Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Metropolių kova su transporto srautais

Pasaulyje yra tendencija, jog kuo didesnis miestas, tuo didesni ir įvairių transporto rūšių srautai. Niekam ne paslaptis, jog, pavyzdžiui, Maskva yra pagarsėjusi kaip didžiausių transporto spūsčių savininkė, Roma – kaip neturinti vietos automobiliams parkuoti, o štai Niujorko pagrindinis galvos skausmas – perpildytas viešasis transportas. Tad dauguma didžiųjų miestų kasdien bando išspręsti galvosūkį, kaip pagerinti transporto infrastruktūrą.

Rusijos sostinės centre pastaraisiais metais transporto spūstys tapo ypatingai skaudi tema. Deja, Maskvos transporto ir komunikacijos vadovo Vasilijaus Kichedzio teigimu, neįmanoma išspręsti transporto problemų tol, kol nebus pasiekta pusiausvyra tarp kelių tinklų bei transporto priemonių skaičiaus: „Tai paprasta ekonomikos paklausos ir pasiūlos taisyklė. Šiuo metu beveik pusė milijono transporto priemonių gadina kelius, o kai šis skaičius pasieks 800 tūkst., mieste eismas visiškai sustos.“

V. Kichedzio teigimu, autobusų, troleibusų bei taksi prioriteto suteikimas tam tikruose rajonuose pagerino transporto sistemą 20 proc. Bet visgi meras Sergėjus Sobjaninas, norėdamas sumažinti mieste spūstis, turi kitokių planų: kelių rekonstrukcija, transporto reguliavimo sistemos bei įvairūs apribojimai, pėsčiųjų perėjų bei kioskų, esančių prie gatvių, pašalinimas, troleibusų bei autobusų maršrutų panaikinimas centre, maršrutinių mikroautobusų pakeitimas didesnėmis transporto priemonėmis.


Sidnėjus diegia naujas technologijas

Statistiškai Sidnėjuje visose kelionėse važiavimas automobiliu sudaro apie 70 proc. Dėl to valsybė neseniai pateikė miesto savivaldybei planą tam, kad ši iki 2016 m. padidintų važiavimo viešuoju transportu srautus iki 25 proc.

Transporto spūstys sukelia sunkumų viešojo transporto operatoriams, vairuotojams bei krovininiam transportui. Kadangi yra tikimasi, jog miesto populiacija tik augs, stengiamasi diegti naujas technologijas, kurios prioritezuotų viešąjį transportą.

Australios vyriausybė suskaičiavo, kad 2020 m. automobilių spūstys Sidnėjuje atsiseis valstybei beveik 8 mlrd. dolerių. Tad valdžia bando ieškoti automobiliui alternatyvių transporto priemonių. Tačiau iki šiol bandymai buvo nesėkmingi ir žmonės visgi yra linkę rinktis nuosavą automobilį dėl jo įvairių teikiamų patogumų.

Tam, kad paversti viešąjį transportą simpatiškesniu gyventojams, daugiau nei 6 tūkst. maršrutų, 100 tūkst. stotelių bei 3 tūkst. šviesoforų bus nuolat stebimi, kad vėluojantiems autobusams sudarytų sąlygas atvažiuoti laiku.


Londonas apmokestina centrą

Londono populiacijai vis augant, darosi vis sunkiau ir sunkiau susitvarkyti su susisiekimo infrastruktūra. Nustatyta, jog per artimiausius 15 metų Londono populiacija išaugs nuo 7,5 mln. iki 8,5 mln. gyventojų, tačiau planų modernizuoti viešojo transporto sistemą nėra.

2003-aisiais buvo įvestas mokestis už įvažiavimą automobiliais į centrą. Mokestis siekė apie 40 litų. Ši transporto reforma sumažino transporto spūstis net 21% ir miesto biudžetą papildė 615 mln. litų. Na, o 2008-aisias įvestas dar ir taršos mokestis, tad norint patekti į miesto centrą, teks pakloti net 125 litus.


Paryžiuje – tik viešasis transportas

Viešojo transporto atžvilgiu Paryžius patenka į patraukliausių miestų sąrašą Europoje. Čia vienam namų ūkiui priskiriama vos 0,5 automobilio, kai tuo tarpu, pavyzdžiui, Madride – 1,1. Paryžiaus gyventojų teigimu, jie dažnai renkasi viešąjį transportą dėl jo patogumo. Nepaisant to, dėl didelės Paryžiaus populiacijos, automobilių skaičius mieste yra problematiškai didelis. Tačiau Paryžiaus valdžia nusprendė nekelti kainų už parkavimą bandant sumažinti transporto spūstis. Netgi priešingai – yra investuojami dideli pinigai į viešojo transporto modernizavimą, pėsčiųjų, dviračių takus. Planuojama netgi įrengti žaliąsias zonas, kur transportas yra išvis nepageidaujamas.


Šaltinis: „Transporter“