių gatvėse.

Spalio 14 d. LR Seime įregistruotas Specialusis metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas, kurį pateikė 37 Seimo nariai. Lyginant su prezidentės dekretu atmestu Metropoliteno koncesijos įstatymo projektu, naujasis įstatymo projektas pakeistas nežymiai:

• Pakeistas pavadinimas, kuris tiksliau nusako įstatymo turinį.
• Tiksliau ir aiškiau apibrėžtas Vyriausybės dalyvavimas projekte, panaikinant Vyriausybės kaip dalyvio funkcijas ir paliekant tik organizatoriaus vaidmenį.
• Siekiant aiškumo, įstatymo projektas papildytas dviem naujais straipsniais: Sprendimų priėmimo ir Ginčų nagrinėjimo.

Specialiajam metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektui taip pat atliktas antikorupcinis vertinimas pagal STT sudarytą metodiką ir paruošta antikorupcinio vertinimo pažyma. Per artimiausias savaites įregistruotas įstatymo bus svarstomas Seime.

Susipažinti su LR Specialiuoju metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektu galite šioje nuorodoje.

Rugsėjo 22 d. viename naujienų portalų buvo publikuotas seimo nario Povilo Gylio straipsnis, kuriame žeriama nepagrįsta kritika tiek Metropoliteno koncesijos įstatymo projektui, tiek pačiai metro idėjai. Kadangi manome, jog ekonomikos profesoriaus įžvalgos, kurias autorius pretenzingai vadina analize, pateiktos menkai įsigilinus į diskutuojamą klausimą, norime suklaidintam Skaitytojui padėti susiorientuoti.

Paskutinėje įstatymo projekto redakcijoje, toje, kurią Seimas patvirtino liepos 15 d., net kelis kartus pažymima, kad atsakomybė už projekto finansavimą tenka strateginiam investuotojui (3 str. 3 p., 7 str. 1 p., 7 str. 3 p.), kuris, investavęs mažiausiai 20 proc., likusias investicijas taip pat pritraukia savo atsakomybe. Valstybės ar Europos Sąjungos lėšų panaudojimas nėra numatytas (7 str. 3 p.). Valstybės indelis gali būti netiesioginis, skiriant „žemę ir žemės ertmes naudoti metropoliteno transporto infrastruktūrai įrengti“ (7 str. 4 p.), todėl autoriaus teiginys, jog projekto įgyvendinimo atsakomybė gula ant valstybės pečių, yra klaidingas.

Rugsėjo 17 d. LR Seimo Ekonomikos komitetas Prezidentūros siūlymu vėl svarstė Metropoliteno koncesijos įstatymo projektą. Šįkart svarstyme dalyvavo ir trys Prezidentūros atstovai, turėję apginti Prezidentūros nuomonę.

Visgi jokių svarių argumentų pateikta nebuvo ir komitetas savo nuomonės nepakeitė. Beveik visi komiteto nariai balsavo „už“, vienas „prieš“ ir tiek pat susilaikė, todėl rytdienos balsavimo metu įstatymo projektas bus teikiamas su Ekonomikos komiteto pritarimu.

Tam, kad šįkart įstatymo projektas būtų priimtas, reikalinga, jog „už“ balsuotu daugiau kaip pusė, t. y. bent 71 Seimo narys. Klausimas bus svarstomas rytiniame posėdyje nuo 12:40.

Pateikiame išsamų liepos 15 d. ir rugsėjo 11 d. balsavimo rezultatų palyginimą. Džiugu, jog balsavime dalyvavo kur kas daugiau seimūnų, kurių absoliuti dauguma nepritarė prezidentės siūlymui įstatymą vetuoti.

Visgi nedidelės dalies Seimo narių pasirinkimas atrodo mažų mažiausiai keistai. Nors ir būdami Metro idėjos paramos parlamentinės grupės nariais ar net Metropoliteno koncesijos įstatymo projekto teikėjais, keli Seimo nariai išreiškė pritarimą prezidentūros siūlymui įstatymą vetuoti.

Primename, kad lemiamas balsavimas dėl Metropoliteno koncesijos įstatymo vyks rugsėjo 18 d., Seimo komitetams pateikus pakartotines išvadas.

