Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Naujienos
Zigmantas Balčytis ir Juozas Zykus

„Norint Vilniui ateityje regione tapti labiausiai pažengusiu miestu, turime neatmesti ir šios idėjos – ją reikia nagrinėti“ – taip į klausimą, ar reikalingas Lietuvai metro, „Alko radijo“ studijoje atsakė europarlamentaras, kandidatas į Socialdemokratų partijos pirmininko postą Zigmantas Balčytis.

Politikas teigė, kad šiandien laisvų pinigų yra gana nemažai ir investuotojų tokiam projektui galėtų atsirasti, tačiau pridūrė, kad nėra šios idėjos vėliavnešys. Anot Z. Balčyčio, reikia kalbėti apie visą transporto infrastruktūrą bendrai bei akcentavo „Rail Balticos“ ir Klaipėdos giliavandenio uosto projektus, kurie bus ypač reikšmingi Lietuvos ekonomikai.

Ketvirtadienį Seimas nusprendė atidėti metro įstatymo klausimo svarstymą ir sulaukti naujos Vyriausybės išvadų. Ekonomikos komiteto nario Bronislavo Matelio siūlymui išbraukti iš darbotvarkės balsavimą dėl Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projekto priėmimo pritarė 71 iš 102 balsavusių seimūnų.

Pasak asociacijos „Metro sąjūdis“ vadovo Juozo Zykaus, toks žingsnis nebuvo netikėtas, nes didžioji dalis naujojo Seimo narių dar nėra susipažinę su šiuo įstatymo projektu ir pačia metro idėja, todėl asociacija stengsis suteikti kuo išsamesnę informaciją. „Svarbu aiškiai pasakyti, kad metro būtų statomas už privačias lėšas. Tai nebūtų našta šalies biudžetui. Priešingai – būtų surenkama daugiau mokesčių, kurtųsi naujos darbo vietos, skatinama pramonė“ – teigė J. Zykus.

Ketvirtadienį rytinio posėdžio metu Seimas balsuos dėl Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo priėmimo. Įstatymu būtų pasiektas politinis apsisprendimas – leisti statyti tokio pobūdžio objektus pasitelkiant privačias investicijas.

Įstatymo projekto rengėjų teigimu, be šio įstatymo metro statybos yra neįmanomos. Norint, kad privatus investuotojas arba savivaldybė dalyvautų metro kūrime, dabartinį reguliavimą būtina tikslinti. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą geležinkelių infrastruktūra išimtinai gali priklausyti tik valstybei arba AB „Lietuvos geležinkeliai“, o metropoliteno sąvoka išvis nėra apibrėžta. Be to, Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės. Metropoliteno infrastruktūra patenka į šią sąvoką, todėl teisė naudotis valstybės turtu turi būti aiškiai ir skaidriai reglamentuota.

Ketvirtadienį rytinio posėdžio metu kadenciją baigiantis Seimas po svarstymo pritarė Metro įgyvendinimo projektui. Už balsavo 67 seimūnai, 5 buvo prieš, o 18 susilaikė. Kadangi balsavimas dėl įstatymo priėmimo į darbotvarkę įtrauktas nebuvo, tai turės padaryti jau naujos kadencijos Seimas.

Įstatymas paskirstys funkcijas ir atsakomybes tarp valstybės, savivaldybės ir investuotojo. Savivaldybei pareiškus norą statyti metro, Vyriausybė privalės organizuoti tokio projekto įgyvendinimą, patikint projekto finansavimą, įgyvendinimą ir įrengtos metro sistemos eksploataciją verslo struktūrom pagal koncesijos sutartį. Jai pasibaigus, metro infrastruktūra būtų perduota valstybei.

Rugsėjo 23 d. DELFI buvo išspausdintas interviu su Vilniaus miesto vyriausiuoju architektu Mindaugu Pakalniu, pavadintas „Architektas prabilo apie didmiesčių priemiesčius: greitai turėsime Mozambiką“.

