Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Naujienos

Š.m. spalio 22 d. įvyko „Metro sąjūdžio“ posėdis, kuriame dalyvavo:

Valdybos pirmininkas Virginijus Daukas;
Valdybos nariai: Gintas Jakimavičius, Gerardas Jurkonis, Vytautas Rubavičius, Jonas Šimėnas, Juozas Zykus.

Buvo aptarta galima „Metro sąjūdžio“ pozicija rinkimų į Vilniaus miesto savivaldą metu.

„Metro sąjūdžio“ valdyba nutarė siūlyti sąjūdžio dalyviams aptarti rinkėjų iškeltų kandidatų rėmimo strategiją.

Valdyba vieningai nutarė, kad siūlys sąjūdžio žmonėms remti visus rinkėjų iškeltus kandidatus į Vilniaus miesto tarybą, kurie savo programoje deklaruoja, kad savo kadencijos laikotarpiu vienu iš prioritetinių tikslų bus susisiekimo infrastruktūros vystymas. Kurie turi supratimą, kokią reikšmę susisiekimo infrastruktūros vystymas turi darniai miesto plėtrai, jo ekonomikai, ekologijai, sveikatai ir saugumui, miesto prestižui ir patrauklumui. Kurie žino būdus kaip tai pasiekti ir kokią naudą duos kiekvienam vilniečiui ar miesto svečiui.

Viešasis transportas padeda išspręsti daugybę eismo, aplinkosaugos bei socialinių problemų. Tiesa, jis turi būti puikiai organizuotas, greitas, patogus ir patrauklus keleiviams.

Skirtinguose Europos bei pasaulio miestuose galima atrasti įvairių transporto sistemų, geriausiai pritaikytų vieno ar kito krašto specifikai. Šįkart pristatysime vieną iš paprasčiausių bei lengviausiai įdiegiamų – vadinamąją BRT („Bus rapid transit“ – „Greitojo autobusų eismo sistema“), jau veikiančią ne viename pasaulio mieste bei aktyviai prisidedančią prie viešojo transporto populiarinimo, eismo saugumo gerinimo bei spūsčių sumažinimo gatvėse.

Kas tai yra?

2010.10.19. susisiekimo ministerijoje vyko darbo grupės posėdis dėl dviejų lygių pervažos per geležinkelį Lentvario mieste įrengimo.

Dalyvavo:

  • Susisiekimo ministerijos atstovai vadovaujami viceministro A. Štaro,

  • LR seimo narys Jaroslav Narkevič,

  • Trakų rajono savivaldybės (toliau TRS) atstovai vadovaujami adm. dir. R. Kulio

Dėkojame visiems dalyviams, tačiau iš rezultatų galima spręsti jog žmonės yra mažai informuoti šioje srityje. Iš visų dalyvių teisingai atsakė tik 28 proc., jog spūstyse Vilniuje per dieną "sudeginama" 10,5 mln. litų. Per metus ši suma išauga iki 3835 mln., o įvertinus eismo įvykius, triukšmą, taršą, klimato kaitą, suma siekia net 6048 mln. per metus.

Š.m. rugsėjo 25 d. jau trečiąjį kartą metro entuziastai bėgo pirmąja planuojama Vilniaus metro trasa: nuo Spaudos rūmų iki Baltojo tilto. Šiemet gausesnis nei pernai dalyvių būrys, varžydamasis 3,6 km ilgio distancijoje, garsino metro Vilniuje idėją. Varžybų nugalėtojai įvairiose amžiaus grupėse buvo pagerbti ne tik sirgalių dėmesiu, bet ir apdovanoti proginėmis sidabro monetomis. 

 

III-ojo Vilniaus metro bėgimo nugalėtojai



Jau antrą kartą pirmąją vietą vyrų kategorijoje užėmė PETRAS PRANCKŪNAS

Mokslininkai nustatė, kad eismo kamščius sukuria vairuotojai, vairuojantys per daug agresyviai arba per daug baikščiai, praneša telegraph.co.uk.

