Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Naujienos

Vilniuje naujuoju miesto centru vadinamoje teritorijoje kyla didžiuliai biurų pastatai, statybos numatomos ir buvusių Sporto rūmų vietoje, Šnipiškėse, taip pat Pilaitės prospekto apylinkėse. Jau dabar stipriai apkrautose arterijose automobilių srautai neišvengiamai dar labiau didės. Tačiau nei specialistai, nei miesto valdžios atstovai veiksmingo būsimų problemų sprendimo būdo nesiūlo.

Portale delfi.lt publikuotame straipsnyje kalbinti specialistai užsimena apie dviračių infrastruktūros tobulinimą, automobilių dalinimosi paslaugų plėtrą ar eismo pertvarkymą, bet vargu ar patys respondentai tiki šių priemonių sėkme.

Vyriausybei priėmus nutarimą leisti privačioms struktūroms inicijuoti viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus, pirmieji tuo pasinaudojo asociacijos „Metro sąjūdis“ aktyvistai, pateikę Centrinei projektų valdymo agentūrai siūlymą pradėti Vilniaus metro statybas. Pirmoji 8,0 km ilgio metro linijos atkarpa tarp Pilaitės ir Centro galėtų atsirasti jau po 7 metų. Tai maždaug penktoji dalis metropoliteno sistemos, reikalingos tokiam miestui kaip Vilnius.

Trečiadienį Vilniaus miesto taryba nusprendė, jog turės būti parengta dar viena studija susisiekimo būklei mieste pagerinti. Bendru sutarimu buvo nutarta pavesti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorei parengtą Vilniaus miesto darnaus judrumo plano techninę užduotį teikti derinti Susisiekimo ministerijai.

Speciali Susisiekimo ministerijos komisija turės priimti sprendimą dėl plano rengimo pradžios ir numatyti lėšas, kurios bus paskirtos iš ES struktūrinių fondų.

Vilniaus miesto taryba nutarė atidėti birželio 17 d. posėdžio darbotvarkėje registruoto klausimo „Dėl pavedimo administracijos direktoriui teikti derinti Vilniaus miesto darnaus judrumo plano techninę užduotį (Nr.A1-96)“ svarstymą.

„Metro sąjūdžio“ nuomone, kurią išreiškė asociacijos aktyvo nariai per Paslaugų ir miesto ūkio komiteto pasitarimą, kol nėra suformuota nauja administracija ir sudaryta darbo grupė techninei užduočiai parengti, susisiekimo klausimų nagrinėjimas turi būti atidėtas.

Reaguodamas į žiniasklaidoje pasklidusią tikrovės neatitinkančią informaciją, Vilniaus meras Remigijus Šimašius savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą, kuriame teigė, jog paskleista informacija, neva Vilniuje vėl gaivinama tramvajaus idėja, tėra žiniasklaidos antis, inicijuota tramvajaus projektu suinteresuotų asmenų. „Apie jokią beprasmę pinigų švaistyklą a la tramvajus kalba neina. Net jei kažkam to labai norisi ir tas kažkas spaudoje paskleidė antis apie tai. Realybėje kaip tik uždarinėjame beprasmę pinigų įsisavinimo struktūrą, kuri buvo skirta tramvajaus pretekstu pamaitinti kelis savivaldybės herojus.“ – rašo R. Šimašius.

Žiniasklaidoje pasklido informacija, jog Vilniuje neva vėl gaivinama tramvajaus idėja. Sostinės savivaldybė prieš kelias savaites pateikė transporto bendrovėms neįpareigojantį kreipimąsi išreikšti susidomėjimą dėl transportavimo sprendimų Vilniuje, o nuskambėję ketinimai pirkti tramvajus tėra vienos iš įmonių pasiūlymas.

Gegužės 6 d. „Metro sąjūdžio“ būstinėje vyko Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas, kuriame dalyvavo Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus senjorų klubo nariai.

36 LŽS klubo nariams piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus pristatė metropoliteno idėją, supažindino su jos raidos ir politinio apsisprendimo eiga.

Po pristatymo vyko aktyvi diskusija. Žurnalistų sąjungos nariai susidomėjo metro idėja ir jos sklaida visuomenėje. Taip pat sutarta dėl tolimesnio bendradarbiavimo.

Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas lankėsi „Metro sąjūdžio“ surengtoje parodoje ir domėjosi metropoliteno panaudojimu civilinei gynybai, evakuacijai ir valstybinių objektų gynybos organizavimui.

„Metropoliteno infrastruktūros panaudojimas gali būti pakankamai universalus, pavyzdžiui nutikus stichinei nelaimei ar kaip laikina priedanga. Gerai išvystyta infrastruktūra visada pravers gynybai ar įvykus dideliam incidentui. Manau, kad įgyvendinus šį projektą, jis gali būti pritaikytas ir gynybos poreikiams“, – sakė A.Paulauskas.

„Metro sąjūdžio“ specialistai supažindino NSGK pirmininką su metropoliteno projekto techniniais parametrais ir įgyvendinimo galimybėmis.

Trečiadienį Seime vyko pirmasis darbo grupės, suburtos tobulinti Specialųjį metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektą, susirinkimas. Nutarta, kad įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.

