Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Mitai apie metro

3 dažniausiai teigiami mitai apie metropoliteną.

1. BRANGUS.

Anglai turi posakį: nesu toks turtingas, kad pirkčiau pigius daiktus. Palyginkim: metro 1 km. įrengimo kaina 125 mln. litų, tramvajaus - 100 mln. Lt. tačiau ji kasmet pareikalauja dar po 5 mln. litų papildomų išlaidų. Vadinasi po penkerių metų jų įrengimo kainos susivienodins. Jeigu tramvajaus trasos ilgis 25 km., vadinasi 125 mln. nuostolių suma, tai suma už kuria galima pastatyti 1 km. metro.

2. Reikia MILIJONO gyventojų.

Mitas yra atsiradęs dėl Tarybų Sąjungoje egzistavusios praktikos pradėti metropoliteno statybą tik esant mieste ne mažiau kaip 1 mln. gyventojų. Deja, šis mitas iki šiol egzistuoja daugelio žmonių sąmonėje. Iš tiesų metro statomas nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus, o ten kur jis geriausiai sprendžia gyventojų susisiekimo problemas. Barselona metro pradėjo statyti 1863m. neturėdama dar net 200 tūkst. gyventojų. Norvegai savo sostinėje Osle metro pradėjo statyti 1928 m., tuo metu Osle gyventojų nebuvo daugiau nei dabar jų yra Vilniuje ir jie tikrai nebuvo turtingesni už dabartinius lietuvius. Miestelis Rennes turintis 215 tūkst., o su priemiesčiais nesiekiantys 300 tūkstančių gyventojų metro pradėjo statyti 2000 m. Metro Europoje yra pasistatę daugelis mažesnių nei Vilnius miestų ir beveik visos sostinės.

3. Vilniuje sunkios geologinės sąlygos.

Dėl senų tradicijų ir statybininkų nepatyrimo Vilniuje labai mažai požeminių statinių. O geologinės sąlygos analogiškos kaip Minske ir Varšuvoje, kur šiuo metu sėkmingai vyksta Metro statybos. Geologų analizė rodo, kad mes esam žymiai geresnėse sąlygose nei pajūrio, bei didelių upių slėniuose esantys miestai: Berlynas,  Roterdamas, Kopenhaga, Amsterdamas, Hamburgas, Sankt Peterburgas.

Pastaba: Skaičiavimai supaprastinti, skaičiai suapvalinti. Konkrečius skaičiavimus galima perskaityti galimybių studijoje.