Balsavimo rezultatai:

Rugsėjo 11 d., rytinio Seimo posėdžio metu, alternatyviu balsavimu buvo nepritarta prezidentės veto dėl LR Metropoliteno koncesijos įstatymo. Prezidentės siūlymui įstatymą vetuoti nepritarė net 77 seimūnai, o kitaip manančių tebuvo 15.

Šis sprendimas reiškia, kad įstatymo projektas perduodamas dar kartą svarstyti Seimo komitetams. Pagrindinį balsą turinčiam Ekonomikos komitetui pateikus išvadas, kitą ketvirtadienį, rugsėjo 18 d., vyks dar vienas balsavimas. Jei bus nuspręsta įstatymo projektą priimti, prezidentė nebeturės teisės įstatymo vetuoti darkart.

Liepos 25 d. Prezidentūros dekretu buvo vetuotas Seime priimtas LR Metropoliteno koncesijos įstatymas (toliau – Įstatymas).

Norime pateikti argumentus, kodėl LR Prezidentės veto motyvai Metropoliteno koncesijos įstatymui yra nepagrįsti ir nelogiški.

Pirmas motyvas, jog dabartinė teisinė bazė yra pakankama, neatitinka tikrovės, nes prezidentės išvardinti įstatymai (LR Koncesijų įstatymas, LR Investicijų įstatymas ir LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimu juo įstatymas) nesąlygoja politinio apsisprendimo statyti metro privačiomis lėšomis, nenustato strateginio investuotojo indėlio, nepaskirsto funkcijų tarp Vyriausybės, savivaldybių ir privačių struktūrų, tuo pačiu nepaaiškina, kaip bus organizuojama tokio masto susisiekimo infrastruktūros objektų statyba.

Liepos 15 d. Seime buvo priimtas Metropoliteno koncesijos įstatymo projektas, tačiau tenka apgailestauti – Prezidentūra įstatymą vetavo, todėl šis bus svarstomas pakartotinai Seimo rudens sesijos metu.

Kadangi transporto problemos savaime neišsispręs, būtina kelti diskusiją – kas vis dėlto teisus: specialistai, teigiantys, jog tik metro pajėgus iš esmės pagerinti susisiekimą mieste, Seimas ir Vyriausybė, parengusi ir priėmusi metropoliteno koncesijos įstatymo projektą, ar Prezidentūra, šį įstatymo projektą vetavusi. Tikimės, jog Seimas nuomonės nepakeis ir įstatymo projektą priims dar kartą, taip anuliuodamas prezidentės veto.

Belaukiant pakartotinio balsavimo, siūlome susipažinti su išsamiais pirmojo balsavimo Seime rezultatais. Stulpelyje „Metro grupė“ nurodyta, ar seimūnas priklauso Parlamentinei metropoliteno idėjos paramos grupei, vienijančiai virš 90 Seimo narių. Teikėjo žyme pažymėti įstatymo projektą pateikę Seimo nariai.

Individualūs balsavimo rezultatai

Lemiamą sprendimo teisę turintis Seimo Ekonomikos komitetas uždegė žalią šviesą metropoliteno koncesijos įstatymo projektui. Birželio 18 d. vykusiame posėdyje komiteto nariai, įvertinę penkių ministerijų, dviejų Seimo departamentų bei patariamųjų komitetų ir atskirų seimūnų pastabas, beveik vienbalsiai pritarė teikiamam įstatymo projektui.

Posėdyje taip pat dalyvavo Susisiekimo ministerijos, verslo, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai bei „Metro sąjūdžio“ specialistai, kurie atsakė į posėdžio dalyviams kilusius klausimus.

Birželio 4 d. vykusiame balsavime 3 iš 11 dalyvavusių Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narių pasisakė už metropoliteno koncesijos įstatymo projektą, likę – susilaikė. Nors balsų „prieš“ nebuvo, pagal Seime galiojančią tvarką laikoma, kad komitetas įstatymo projektui nepritarė.

Nors metropoliteno koncesijos įstatymo projektas numato būdą įdiegti metro visai be ES paramos, kai kurie komiteto nariai baiminosi, jog metropoliteno projektui atitektų per didelė dalis iš Lietuvai numatytų skirti ES lėšų. Dėl to vienas iš Seimo narių užregistravimo įstatymo pataisą, pagal kurią metropoliteno projektas į ES paramą pretenduotų tik bendra tvarka.