Mozambike neteko būti, bet šios vietovės pavadinimas pasirinktas, matyt, kaip hiperbolė, siekiant aliarmingai atkreipti dėmesį į chaotiškai, be nuoseklios, toliaregiškos, urbanistinės vizijos besiplečiančius Vilniaus priemiesčius, į juose šiuolaikiškai ir kvalifikuotai nesuplanuotas teritorijas, jose vykstančią sklypų dalijimo politiką ir stichišką, netvarkingą jų užstatymą, į painiai išvedžiotas, neapšviestas, netvarkomas gatves.

Skaitykite daugiau: DELFI

Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektui su kai kuriomis pastabomis. Pagal vyriausybes pastabas pakoreguotas įstatymo projektas bus perduotas svarstyti Seimui. Tikimasi, kad pataisytas metro įstatymo projektas Seimo komitetus pasieks dar šią savaitę ir bus atiduotas balsavimui.

Vyriausybės nutarimą parengusios Susisiekimo ministerijos manymu, įstatyme derėtų aiškiai apibrėžti, kokia transporto rūšimi būtų laikomas metropolitenas, tikslinti nuostatas dėl projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Kadangi keleivių vežimas yra savivaldybių funkcija, siūloma ir atsisakyti galimybės perduoti valstybei projektų vykdymą.

Antradienį Seime darbo grupės, suburtos tobulinti Specialųjį metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektą, posėdyje nuspręsta galutinį projekto variantą atiduoti svarstyti Seimo Ekonomikos komitetui.

Paskutiniame darbo grupės posėdyje vyko diskusija tarp Seimo Teisės departamento ir nepriklausomų teisės ekspertų, į kuriuos kreipėsi asociacija „Metro sąjūdis“. Buvo sutarta dėl tokio įstatymo reikalingumo ir atliktos kelios įstatymo projekto esmės nekeičiančios korekcijos.

Praėjusią savaitę vykusios statybų parodos „RESTA 2016“ metu Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė, kad artimiausias darbas viešojo transporto srityje – atnaujinti dabartinį sostinės viešąjį transportą, o metro ankščiau ar vėliau Vilniuje atsiras.

„Šiandien mes turime labai aiškų trijų metų planą – atnaujinti visą egzistuojantį viešąjį transportą. Norime, kad transporto priemonės būtų naujos, priėjimai prie stotelių patogūs ir kad viskas būtų aišku“ – teigė sostinės vadovas .

Balandžio 14 d. „Metro sąjūdžio“ būstinėje vyko įvairių sričių specialistų susirinkimas Vilniaus ir visos Lietuvos transporto problemoms aptarti.

Susitikime dalyvavo:

  • Alfonsas Puzas, „Metro sąjūdžio“ narys ir susitikimo iniciatorius
  • Algirdas Vileikis, ilgametis Vilniaus vadovas, inžinierius
  • Andrius Baranauskas, „Metro sąjūdžio“ narys
  • Jonas Butkevičius, Lietuvos miestų transporto specialistas, technologijos mokslų daktaras
  • Jonas Glemža, architektas, paveldosaugininkas
  • Juozas Imbrasas, Vilniaus miesto tarybos narys
  • Juozas Zykus, „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininkas
  • Jurgis Vanagas, profesorius, urbanistas
  • Liutauras Stoškus, Vilniaus miesto tarybos narys
  • Marius Šaliamoras, profesorius, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas

Kovo 8 d. portalas DELFI skaitytojų klausė, ar jie norėtų, kad Vilniuje veiktų metro. Nepaisant įvairių visuomenėje gajų mitų, tokių kaip milijono gyventojų būtinybė ar neišvengiama našta biudžetui, daugiau nei trečdalis – 34 proc. –respondentų atsakė teigiamai.

