Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Naujienos

Antradienį Seime pateiktas Specialusis metropoliteno įgyvendinimo projektas. Balsavime dėl teikimo svarstyti projektą komitetuose dalyvavo 66 seimo nariai, iš kurių 51 balsavo „už“, 2 „prieš“ ir 13 susilaikė. Pagrindinį sprendimą projekto svarstyme priims Seimo Ekonomikos komitetas iki gruodžio 12 d.

Specialusis metropoliteno įstatymo projektas parengtas Prezidentūros vetuoto Metropoliteno koncesijos įstatymo pagrindu, atsižvelgus į dekrete išdėstytas pastabas. Įstatymo projektui pritarimą jau yra išreiškęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Jau lapkričio 11 d. Seime bus teikiamas Specialusis metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į politinę diskusiją dėl metropoliteno, „Metro sąjūdžio“ savanoriai dalina informacinę medžiagą ir specialius lipdukus rytinių spūsčių metu.

Dažniausiai ryškiomis liemenėmis vilkinčius aktyvistus sutiksite rytinio piko metu Pilaitės prospekte, kadangi čia nusidriekia net daugiau kaip kilometrą besitęsiančios spūstys. Dvi ir daugiau valandų trunkančiame kamštyje ne tik bandoma vairuotojų kantrybė, bet ir stipriai teršiama aplinka. Net 80 proc. oro taršos Vilniuje sudaro automobilių išmetamosios dujos. Automobiliai stringa ir aplinkiniuose keliuose – Laisvės prospekte, Rygos, Justiniškių gatvėse.

Spalio 14 d. LR Seime įregistruotas Specialusis metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas, kurį pateikė 37 Seimo nariai. Lyginant su prezidentės dekretu atmestu Metropoliteno koncesijos įstatymo projektu, naujasis įstatymo projektas pakeistas nežymiai:


  • Pakeistas pavadinimas, kuris tiksliau nusako įstatymo turinį.
  • Tiksliau ir aiškiau apibrėžtas Vyriausybės dalyvavimas projekte, panaikinant Vyriausybės kaip dalyvio funkcijas ir paliekant tik organizatoriaus vaidmenį.
  • Siekiant aiškumo, įstatymo projektas papildytas dviem naujais straipsniais: Sprendimų priėmimo ir Ginčų nagrinėjimo.


Specialiajam metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektui taip pat atliktas antikorupcinis vertinimas pagal STT sudarytą metodiką ir paruošta antikorupcinio vertinimo pažyma. Per artimiausias savaites įregistruotas įstatymo bus svarstomas Seime.

Susipažinti su LR Specialiuoju metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektu galite šioje nuorodoje.

Rugsėjo 22 d. viename naujienų portalų buvo publikuotas seimo nario Povilo Gylio straipsnis, kuriame žeriama nepagrįsta kritika tiek Metropoliteno koncesijos įstatymo projektui, tiek pačiai metro idėjai. Kadangi manome, jog ekonomikos profesoriaus įžvalgos, kurias autorius pretenzingai vadina analize, pateiktos menkai įsigilinus į diskutuojamą klausimą, norime suklaidintam Skaitytojui padėti susiorientuoti.

Paskutinėje įstatymo projekto redakcijoje, toje, kurią Seimas patvirtino liepos 15 d., net kelis kartus pažymima, kad atsakomybė už projekto finansavimą tenka strateginiam investuotojui (3 str. 3 p., 7 str. 1 p., 7 str. 3 p.), kuris, investavęs mažiausiai 20 proc., likusias investicijas taip pat pritraukia savo atsakomybe. Valstybės ar Europos Sąjungos lėšų panaudojimas nėra numatytas (7 str. 3 p.). Valstybės indelis gali būti netiesioginis, skiriant „žemę ir žemės ertmes naudoti metropoliteno transporto infrastruktūrai įrengti“ (7 str. 4 p.), todėl autoriaus teiginys, jog projekto įgyvendinimo atsakomybė gula ant valstybės pečių, yra klaidingas.

Rugsėjo 17 d. LR Seimo Ekonomikos komitetas Prezidentūros siūlymu vėl svarstė Metropoliteno koncesijos įstatymo projektą. Šįkart svarstyme dalyvavo ir trys Prezidentūros atstovai, turėję apginti Prezidentūros nuomonę.

Visgi jokių svarių argumentų pateikta nebuvo ir komitetas savo nuomonės nepakeitė. Beveik visi komiteto nariai balsavo „už“, vienas „prieš“ ir tiek pat susilaikė, todėl rytdienos balsavimo metu įstatymo projektas bus teikiamas su Ekonomikos komiteto pritarimu.

Tam, kad šįkart įstatymo projektas būtų priimtas, reikalinga, jog „už“ balsuotu daugiau kaip pusė, t. y. bent 71 Seimo narys. Klausimas bus svarstomas rytiniame posėdyje nuo 12:40.

