Prieš porą savaičių Seime buvo pristatyta Lietuvos miestų ir regionų plėtros kryptys ir prioritetai – naujojo Lietuvos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Plano sprendiniai galios iki 2030 metų, o pasiūlyta vizija – iki 2050-ųjų. Vystant erdvines sistemas bus įgyvendinami miestų partnerystės principai, kuriuos siūloma taikyti tiek Vilniaus ir Kauno, tiek ir kittiems miestams.

Tikslinga, kad toks principas būtų taikomas ir pajūrio miestams – Klaipėdai, Palangai ir Neringai. Tokia šių miestų partnerystė leistų geriau išnaudoti jų rekreacinius, kultūrinius, turizmo ir ekonominius resursus. Panašus kaimyninės Lenkijos miestų Gdansko, Sopoto ir Gdynės darinys, Trimiestis, davė tokį efektą, kad pagal ekonominius rodiklius atsidūrė antroje vietoje po Varšuvos.

Pilaitėje esanti Gilužio gatvė labiau primena visureigių trasą nei miesto gatvę. Nors Bendrajame plane numatyta šią trasą paversti plačia gatve su šaligatviais, pasirodo, jog savivaldybė to daryti neketina, nes gatvė eina per privačius sklypus. Laida „Miesto grimasos“ pamėgino išsiaiškinti, ką daryti, jog situacija pasikeistų.

Turbūt dažnas pastebėjote virš Vakarinio aplinkkelio nutiestą viaduką, vedantį į niekur. Dar prieš porą metų savivaldybė vienam naujienų portalui tikino, jog situacija sprendžiama, tačiau iki šiol niekas nepasikeitė. Kas už tai atsakingas ir ką daryti, kad situacija pasikeistų? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieško laida „Iš savo varpinės“

Pirma. 2018 m. lapkričio 8 d. Seime priimtas ir Prezidentės patvirtintas Metropoliteno įgyvendinimo įstatymas.

Antra. Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros apsisprendimas – leisti privačioms verslo struktūroms savo lėšomis statyti Vilniuje metro – sulaukė užsienio investuotojų, metro statytojų ir jų konsultacinių įmonių susidomėjimo. Su jais planuojami susitikimai.

Trečia. Atsirado žmogus, pasiryžęs pradėti įgyvendinti Vilniaus metropoliteno projektą – Arūnas Degutis.

Juozas OLEKAS,
Lietuvos Respublikos Seimo narys

Galima pasidžiaugti, kad artėjant metų pabaigai Lietuvos Respublikos Seimas priėmė svarbų sprendimą, t.y. priėmė įstatymą dėl metro statybos Lietuvoje.

Savaime suprantama, kad pirmiausia kalbama apie sostinę Vilnių. Tai ne tik didžiausias ir vis augantis mūsų miestas, bet ir sukeliantis daugiausia sunkumų miesto žmonėms ir atvykstantiems dėl didelių transporto spūsčių miesto gatvėse.

Į metro siūlyčiau žvelgti kaip į svarbią ekonominę ir socialinę programą. Jo statyba suteiktų daug darbo vietų įvairių sričių specialistams.

Taip pat aišku, kad metro būtų saugi vieta esant kokioms nors ypatingoms sąlygoms, t.y. civilinės saugos požiūriu. Tai būtų švari, greita, patikima transporto priemonė. Manau, kad po šio sprendimo atsiranda plati dirva verslininkams, finansinių išteklių turėtojams. Belieka palinkėti, kad šios galimybės pamažu taptu realybe.

Pabaigai noriu pasveikinti su artėjančiomis šventėmis ir palinkėti gražaus gyvenimo.

Po beveik poros metų Seimas vėl pradeda diskusijas dėl galimybės vystyti naują transporto priemonę Lietuvoje – metro.

Seimo Ekonomikos komitetas šią savaitę pritarė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektui. Komiteto narys konservatorius Jurgis Razma įsitikinęs, kad dėl metro Vilniuje būtinybės paskutinį žodį turėtų tarti miesto politikai.

„Manau, kad yra nenormalu, kai Seimas ima aktyviai piršti tą metro idėją Vilniui. Jeigu miesto politikai sakytų, kad svarsto metro reikalą, mano, kad jo reikia, bet pasigenda teisinės bazės, todėl prašo: mieli Seimo nariai, padarykite ją. Tai būtų viena situacija. Dabar negirdėjai nė mažiausio ženklo iš savivaldybės, kad nori to metro, bet jis jai peršamas“, – BNS kalbėjo J. Razma.

Prieš bemaž keturis dešimtmečius užgimusi Vilniaus metro idėja vėl prisiminta prieš daugiau nei dešimtmetį. Per šį laiką suburtas didelis metro šalininkų ratas, parengti detalūs projekto skaičiavimai, o Seime balsavimo dėl priėmimo laukia metro įstatymo projektas. Visgi metro idėją tebegaubia įvairūs mitai ir baimės.

Kaip atrodys metro sistema, kas trukdo šiai idėjai pavirsti realybe ir ko baiminsi miesto taksistai? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus savo reportažuose ieškojo būsimos žurnalistės studentės Ingrida Berdikšlytė ir Laima Brazauskaitė.

Zigmantas Balčytis ir Juozas Zykus

„Norint Vilniui ateityje regione tapti labiausiai pažengusiu miestu, turime neatmesti ir šios idėjos – ją reikia nagrinėti“ – taip į klausimą, ar reikalingas Lietuvai metro, „Alko radijo“ studijoje atsakė europarlamentaras, kandidatas į Socialdemokratų partijos pirmininko postą Zigmantas Balčytis.