Nors pagrindine eismo kamščių priežastimi judriuose keliuose gali būti automobilio avarija, kelio susiaurėjimas ar vairuotojų bandymai persirikiuoti į kitą eismo uostą, eismą kelyje sustabdo būtent gale važiuojančių vairuotojų reakcija į tai.

Plačiau skaitykite delfi.lt

 
 
"METRO SĄJŪDŽIO" komentaras:

Girulių gyventojai, neapsikentę nuolatinio traukinių keliamo triukšmo skundais ir prašymais užvertė įvairias institucijas. Nors Klaipėdos m.  visuomenės sveikatos centras po atliktų triukšmo matavimų konstatavo, kad traukinių keliamas garsas viršija įstatymuose reglamentuotas normas, giruliškiams iki šiol nepavyksta pasiekti, kad traukiniai keltų kuo mažesnį diskomfortą.

Plačiau skaitykite delfi.lt

 

 

"METRO SĄJŪDŽIO" komentaras:

Analogiškos problemos kamuoja ne tik giruliškius. Už pervažų panaikinimą ir garsą izoliuojančių atitvarų įrengimą kovoja taip pat Lentvario, Plungės, Mažeikių, Šiaulių, Amalių gyventojai. Augant ekonomikai, eismas geležinkeliais intensyvėja, didėja greičiai ir tai kelia vis didesnį pavojų gyventojams. Geležinkelių rekonstrukcijai ir ekologijai yra skirta virš milijardo litų ES paramos, tačiau šios lėšos nenaudojamos. Problemą išjudinti iš mirties taško gali tik savo pastangas suvieniję visų miestų geležinkelio sudaromus nepatogumus kenčiantys gyventojai.

Šių metų rugsėjo 6-8 dienomis Maskvoje vyko Eurazijos šalių Kongresas tema „Visuomeninis transportas – miesto ekonomikos varomoji jėga“. Krizės metu tai labai aktuali tema, nes kuriant ir vystant efektyvias susisiekimo sistemas, įdarbinami be veiklos likę žmonės ir sukuriamas potencialas tolimesniam ekonomikos augimui. Tą liudija istorija ir dabartinis mūsų kaimynės Lenkijos pavyzdys.

Deja, geri pavyzdžiai mūsų valdžios neužkrečia. Nežiūrint milijardinių nuostolių, kuriuos patiriame dėl neišvystytos susisiekimo sistemos ir visuomeninio transporto konkrečiai, Lietuvos įstaigos ir organizacijos, atsakingos už susisiekimo būklę šalyje ar ūkiniais pagrindais besidarbuojančios šioje srityje, konferencijoje nedalyvavo, nors pasiūlymus dalyvauti Kongreso darbe gavo Susisiekimo ministerija, Vilniaus savivaldybės administracija, savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ bei kitos susisiekimo sistemas tyrinėjančios, planuojančios bei projektuojančios ūkinės ir mokslinės organizacijos. Kongreso darbe dalyvavo tik VšĮ „Vilniaus metro“ ir UAB „Metroprojektas“ atstovai. Pasiteisinimas galėtų būti tik vienas: „Krepšinio pasaulio čempionatas svarbiau nei susisiekimo būklė Vilniaus mieste“.

Vilniaus miesto valdžios noras skatinti miesto gyventojus naudotis viešuoju transportu yra sveikintinas, tačiau visų pirma reikėtų viešąjį transportą padaryti patrauklų miestiečiams, pvz.: įrengus mieste metro, parkavimo aikštelių poreikis sumažėtų ne tik senamiestyje, bet ir gerokai didesniu spinduliu, nes automobilį galima būtų saugiai ir nemokamai palikti jau pradinėje Metro stotelėje, tarkim Pilaitėje iš automobilio persėdus į metro, greitai, saugiai ir komfortabiliai pasiekti miesto centrą.

Daugiau apie Vilniaus miesto valdžios norus skaitykite: "Automobilių stovėjimo mokestis Vilniuje gali siekti 9 Lt/val."

