Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Kokį viešąjį transportą rinksis Vilnius?

Vilniuje prieš kelias savaites vyko tarptautinė konferencija "Mažesnių miestų metropolitenai: jų atsiradimo priežastys ir teikiama nauda". Joje buvo aptarta nauja Europos Komisijos (EK) miesto transporto politika bei nagrinėta užsienio valstybių patirtis, modernizuojant viešojo transporto sistemą, diegiant metropoliteną.

Konferenciją atidaręs sostinės meras Artūras Zuokas sakė, kad miestas turi vienintelį prioritetą - viešąjį transportą, todėl ir turi būti svarstoma ne tik metro galimybė sostinėje, bet ir visos galimos alternatyvos. Anot jo, Vilniui reikia ne kompromisinio, o geriausio sprendimo.


Neliks naftos produktais varomo transporto

Konferencijoje dalyvavusio Europos Parlamento nario Zigmanto Balčyčio teigimu, EK paskelbtoje Europos Sąjungos (ES) transporto politikos baltojoje knygoje pateikiamos iniciatyvos, kurių turėtų imtis šalys narės per artimiausią dešimtmetį, siekdamos įgyvendinti EK idėjas transporto srityje.

Pagal ES baltosios knygos nuostatą iki 2050 metų miestuose neturi likti naftos produktais varomo transporto. Europarlamentaras teigė, kad šiam tikslui bus skiriama ES parama, tačiau ši parama bus skirta tik tiems miestams, kurie bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingus dokumentus.

UITP Eurazijos ir Turkijos regionų direktorius Constantino Dellio pažymėjo, kad pirmą kartą į baltąją knygą įtraukta ir miesto transporto politikos strategija.


Draugiškas aplinkai

Susisiekimo ministerijos Plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjo Gražvydo Jakubausko nuomone, ekologinių tikslų reikia siekti ne mobilumo sąskaita. Būtina riboti privatų transportą miestuose ir rengti alternatyvas jam.

Viešasis transportas turi tapti ne tik populiaresnis, bet ir būti draugiškas aplinkai. Pasak jo, Susisiekimo ministerija pasiryžusi padėti miestui spręsti susisiekimo problemą, bet pirmiausia turi būti priimtas miesto valdžios sprendimas.


Teks pripažinti dvimiestį?

Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Jonas Anuškevičius nepritarė specialistų, ruošiančių naujų viešojo transporto rūšių diegimo specialųjį planą, norui vaizduoti esamą viešojo transporto padėtį Vilniuje esant geresnę nei daugelyje Europos miestų.

"Pastaraisiais metais Vilniaus plėtra intensyviausiai vyksta vakarų kryptimi, todėl net ir skeptikams netrukus teks pripažinti Vilniaus ir Kauno dvimiestį (dvipolį) su daugiau kaip milijonu gyventojų. Pagrindinėje šalies magistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda transporto eismas vis intensyvėja, o sostinėje automobiliai užkemša visas gatves, - konferencijoje sakė J.Anuškevičius. - Vilniaus gatvių pralaidumo parametrai jau visiškai išnaudoti. Diegiant tik gatvės eismo sistemas, kurioms priklauso tramvajus, iš esmės transporto problemos neišspręsime, negalima bus atskirų teritorijų plėtra, todėl yra būtina diegti geležinkelio sistemai priklausantį metropoliteną."


Nagrinėjama užsienio valstybių patirtis

AB "Tiltra Group" Koncesijų departamento vadovas Vitoldas Sapožnikovas konferencijos dalyviams parodė, kaip taikant Notingemo, Barselonos ir kitų ES miestų patirtį Vilnius gali įdiegti metropoliteno sistemą koncesijos principu naudodamas tik ES paramos ir privataus investuotojo lėšas. Be to, tokius objektus noriai finansuoja Europos investicijų bankas (EIB).

Kopenhagos Metro serviso direktorius Claudio Cassarino su pasididžiavimu pristatė, kad 2008 ir 2010 metais Kopenhagos metro pripažintas geriausiu automatiniu metro (važiuojančiu be vairuotojo) pasaulyje. Kopenhaga - pirmasis miestas Europoje, turintis ištisą parą ir 7 dienas per savaitę veikiantį metropoliteną. Metropolitenas pradėjo veikti 2002 m.

Tai dar jauna sistema, turinti 2 linijas, 22 stotis, iš kurių 9 požeminės ir 13 antžeminių, yra 21 kilometro ilgio. 2010 m. keleivių pervežimo skaičius per metus siekė 52 mln., o 2015 metais planuojama pervežti 60 mln. keleivių.

Pranešėjas iš Ispanijos Bilbao miesto Jose Miquelis Ortega akcentavo sparčiai augantį Bilbao metro populiarumą ir nuolat didėjančius gyventojų srautus. Keleivių pervežimo skaičius eksploatacijos pradžioje 1996 m. buvo 32 mln., o 2010 metais - 88 mln.

Konferencijoje dalyvavusio Niurnbergo transporto korporacijos įmonės vadovo Wolfgango Legatho teigimu, jo mieste, savo dydžiu panašiu į Vilnių, įdiegus metro sistemą, buvo demontuotos tramvajaus trasos ir uždraustas automobilių transportas.

Kilus ginčams dėl metro tiesimo į senamiestį, buvo organizuotas referendumas, kurį laimėjo metro šalininkai. Investicijos atsipirko penkiagubai ir net 80 proc. miesto gyventojų metro vertina teigiamai. 2008 m. Niurnberge pradėjo veikti ir automatinis (be vairuotojo) metro.

