Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus
Politikai teisę vadovauti | [−] |
Ekonomistas
Gitanas Nausėda
Efektyvi susisiekimo | [−] |
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis
Negalima kalbėti | [−] |
VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas
Apsisprendimas statyti | [−] |
Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas
Naujovių diegimas | [−] |
Filosofas
Vytautas Rubavičius
Metro projektas sustiprina | [−] |
Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis
Iki 2050 metų | [−] |
Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis
Kaip socialdemokratas, | [−] |
Seimo narys
Linas Balsys
Dirbdamas žurnalistu, | [−] |
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas
Tokio stambaus ir | [−] |
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas
LSA prezidiumas dar | [−] |
Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys
Lietuvos statybos | [−] |
Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas
Vilniaus metro, o ypač | [−] |
Vilniaus valdžia negaili dėmesio ir pinigų dviračių takų statybai. Reikia pagalvoti, kaip efektyviai šią sukurtą susisiekimo infrastruktūrą išnaudoti. Didelių pasiekimų šioje srityje turi Indija ir Vietnamas. Vilniuje automobilių spūsčių mastui artėjant prie Indijos miestų, galima pasinaudoti pastarųjų patirtimi – dviračių taksi kroviniams ir žmonėms pervežti. Indijoje tokiu transportu užsiima žmonės, vadinami „rikšomis“. Žmonių pervežimui jie naudoja įvairių konstrukcijų dviračius ir motorolerius, taip mažindami automobilių spūstis.
Esant dabartinėms tendencijoms, Indijos miestų automobilių spūsčių mastą galime pasiekti per du dešimtmečius. Navigacijos technologijų įmonės „Tom Tom“ duomenimis, didžiausios spūstys pasaulyje fiksuojamos Indijos mieste Bengalūre, kur vairuotojai vidutiniškai kasmet kamščiuose praleidžia po 243 valandas. Vilniuje šis rodiklis siekia 167 valandas ir turi tendenciją didėti po 2 proc. kasmet. Jei situacija nesikeis, Bengalūro lygį pasieksime per 20 metų.
Nors per pastaruosius keletą metų Vilniuje buvo nutiesta daugybė kilometrų dviračių takų, susiaurinta keletas gatvių, įdiegta moderni šviesoforų valdymo sistema, eismo situacija ne tik kad negerėjo, bet tolydžio blogėja. 2017 m. kamščiuose praleidome 154 val., 2018 m. – 156 val., 2019 – 167 val.
Akivaizdu, kad Vilniuje taikomos priemonės yra neefektyvios. Vakarų Europos miestai šį klausimą sprendžia kiek kitaip: pirmiausia turi atsirasti greita, galinga ir patraukli viešojo transporto rūšis (dažniausiai tai yra metro), o greta jos kuriama pagalbinė infrastruktūra – dviračių takai, mažesnio galingumo viešojo transporto tinklas. Toks derinys puikiai veikia Amsterdame, Kopenhagoje ir daugybėje kitų vakarietiškų miestų. Gi Vilniuje problemą mėginame spręsti tik pagalbinėmis priemonėmis, kurios savaime norimo efekto negali duoti.
Todėl turime pasirinkti: ar ir toliau planuosime tik dviračių takus, kuriais žiemą pravažiuoja maždaug trys dviratininkai, ar imsimės planuoti metropoliteną, kuris iš esmės išspręstų Vilniaus susisiekimo problemas?
Pasakojimas apie Rennes miesto metropoliteną