Priešingai manančių buvo 36 proc., atsakymus „Neturiu nuomonės“ ir „Man nerūpi“ atitinkamai pasirinko 9 ir 21 proc. iš 15 534 atsakiusiųjų.

Svarbu pažymėti, kad apklausoje dalyvavo ne tik sostinės gyventojai.

Seime 22-ąjį kartą įvyko tradicinės šachmatų varžybos „Lietuvos Respublikos Seimo taurė – 2016“, skirtos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti.

Šachmatininkus sveikino Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas, geriausia Lietuvos šachmatininkė Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo kanclerio pavaduotojas Antanas Dimaitis, Lietuvos šachmatų federacijos tarybos narys Josifas Buršteinas ir asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus.

Sausio 18-22 dienomis „Metro sąjūdžio“ būstinėje lankėsi:

  • Juozas Dingelis – Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas.

  • Arminas Lydeka – Seimo narys, politologas, protokolo ir etiketo žinovas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.

  • Rimvydas Jasinavičius – ekonomistas, inžinierius, verslo konsultantas, technikos mokslų daktaras, dėstytojas.

  • Jonas Rimantas Glemža – Lietuvos architektas, paveldosaugininkas, humanitarinių mokslų daktaras.

„Metro sąjūdžio“ atstovai taip pat buvo susitikę su Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) vadovu Daliumi Gedvilu bei Vilniaus vicemeru Linu Kvedaravičiumi, su kuriuo diskutavo apie transporto problemas.

Sausio 14 d. „Metro sąjūdžio“ būstinėje vyko greitųjų šachmatų turnyras Česlovo Juršėno taurei laimėti. Prie lentų sėdo 12 šio žaidimo aistruolių. Po 3 valandas trukusių kovų nugalėjo Tomas Barškys, antra liko Marija Kartanaitė, o trečiąją vietą užėmė „Metro sąjūdžio“ narys, teisininkas Antanas Klimkevičius.

Taip pat šią savaitę, sausio 13 d., vyko Vilniaus bendruomenių asociacijos renginys, aktualiems klausimams nagrinėti. Jame dalyvavo ir „Metro sąjūdžio“ bei Justiniškių bendruomenes atstovas Audrius Čepulis.

Su naujų metų pradžia pristatome naują rubriką – Savaitės įvykiai, kurioje kiekvieną penktadienį stengsimės trumpai atspindėti „Metro sąjūdžio“ veiklą per praėjusią savaitę.

Sausio 4–8 dienomis „Metro sąjūdžio“ būstinėje lankėsi ir su metro idėja išsamiau susipažino Vilniaus miesto tarybos narys liberalas Kasparas Adomaitis, Seimo narys Darius Ulickas, „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas, liberalas Dainius Vaičiūnas.

Didelį dėmesį skyrėme darbui su Specialiojo metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektu. Jo tobulinimui Seimo paskirta darbo grupė darbą baigė ir vyksta rezultatų aptarimas. Tikimasi, kad Seimo pavasario sesijos metu įstatymas bus priimtas.

Vilniuje naujuoju miesto centru vadinamoje teritorijoje kyla didžiuliai biurų pastatai, statybos numatomos ir buvusių Sporto rūmų vietoje, Šnipiškėse, taip pat Pilaitės prospekto apylinkėse. Jau dabar stipriai apkrautose arterijose automobilių srautai neišvengiamai dar labiau didės. Tačiau nei specialistai, nei miesto valdžios atstovai veiksmingo būsimų problemų sprendimo būdo nesiūlo.

Portale delfi.lt publikuotame straipsnyje kalbinti specialistai užsimena apie dviračių infrastruktūros tobulinimą, automobilių dalinimosi paslaugų plėtrą ar eismo pertvarkymą, bet vargu ar patys respondentai tiki šių priemonių sėkme.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...statant metro nebūtina stabdyti eismo, ko negalima išvengti ruošiant gatves antžeminio tramvajaus trasoms.

Draugai

Blog'ai