Susirinkime diskutavę Seimo nariai, Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir visuomeninių organizacijų atstovai taip pat priėjo išvadą, kad reikalingi ir papildomi tesės aktai tokių projektų įgyvendinimui. Įstatymą lydintys teisės aktai būtų rengiami konkretiems metro projektams realizuoti.

Kovo 25 d. Seime vyks darbo grupės, suburtos Specialiojo metropoliteno įstatymo projektui tobulinimui, susirinkimas. Jo tikslas – patvirtinti darbo planą.

Darbo grupei rekomendacijas ir pastabas teikia įvairios valdžios institucijos. Grupė vertins šias pastabas ir pagal jas pakoreguotą įstatymo projektą teiks svarstyti Seimo ekonomikos komitetui. Tikimasi, kad iki gegužės vidurio Ekonomikos komitetas pritars įstatymo projektui ir pateiks svarstyti Seimui dėl pritarimo.

Darbo grupę sudaro:

Kovo 4 d. „Vilniaus klube“ vyko politiniai debatai tarp kandidatų į Vilniaus mero kėdę. „Žinių radijo“ transliuotame renginyje Artūras Zuokas ir Remigijus Šimašius atsakinėjo į renginio svečių klausimus, nepraleisdami progos įgelti vienas kitam.

Debatus stebėjęs asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus kandidatų teiravosi, kaip šie žada spręsti susisiekimo problemas ir kaip vertina metro Vilniuje idėją. Tramvajaus projektu bei jam išleistais milijonais pagarsėjęs dabartinis sostinės meras A. Zuokas nuomonę šiuo klausimu yra išsakęs ne kartą. Jo manymu, reikia tęsti pradėtus darbus, o kai kuriuos greitųjų autobusų maršrutus ateityje galėtų pakeisti nauja transporto rūšis – tramvajus arba BRT greitieji autobusai.

Remigijus Šimašius, Artūras Zuokas – tai du konkurentai į Vilniaus miesto„galvas" , tai dvi idėjinės savaip priešiškos Vilniaus vizijų vystymo koncepcijos, kiek abipusiai rožinės, nes tikrasis jų pamatas, nuo kurio teks atsispirti – tai miesto finansinė padėtis, ir yra visų sumanymų įgyvendinimo ašis.

Remigijus Šimašius teigia, kad šiandien visas Vilniaus miesto valdymas pasenęs, arogantiškas, neiniciatyvus ir neskaidrus. Skersai kelio guli „Rubikonas“.

Artūras Zuokas teigia, kad viskas daroma skaidriai, planuojami ateities darbai bus atliekami iš miesto biudžeto. Tik vargu ar vilniečiai gali tuo patikėti, nes matė, kaip buvimo valdžioje laikotarpiu jam nesisekė sutramdyti savo egoizmo, valdžios ir materialinių dalykų godulio. Jis netapo vilniečių vadovu, kuris ramiai galėtų žiūrėti jiems į akis, jau vien dėl pačių didžiausių Lietuvoje šilumos kainų, atliktų tramvajaus studijų, ne vietoje pastatytų viadukų ir iššvaistytų milijonų.

Visi puikiai žino, ir net miestą valdantieji nemėgina neigti, kad Vilniaus miestas paskendęs tokiose skolose, kurias grąžinti gali būti „misija neįmanoma“. Turbūt daug kas yra įsitikinęs, kad savivaldybė nuolat ir išsamiai papasakoja apie tai, ką planuoja svarbiausiais miestiečiams klausimais, ypač tais, kurie susiję su ilgalaikiais ir brangiai kainuojančiais projektais.

Žinote ką? – pasiruoškite šiek tiek kilstelėti antakius, nes ir vėl – ne viskas yra taip, kaip atrodo. Jei savivaldybė garsiai deklaruoja priėmusi vienokį sprendimą – tai nebūtinai tiesa, nes patyliukais įsteigiamas filialas kitokio sprendimo įgyvendinimui. Sprendimui, kuris brangiai kainuotų miestui ir vargu ar pagerintų miestiečiams gyvenimą. Na, bet pagerintų gyvenimą tiems, kas susiję su tuo projektu ir daug metų siekia jo įgyvendinimo.

Sausio 7 d. LR Seime sudaryta darbo grupė Specialiojo metropoliteno įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui tobulinti. Siūlymą tokią grupę sudaryti kiek anksčiau pateikė Seimo Ekonomikos komitetas.

Grupę sudaro Seimo nariai, urbanistikos, geležinkelių, teisės bei verslo specialistai ir visuomenininkai:

Vilniaus ir Kauno dvimiestis – tai optimaliausia Lietuvos urbanizavimo forma. Iš didelio specialistų kolektyvo sudarytų šešių galimų jos variantų šį, jų rekomenduotą, aprobavo LR Seimas, 2002 m. spalio 29 d., patvirtindamas Lietuvos Respublikos Teritorijų bendrąjį planą – krašto ateities viziją 2020 metams. Dvimiesčio formavimo būtinybė tapo įstatymu;

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro eismui neturi įtakos meteorologinės sąlygos: sniegas, ledas, liūtys, vėjas ir t.t.

Draugai

Blog'ai