Gegužės 14 d. „Metro sąjūdžio“ būstinėje vyko Seimo Ekonomikos komiteto išvažiuojamasis posėdis, kurio metu svarstytas metropoliteno koncesijos įstatymo projektas. Jį priėmus, būtų sukurtas teisinis pagrindas metropoliteno statyboms Vilniuje ar kitame Lietuvos mieste. Įstatymas svarbus tuo, kad atvertų kelią deryboms su konkrečiais investuotojais dėl projekto sąlygų.

Lemiamą balsą, vertinant įstatymo projektą, turinčiam Ekonomikos komitetui atstovavo pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, kuris yra ir Seimo parlamentinės metro idėjos paramos grupės pirmininkas, taip pat komiteto ir minėtos paramos grupės nariai Zbignev Jedinskij, Arvydas Mockus bei Remigijus Šimašius. Jiems „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus skaitė pranešimą, kuriuo supažindino su metropoliteno Vilniuje idėjos raida, „Metro sąjūdžio“ įdirbiu, Prancūzijos miesto Reno pavyzdžiu, pateikė metropoliteno Vilniuje atsiperkamumo skaičiavimus. Po J. Zykaus investuotojų konsultavimo įmonės „Fipra Lithuania“ atstovas Arūnas Pemkus išsakė investuotojų požiūrį į metro projektą, pateikė naujausią informaciją apie nedidelio Italijos miesto Brešos metro bei atsakė į komiteto narių klausimus.

Gegužės 7 d. dieną Seimo Finansų ir biudžeto komitetas svarstė „Metro sąjūdžio“ inicijuotą metropoliteno koncesijos įstatymo projektą, kuris sukurtų teisinį pagrindą metropoliteno statyboms Vilniuje ar kitame Lietuvos mieste. Įstatymas svarbus tuo, kad atvertų kelią deryboms su konkrečiais investuotojais dėl projekto sąlygų.

Posėdyje pranešimus skaitė bei į komiteto narių klausimus atsakinėjo ir trys kviestiniai specialistai. „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus savo pranešime supažindino su metropoliteno Vilniuje idėjos raida, „Metro sąjūdžio“ įdirbiu, Prancūzijos miesto Reno atveju, pateikė metropoliteno Vilniuje atsiperkamumo skaičiavimus. Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius išreiškė savivaldybės poziciją šiuo klausimu, kuri iš esmės neprieštarauja tokio įstatymo priėmimui. Konsultavimo įmonės „Fipra Lithuania“ atstovas Arūnas Pemkus pateikė investuotojų požiūrį į metro projektą.

Baigdamas posėdį komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas išreiškė pritarimą projektui teigdamas, jog „šiam įstatymo projektui reikėtų įžiebti žalią šviesą“. Bendras komiteto sprendimas ir pastabos bus pateikti vėliau. Metropoliteno koncesijos įstatymo projekto svarstymo procese Finansų ir biudžeto komitetas yra patariamasis. Pagrindinį sprendimą priims Seimo Ekonomikos komitetas, kuris nuomones dėl įstatymo projekto išklausys kitą savaitę. Pritarimą įstatymo projektui jau pareiškęs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Susisiekimo, Ūkio, Finansų, Aplinkos ir Teisingumo ministerijos.

Miestų gyventojai, kurie naudojasi metropolitenu, žino kad tai saugi, greita, komfortiška ir prestižinė viešojo transporto priemonė.

Investuotojai ir eksploatuotojai yra įsitikinę, jog metropolitenas – tai ekonomiškai efektyvi investicija. Jie pinigus gauna ne tik iš keleivių, kurių pervežimo savikaina yra keturis kartus mažesnė, nei keleivių transportavimas antžeminiu transportu, bet ir už stotyse esančius statybos plotus, reklamą ir netgi už teisę metro stotis pavadinti vienos ar kitos įmonės ar kito subjekto vardu. Investuotojai ir verslininkai pasiruošę mokėti iki 50 proc. savo investicijų vertės infrastruktūros mokestį už teisę statyti šalia metro trasų ir ant metro stočių.