Lenkija, pasinaudodama ES pagalba, planuoja savo greitkelių tinklą padvigubinti. Perfrazavus žinomą posakį, galima sakyti: „kas dirba, tam ir ES padeda“. Lenkai, rinkdami iš savų ir užsienio (tame tarpe Lietuvos) turtuolių pinigus, sukurs gerą susisiekimo infrastruktūrą. Tuo tarpu Lietuvos visuomenė ir valdžia persisunkusi sovietine mąstysena, nesugeba pastatyti nei vieno naujo, bet mokamo kelio ar tilto. Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio pastebėjimu, net Lukašenka nutiesė mokamą magistralę.

Metro sąjūdis palaiko liberalaus ministro iniciatyvą pastatyti nors vieną mokamą tiltą ar kelio jungtį.

Lenkijos dienraštis "Gazeta Wyborcza" rašo apie vis brangstantį važiavimą šalies keliais:

"Už 61 kilometro atstumą nuo Katovicų iki Krokuvos jau dabar reikia sumokėti 16 zlotų (15 litų). Už 450 kilometrų kelio nuo Varšuvos iki vakarinės šalies sienos - 96 zlotus (92 litus), už kelio ruožą nuo Vroclavo iki Tatrų - 53 zlotus (50 litų). Važiuojant dar neužbaigtu greitkeliu, kuris sujungs Gdanską su Lodze (265 kilometrai) reikia atiduoti 60 zlotų (56 litus) ir t.t.

Prašome išsakyti savo nuomonę dėl VšĮ "Vilniaus metro" siūlomų probleminių susisiekimo sistemos objektų aktualumo bei siūlyti šių ir kitų susisiekimo problemų sprendimo būdus.

2010 08 17

2010 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus rotušėje vyko Ateities miesto guru klubo diskusija – kokią įtaką miestų ekonomikai turi gerai išvystyta transporto sistema?

Diskusijų ciklas vyksta kas mėnesį, aktualiomis miestiečiams bei Lietuvos piliečiams temomis, su sėkmingais verslininkais, verslo aplinką įtakojančiais politikais ir žinomais visuomenės veikėjais ir publikuojamas žurnale „Valstybė“. Taip pat diskusijų tęsinys vyks radijuje „Žinių radijas“, forumai IT portale www.city24.lt. Nuo rugsėjo 1 d. LNK TV diskusijų cikle „Ateities miestas“.

Bandoma Europos ir Azijos miestus mokyti kaip pigiai, greitai, patikimai, saugiai ir ekonomiškai bei efektyviai kurti mieste viešojo transporto sistemas. Kiniečiai nuo dviračių persėdo į 500 km/val. greičiu skriejantį traukinį, daugelis miestų pertvarko tramvajaus sistemas į metropolitenus. Kaip pavyzdys gali būti Briuselis, kuriame dažnas mūsų politikas ar valdininkas yra apsilankęs.
Susisiekimo sistemų sukūrimui galimybių studijų bei mokslinių ataskaitų yra atlikta už dešimtis milijonų. Nuostoliai dėl tokios sistemos neturėjimo patiriami milijardais. O mūsų valdžiai, pasak „Respublikos“: „...iki rinkimų norisi ištratinti eilinį milijoną“. („Respublika“, 2010-07-30 d. straipsnis „Utopijoms vėl taškomi pinigai“)

Jūsų partijai vadovaujant miesto Tarybai ir miesto meru esant p. Juozui Imbrasui, buvo analizuojama ir svarstoma galimybė sukurti modernią ir efektyvią susisiekimo sistemą – metropoliteną. Jūsų partijai perėjus į opoziciją, „Metro sąjūdis“ toliau dirbo su nauja miesto administracija. Nors buvo aktyviai dirbama, šviečiant tiek naują valdžią, tiek visuomenę, bet pažanga yra nežymi. Šiuo metu ruošiamas Vilniaus miesto išvystymo iki 2020 metų strateginis planas. „Metro sąjūdis“ pasiūlė strateginio plano sudarytojams punktą 3.3.3.1 formuluoti taip: Suplanuoti ir pradėti statyti Vilniaus mieste metropoliteno sistemą.“, o, jį detalizuojant, – „Paruošti būtinus planavimo dokumentus ir pradėti statyti metropoliteno liniją Pilaitė – Centras.“