Pateikiame išsamų liepos 15 d. ir rugsėjo 11 d. balsavimo rezultatų palyginimą. Džiugu, jog balsavime dalyvavo kur kas daugiau seimūnų, kurių absoliuti dauguma nepritarė prezidentės siūlymui įstatymą vetuoti.

Visgi nedidelės dalies Seimo narių pasirinkimas atrodo mažų mažiausiai keistai. Nors ir būdami Metro idėjos paramos parlamentinės grupės nariais ar net Metropoliteno koncesijos įstatymo projekto teikėjais, keli Seimo nariai išreiškė pritarimą prezidentūros siūlymui įstatymą vetuoti.

Primename, kad lemiamas balsavimas dėl Metropoliteno koncesijos įstatymo vyks rugsėjo 18 d., Seimo komitetams pateikus pakartotines išvadas.

Balsavimo rezultatai:

Rugsėjo 11 d., rytinio Seimo posėdžio metu, alternatyviu balsavimu buvo nepritarta prezidentės veto dėl LR Metropoliteno koncesijos įstatymo. Prezidentės siūlymui įstatymą vetuoti nepritarė net 77 seimūnai, o kitaip manančių tebuvo 15.

Šis sprendimas reiškia, kad įstatymo projektas perduodamas dar kartą svarstyti Seimo komitetams. Pagrindinį balsą turinčiam Ekonomikos komitetui pateikus išvadas, kitą ketvirtadienį, rugsėjo 18 d., vyks dar vienas balsavimas. Jei bus nuspręsta įstatymo projektą priimti, prezidentė nebeturės teisės įstatymo vetuoti darkart.

Liepos 25 d. Prezidentūros dekretu buvo vetuotas Seime priimtas LR Metropoliteno koncesijos įstatymas (toliau – Įstatymas).

Norime pateikti argumentus, kodėl LR Prezidentės veto motyvai Metropoliteno koncesijos įstatymui yra nepagrįsti ir nelogiški.

Pirmas motyvas, jog dabartinė teisinė bazė yra pakankama, neatitinka tikrovės, nes prezidentės išvardinti įstatymai (LR Koncesijų įstatymas, LR Investicijų įstatymas ir LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimu juo įstatymas) nesąlygoja politinio apsisprendimo statyti metro privačiomis lėšomis, nenustato strateginio investuotojo indėlio, nepaskirsto funkcijų tarp Vyriausybės, savivaldybių ir privačių struktūrų, tuo pačiu nepaaiškina, kaip bus organizuojama tokio masto susisiekimo infrastruktūros objektų statyba.

Liepos 15 d. Seime buvo priimtas Metropoliteno koncesijos įstatymo projektas, tačiau tenka apgailestauti – Prezidentūra įstatymą vetavo, todėl šis bus svarstomas pakartotinai Seimo rudens sesijos metu.

Kadangi transporto problemos savaime neišsispręs, būtina kelti diskusiją – kas vis dėlto teisus: specialistai, teigiantys, jog tik metro pajėgus iš esmės pagerinti susisiekimą mieste, Seimas ir Vyriausybė, parengusi ir priėmusi metropoliteno koncesijos įstatymo projektą, ar Prezidentūra, šį įstatymo projektą vetavusi. Tikimės, jog Seimas nuomonės nepakeis ir įstatymo projektą priims dar kartą, taip anuliuodamas prezidentės veto.

Belaukiant pakartotinio balsavimo, siūlome susipažinti su išsamiais pirmojo balsavimo Seime rezultatais. Stulpelyje „Metro grupė“ nurodyta, ar seimūnas priklauso Parlamentinei metropoliteno idėjos paramos grupei, vienijančiai virš 90 Seimo narių. Teikėjo žyme pažymėti įstatymo projektą pateikę Seimo nariai.

Individualūs balsavimo rezultatai

Lemiamą sprendimo teisę turintis Seimo Ekonomikos komitetas uždegė žalią šviesą metropoliteno koncesijos įstatymo projektui. Birželio 18 d. vykusiame posėdyje komiteto nariai, įvertinę penkių ministerijų, dviejų Seimo departamentų bei patariamųjų komitetų ir atskirų seimūnų pastabas, beveik vienbalsiai pritarė teikiamam įstatymo projektui.

Posėdyje taip pat dalyvavo Susisiekimo ministerijos, verslo, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai bei „Metro sąjūdžio“ specialistai, kurie atsakė į posėdžio dalyviams kilusius klausimus.

Birželio 4 d. vykusiame balsavime 3 iš 11 dalyvavusių Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narių pasisakė už metropoliteno koncesijos įstatymo projektą, likę – susilaikė. Nors balsų „prieš“ nebuvo, pagal Seime galiojančią tvarką laikoma, kad komitetas įstatymo projektui nepritarė.

