Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Krizė privertė mąstyti. Įspūdžiai iš PPP konferencijos

Š.m. gruodžio 7 d. Finansų ministerija ir Centrinė projektų agentūra už ES paramos lėšas organizavo konferenciją “PPP pasiekimai ir ateities perspektyvos”. Metų bėgyje, girdėdamas tik valdininkų tarpusavio pokalbius, lyg antrasis partneris neegzistuotų, buvau nusiteikęs skeptiškai, nes tikėjausi išgirsti tas pačias kalbas. Tačiau buvau maloniai nustebintas, kad nemaža dalis viešojo sektoriaus pranešėjų pagaliau suprato, kad norint vystyti PPP, reikalingas ir privatus partneris, būtina gilintis į jo motyvaciją dalyvauti ar nedalyvauti PPP. Tuo požiūriu ypač išsiskyrė Vilniaus miesto savivaldybės investicinių projektų skyriaus vedėjos Rasos Cibulskienės pranešimas.

Nuoširdus ir žvelgiantis į ateitį buvo ir CPVA direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Keizerio pranešimas. CPVA jis mato kaip viešojo ir privataus sektoriaus pagalbininką, sprendžiant PPP vystymo problemas, naudojantis ES teikiama parama įgyti reikiamą kompetenciją, kad ateityje galėtų verstis ir be ES paramos ir būtų naudingas tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui. Su privataus sektoriaus patirtimi auditoriją supažindino AB “Tiltra” atstovas Vitaldas Sapožnikovas ir UAB “Merko statyba” atstovas Saulius Putrimas. Apibendrinant jų patirtį, galima pasakyti: “nors pirmas blynas gali būti ir prisvilęs, bet bekepdami įgysime didesnę patirtį”.

Finansinių ir konsultacinių firmų atstovai Audrius Trinka ir Šarūnas Skyrius konferencijos dalyvius patikino, kad patikimiems partneriams ir ekonomiškai efektyviems projektams pinigų visada atsiras, bet kreditų “į kairę ir į dešinę” kaip kad buvo anksčiau, nedalins.

Savo patirtimi pasidalino svečias iš analogiškų užsienio institucijų. Jų patirtis siekia kelis dešimtmečius ir mums yra labai naudinga. Tik mums derėtų domėtis ne šių dienų jų problemomis, bet patirtimi, kurią jie įgijo dar prieš kelis dešimtmečius. Konferencijos moderatorius buvo Finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas, kuris labai tiksliai sudėjo kiekvieno pranešimo akcentus bei padarė kvalifikuotą apibendrinimą. Tai irgi nauja Lietuvos PPP praktikoje.

Tik dabar supratau Kinijos diktatoriaus Mao žodžius: “Kuo blogiau, tuo geriau” arba kaip tėvas sakydavo: “vargas visko išmoko”. Matomai niekur nedingsime: krizė mus privers mąstyti, o tai ir bus pagrindas PPP atsirasti. Kas nori pasidomėti giliau šia tema, visą konferencijos medžiagą gali rasti www.ppplietuva.eu.

Juozas Zykus

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro konstrukcijų eksploatacijos laikas ilgesnis, nes aplinka neardo konstrukcijų, atmosferos poveikis yra minimalus.

Draugai

Blog'ai