Politikas teigė, kad šiandien laisvų pinigų yra gana nemažai ir investuotojų tokiam projektui galėtų atsirasti, tačiau pridūrė, kad nėra šios idėjos vėliavnešys. Anot Z. Balčyčio, reikia kalbėti apie visą transporto infrastruktūrą bendrai bei akcentavo „Rail Balticos“ ir Klaipėdos giliavandenio uosto projektus, kurie bus ypač reikšmingi Lietuvos ekonomikai.

Ketvirtadienį Seimas nusprendė atidėti metro įstatymo klausimo svarstymą ir sulaukti naujos Vyriausybės išvadų. Ekonomikos komiteto nario Bronislavo Matelio siūlymui išbraukti iš darbotvarkės balsavimą dėl Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projekto priėmimo pritarė 71 iš 102 balsavusių seimūnų.

Pasak asociacijos „Metro sąjūdis“ vadovo Juozo Zykaus, toks žingsnis nebuvo netikėtas, nes didžioji dalis naujojo Seimo narių dar nėra susipažinę su šiuo įstatymo projektu ir pačia metro idėja, todėl asociacija stengsis suteikti kuo išsamesnę informaciją. „Svarbu aiškiai pasakyti, kad metro būtų statomas už privačias lėšas. Tai nebūtų našta šalies biudžetui. Priešingai – būtų surenkama daugiau mokesčių, kurtųsi naujos darbo vietos, skatinama pramonė“ – teigė J. Zykus.

Ketvirtadienį rytinio posėdžio metu Seimas balsuos dėl Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo priėmimo. Įstatymu būtų pasiektas politinis apsisprendimas – leisti statyti tokio pobūdžio objektus pasitelkiant privačias investicijas.

Įstatymo projekto rengėjų teigimu, be šio įstatymo metro statybos yra neįmanomos. Norint, kad privatus investuotojas arba savivaldybė dalyvautų metro kūrime, dabartinį reguliavimą būtina tikslinti. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą geležinkelių infrastruktūra išimtinai gali priklausyti tik valstybei arba AB „Lietuvos geležinkeliai“, o metropoliteno sąvoka išvis nėra apibrėžta. Be to, Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės. Metropoliteno infrastruktūra patenka į šią sąvoką, todėl teisė naudotis valstybės turtu turi būti aiškiai ir skaidriai reglamentuota.

Ketvirtadienį rytinio posėdžio metu kadenciją baigiantis Seimas po svarstymo pritarė Metro įgyvendinimo projektui. Už balsavo 67 seimūnai, 5 buvo prieš, o 18 susilaikė. Kadangi balsavimas dėl įstatymo priėmimo į darbotvarkę įtrauktas nebuvo, tai turės padaryti jau naujos kadencijos Seimas.

Įstatymas paskirstys funkcijas ir atsakomybes tarp valstybės, savivaldybės ir investuotojo. Savivaldybei pareiškus norą statyti metro, Vyriausybė privalės organizuoti tokio projekto įgyvendinimą, patikint projekto finansavimą, įgyvendinimą ir įrengtos metro sistemos eksploataciją verslo struktūrom pagal koncesijos sutartį. Jai pasibaigus, metro infrastruktūra būtų perduota valstybei.

Rugsėjo 23 d. DELFI buvo išspausdintas interviu su Vilniaus miesto vyriausiuoju architektu Mindaugu Pakalniu, pavadintas „Architektas prabilo apie didmiesčių priemiesčius: greitai turėsime Mozambiką“.

Mozambike neteko būti, bet šios vietovės pavadinimas pasirinktas, matyt, kaip hiperbolė, siekiant aliarmingai atkreipti dėmesį į chaotiškai, be nuoseklios, toliaregiškos, urbanistinės vizijos besiplečiančius Vilniaus priemiesčius, į juose šiuolaikiškai ir kvalifikuotai nesuplanuotas teritorijas, jose vykstančią sklypų dalijimo politiką ir stichišką, netvarkingą jų užstatymą, į painiai išvedžiotas, neapšviestas, netvarkomas gatves.

Skaitykite daugiau: DELFI

Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektui su kai kuriomis pastabomis. Pagal vyriausybes pastabas pakoreguotas įstatymo projektas bus perduotas svarstyti Seimui. Tikimasi, kad pataisytas metro įstatymo projektas Seimo komitetus pasieks dar šią savaitę ir bus atiduotas balsavimui.

Vyriausybės nutarimą parengusios Susisiekimo ministerijos manymu, įstatyme derėtų aiškiai apibrėžti, kokia transporto rūšimi būtų laikomas metropolitenas, tikslinti nuostatas dėl projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Kadangi keleivių vežimas yra savivaldybių funkcija, siūloma ir atsisakyti galimybės perduoti valstybei projektų vykdymą.

Antradienį Seime darbo grupės, suburtos tobulinti Specialųjį metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektą, posėdyje nuspręsta galutinį projekto variantą atiduoti svarstyti Seimo Ekonomikos komitetui.

Paskutiniame darbo grupės posėdyje vyko diskusija tarp Seimo Teisės departamento ir nepriklausomų teisės ekspertų, į kuriuos kreipėsi asociacija „Metro sąjūdis“. Buvo sutarta dėl tokio įstatymo reikalingumo ir atliktos kelios įstatymo projekto esmės nekeičiančios korekcijos.

Praėjusią savaitę vykusios statybų parodos „RESTA 2016“ metu Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė, kad artimiausias darbas viešojo transporto srityje – atnaujinti dabartinį sostinės viešąjį transportą, o metro ankščiau ar vėliau Vilniuje atsiras.

„Šiandien mes turime labai aiškų trijų metų planą – atnaujinti visą egzistuojantį viešąjį transportą. Norime, kad transporto priemonės būtų naujos, priėjimai prie stotelių patogūs ir kad viskas būtų aišku“ – teigė sostinės vadovas .