Nors metropoliteno koncesijos įstatymo projektas numato būdą įdiegti metro visai be ES paramos, kai kurie komiteto nariai baiminosi, jog metropoliteno projektui atitektų per didelė dalis iš Lietuvai numatytų skirti ES lėšų. Dėl to vienas iš Seimo narių užregistravimo įstatymo pataisą, pagal kurią metropoliteno projektas į ES paramą pretenduotų tik bendra tvarka.

Gegužės 14 d. „Metro sąjūdžio“ būstinėje vyko Seimo Ekonomikos komiteto išvažiuojamasis posėdis, kurio metu svarstytas metropoliteno koncesijos įstatymo projektas. Jį priėmus, būtų sukurtas teisinis pagrindas metropoliteno statyboms Vilniuje ar kitame Lietuvos mieste. Įstatymas svarbus tuo, kad atvertų kelią deryboms su konkrečiais investuotojais dėl projekto sąlygų.

Lemiamą balsą, vertinant įstatymo projektą, turinčiam Ekonomikos komitetui atstovavo pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, kuris yra ir Seimo parlamentinės metro idėjos paramos grupės pirmininkas, taip pat komiteto ir minėtos paramos grupės nariai Zbignev Jedinskij, Arvydas Mockus bei Remigijus Šimašius. Jiems „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus skaitė pranešimą, kuriuo supažindino su metropoliteno Vilniuje idėjos raida, „Metro sąjūdžio“ įdirbiu, Prancūzijos miesto Reno pavyzdžiu, pateikė metropoliteno Vilniuje atsiperkamumo skaičiavimus. Po J. Zykaus investuotojų konsultavimo įmonės „Fipra Lithuania“ atstovas Arūnas Pemkus išsakė investuotojų požiūrį į metro projektą, pateikė naujausią informaciją apie nedidelio Italijos miesto Brešos metro bei atsakė į komiteto narių klausimus.

Gegužės 7 d. dieną Seimo Finansų ir biudžeto komitetas svarstė „Metro sąjūdžio“ inicijuotą metropoliteno koncesijos įstatymo projektą, kuris sukurtų teisinį pagrindą metropoliteno statyboms Vilniuje ar kitame Lietuvos mieste. Įstatymas svarbus tuo, kad atvertų kelią deryboms su konkrečiais investuotojais dėl projekto sąlygų.

Posėdyje pranešimus skaitė bei į komiteto narių klausimus atsakinėjo ir trys kviestiniai specialistai. „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus savo pranešime supažindino su metropoliteno Vilniuje idėjos raida, „Metro sąjūdžio“ įdirbiu, Prancūzijos miesto Reno atveju, pateikė metropoliteno Vilniuje atsiperkamumo skaičiavimus. Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius išreiškė savivaldybės poziciją šiuo klausimu, kuri iš esmės neprieštarauja tokio įstatymo priėmimui. Konsultavimo įmonės „Fipra Lithuania“ atstovas Arūnas Pemkus pateikė investuotojų požiūrį į metro projektą.

Baigdamas posėdį komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas išreiškė pritarimą projektui teigdamas, jog „šiam įstatymo projektui reikėtų įžiebti žalią šviesą“. Bendras komiteto sprendimas ir pastabos bus pateikti vėliau. Metropoliteno koncesijos įstatymo projekto svarstymo procese Finansų ir biudžeto komitetas yra patariamasis. Pagrindinį sprendimą priims Seimo Ekonomikos komitetas, kuris nuomones dėl įstatymo projekto išklausys kitą savaitę. Pritarimą įstatymo projektui jau pareiškęs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Susisiekimo, Ūkio, Finansų, Aplinkos ir Teisingumo ministerijos.

Miestų gyventojai, kurie naudojasi metropolitenu, žino kad tai saugi, greita, komfortiška ir prestižinė viešojo transporto priemonė.

Investuotojai ir eksploatuotojai yra įsitikinę, jog metropolitenas – tai ekonomiškai efektyvi investicija. Jie pinigus gauna ne tik iš keleivių, kurių pervežimo savikaina yra keturis kartus mažesnė, nei keleivių transportavimas antžeminiu transportu, bet ir už stotyse esančius statybos plotus, reklamą ir netgi už teisę metro stotis pavadinti vienos ar kitos įmonės ar kito subjekto vardu. Investuotojai ir verslininkai pasiruošę mokėti iki 50 proc. savo investicijų vertės infrastruktūros mokestį už teisę statyti šalia metro trasų ir ant metro stočių.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...komfortiškos keleivių laukimo sąlygos: žiemą ir vasarą galima palaikyti stabilią temperatūrą (žiemą galima sušilti, o vasarą – atsivėsinti).

Draugai

Blog'ai