Konkretūs sprendimai - metų pabaigoje

Romas ADOMAVIČIUS
Vilniaus mero pavaduotojas

- Kokie procesai sostinėje šiuo metu vykdomi renkantis naujas viešojo transporto rūšis?

- Šiuo metu yra rengiamas Naujų viešojo transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialusis planas, kuris padės apsispręsti, kokio tipo ir kelių rūšių viešojo transporto reikėtų Vilniui. Išsamiai analizuojama esama Vilniaus miesto susisiekimo sistemos būklė, nustatomos tendencijos, modeliuojami transporto ir keleivių srautai, įvertinant ne mažiau kaip 30 metų perspektyvas.

Taip pat yra atliekami miesto maršrutinio tinklo skaičiavimai ir vertinimas atsižvelgiant į naujos transporto rūšies maršrutų tinklo įdiegimo ir esamų maršrutų pertvarkymo galimybes. Be to, atliekamas pasirinktų viešojo transporto plėtros variantų techninis-ekonominis, socialinis ir ekologinis įvertinimas. Turi būti nustatytas pasirinktos visuomeninio transporto rūšies poveikis bendram transporto eismui ir saugai.

Šis planas leis įvertinti naujos transporto rūšies įvedimo ir investicijų poreikį, rekomenduoti finansavimo modelius bei nurodyti atsiperkamumo galimybes.

- Kokie būsimo viešojo transporto variantai svarstomi? Kiek metų galios priimtas sprendimas?

- Šiuo metu svarstomi keli variantai: patobulinti troleibusų, autobusų, mikroautobusų ir taksi sistemą, tiesti tramvajaus ar metro linijas arba ieškoti kokio nors kito varianto, iš šių keturių variantų vienintelio, ko gero, pasirinkti nepavyks, veikiausiai reikės derinti kelis. Transporto parinkimas turi vykti labai atsakingai, nes sprendimas galios 30 metų.

Neseniai vykusios tarptautinės konferencijos „Mažų miestų metropolitenai: jų atsiradimo priežastys ir teikiama nauda" tikslas ir buvo pristatyti visuomenei vieną iš galimų viešojo transporto vystymo Vilniaus mieste schemų, atsižvelgiant į panašų gyventojų skaičių turinčių Europos miestų patirtį.

- Ar sprendimą dėl būsimo viešojo transporto priims miesto taryba ar į svarstymus bus įtraukta ir visuomenė?

- Visi siūlymai dėl naujos viešojo transporto rūšies koncepcijos patvirtinimo, pagrindus ekonomine naudos analize, rugpjūčio mėnesį bus teikiami Vilniaus miesto tarybai.

Tarybai patvirtinus koncepciją bus pradėtas kitas etapas - sprendinių konkretizavimo stadija.

Šiame etape bus vykdomas naujos, taryboje patvirtintos visuomeninės transporto rūšies maršrutų trasų detalizavimas ir esamo viešojo transporto maršrutinio tinklo pertvarkymas, nagrinėjami galimi finansavimo modeliai.

Taip pat šiame etape bus vykdomas plano svarstymas ir derinimas: organizuojamas viešas svarstymas su visuomene, derinimas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos daliniais, aprobavimas savivaldybės tarybos komitetuose, ginčų nagrinėjimas.

Metų pabaigoje taryba turės apsispręsti ir patvirtinti konkretų sprendimą, kokią viešojo transporto priemonę Vilniaus mieste mes pasirenkame.

KOMENTARAS

Juozas ZYKUS
Piliečių asociacijos "Metro sąjūdis" valdybos pirmininkas

"Metro sąjūdis“, kurio gretose yra 6715 įvairių sričių specialistų, jau kelerius metus analizuodamas susisiekimo būklę Vilniaus mieste ir analogiško dydžio ES miestuose, nustatė, kad Vilniuje gatvių spūstyse miestiečiai patiria nuo 1,6 iki 3,8 mlrd. Lt nuostolių kasmet. Europoje ši susisiekimo problema sėkmingai sprendžiama diegiant metropoliteną. Vilnius taip pat turi sukurti visuomeninio transporto sistemą, kurios stuburu galėtų būti metropolitenas.

Vilniaus gatvių tinklas piko valandomis yra pasiekęs pralaidumo ribą. Mieste didėja oro tarša, net 121 tūkst. vilniečių veikia viršnorminis triukšmas. Nuo susisiekimo problemų ir oro užterštumo kenčiančiam Vilniui, kokybiško ir ekologiško viešojo transporto diegimas būtų didelis žingsnis minėtų problemų sprendimo link. Tai atitiktų ir EK parengtos transporto strategijos nuostatas iki 2050 m.

Asociacijos "Metro sąjūdis" valdyba, atsižvelgdama į Vilniaus strateginio plano nuostatą "sukurti ir įgyvendinti miesto greitojo transporto tinklą" bei sudarytą sutartį su ūkio subjektų grupe „Dėl naujų transporto rūšių specialiojo plano parengimo“, pateikė kriterijus, kuriuos būtina įvertinti planuojant Vilniaus viešojo transporto plėtrą iki 2040 m.

Įvertinus esamą miesto ir šalies ekonominę padėtį, galima teigti, kad metropoliteno diegimas, taikant viešosios ir privačiosios partnerystės principą, būtų naudingiausias sprendimas sostinei.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro yra kitoje plokštumoje nei antžeminis transportas, todėl nesikerta jų trasos ir nereikia sustoti praleisti statmena kryptimi judančio transporto ir žmonių. Tai užtikrina didesnį važiavimo greitį, didesnį transporto ir pėsčiųjų saugumą.

Draugai

Blog'ai