Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Metro - geriausia išeitis

Jurgis Loiba, "Lietuvos žinios"

Tokią išvadą priėjo vykusios teorinės konferencijos "Viešojo transporto problemos Vilniuje" dalyviai ir organizatoriai.

Kitų išvadų būtų sunku ir tikėtis, kadangi renginio organizatoriai - viešoji įmonė "Vilniaus metro" ir "Naujosios viešosios vadybos fondas" - yra pagrindiniai metro statybos sostinėje entuziastai.

Sena mintis

Beje, sunku nuginčyti šį teiginį dėl metropoliteno efektyvumo. Metro - tai išties greitis, patogumas, saugumas, ekologija. O kažko daugiau transportui ir nereikia. Niekam nekyla abejonių, kad požeminis traukinys - viena patraukliausių transporto sistemų, o Vilniuje nutiesus kelias metro linijas eismo problemų tikrai labai sumažėtų. Tad neatsitiktinai miesto politikai vis dažniau kalba apie metropoliteno Vilniuje idėją.

Tiesti Vilniuje metropoliteną buvo planuojama dar tarybiniais laikais. Tuo metu galiojo normatyvai, pagal kuriuos tramvajus mieste galėjo pradėti funkcionuoti jame gyvenant pusei milijono gyventojų. Kad metropolitenas veiktų, reikėjo bent dvigubai daugiau gyventojų. Anais laikais siekiant formaliai apeiti šiuos nelanksčius normatyvus, būsimasis metro oficialiai buvo pavadintas "lengvuoju tramvajumi", kurio trasa centre turėjo eiti po žeme, o už centro - pagal žemę.

Pasirinkimas

Atgavus nepriklausomybę, metro idėja buvo primiršta, o miestų infrastruktūra iš esmės nustota vystyti. Jų plėtra tęsėsi pagal esamą infrastruktūrą. Tačiau gatvių tinklo plėtros galimybėms visiškai išsisėmus, metro idėja vėl atgimė.

Bet apie naują projektą buvo kalbama tik savivaldybės lygiu. Tad konferencijos dalyviai pasiūlė diegti atskirą "federalinę" žinybą, kuri valstybės lygmeniu rūpintųsi sostinės transporto perspektyvomis. Konferencijoje netrūko priekaištų Susisiekimo ministerijos valdininkams, esą jie miestiečių uždirbtus pinigus švaisto "mažai važinėjamiems kaimo keliukams asfaltuoti".

Ši akivaizdžiai diletantiška mintis ne kartą skambėjo oratorių lūpose, nors kiekvienam, bent kiek išmanančiam transporto finansavimo sistemą, aišku, kad vieškeliai Lietuvoje asfaltuojami visai iš kitų lėšų. Toks didmiesčio metropoliteno priešinimas su kaimo keliais ne tik nesolidus, bet ir neprofesionalus.

Pinigai

Taip, abejonių nėra: metro pats patogiausias, saugiausias ir efektyviausias miesto transportas. Tačiau neatsakoma į bene pagrindinį klausimą: kiek visa tai kainuos? Nors ekonomistas prof. Kęstutis Glaveckas preliminariai jau lyg ir apskaičiavo: metropolitenas - brangi, tačiau būtina transporto rūšis. Be jos neišsiverčia šiuolaikiniai miestai. Šios sistemos plėtra kiekvienam vilniečiui per dieną kainuotų apie 75 centus, kita vertus, valanda, sugaišta spūstyse, vidutiniškai kainuoja 27 litus. Būtent tiek per valandą uždirba kiekvienas dirbantis statistinis šalies gyventojas. Pasak K.Glavecko, jei metropolitenui iš kelių fondo kasmet būtų skiriama iki 500 mln. litų, tai būtų visai įkandama suma valstybės biudžetui.

Tačiau garbus profesorius neapskaičiavo, kad spūstyse žmonės dažniausiai leidžia savo laiką, ir tokiu būdu pateikta aritmetika netenka prasmės. Svarbiausia, jis nenurodė šaltinių, iš kur paimti tuos pinigus, kurių ir taip kelininkams trūksta.

Kad mūsiškių ekonomistų išankstiniai skaičiavimai ne daug verti, puikiausiai įrodo ir stadiono sostinėje statybos peripetijos.

Teiginiui, kad "metro, be abejonės, geriau už tramvajų", pritarė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Miestų statybos katedros vedėja profesorė dr. Marija Burinskienė. Pastarosios specialistės išvados taip pat nekelia pasitikėjimo, kadangi dar ne taip seniai ji buvo tramvajaus projekto šalininkė ir net rengė atitinkamą galimybių studiją. Tokias metamorfozes garbi profesorė paaiškino tuo, jog "tramvajus anuomet buvo pasirinktas dėl to, kad ši visuomeninio transporto sistema yra pigesnė nei metropolitenas". Bet ar mes šiandien tapome turtingesni?

Nesiimsime spręsti, kokia transporto rūšis labiausiai reikalinga sostinei. Tai - išsamių studijų reikalas. Kaip ten bebūtų, tokios konferencijos išties yra naudingos. Jos verčia pradėti galvoti, skaičiuoti, ieškoti išeities. Deja, tos išeities paieškos akivaizdžiai užtruko, ar net apskritai "svaigstama" siūlant fantastinius, vos ne kosminius projektus. Kuo ilgiau rinksimės, tuo brangiau šis delsimas atsieis miestui.

Straipsnis publikuojamas ir adresu:
www.lzinios.lt/lt/2008-01-30/trasa_2/metro_geriausia_iseitis.html

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...statant metro nebūtina stabdyti eismo, ko negalima išvengti ruošiant gatves antžeminio tramvajaus trasoms.

Draugai

Blog'ai