Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Transporto spūstys Vilniuje – kas už jas moka?

Vilniečiai ir sostinės svečiai jau ne pirmus metus piktinasi transporto spūstimis Vilniaus gatvėse, pripažindami susisiekimo problemą viena opiausių bėdų mieste. Pasak Susisiekimo ministerijos, kasmet Vilniaus „kamščiuose“ prarandame daugiau nei 1,5 mlrd. litų (600 mln. sudaro kuro kaina, dar 900 mln. kainuoja žmonių laikas, praleistas stovint grūstyse; skaičiuje neįtrauktos išlaidos ekologijai, žala sveikatai ir pan.). Palyginimui, Tarybos patvirtintas miesto metinis biudžetas yra apie milijardą litų. Akivaizdu, jog kasmet Vilniuje dūmais paleidžiame pusantro miesto biudžeto. Dažnas pasakytų: nevairuoju, neturiu mašinos, tad savo laiko bei pinigų grūstyse neprarandu.

Rangos pavyzdys

Rangovas stato namą, į statybų aikštelę veždamas reikalingas medžiagas. Suprantama, naktį tokių darbų nenudirbsi, tad norom-nenorom krovininių automobilių vairuotojai stovės kamščiuose. Aišku, kad darbininkai tuo metu laukti negali, todėl ir žaliavas veš ne, tarkime, 5-ios mašinos, o 7-ios – tam, jog kol dvi stovi kamščiuose, kitos penkios galėtų pasiekti savo tikslą greičiau. Deja, Vilniuje gatvių pralaidumo lygis yra kritiškai žemas, o gatvių tankis yra mažiausias ne tik tarp Europos Sąjungos sostinių, tačiau netgi tarp Lietuvos didmiesčių.

Suprantama, jog rangovas privalės sumokėti darbininkams ir už grūstyse praleistą laiką. Be to, kainuos jam ir kuras. Žinoma, kad šios išlaidos pabrangins ir butą šeimai naujame rangovo statomame name. Rangovas – ne labdarys, ir iš savo pelno kaštų, patirtų dėl stovėjimo grūstyse nedengs.

Už stovėjimą spūstyse moka ne tik tie, kurie patys tūžta beprasmiškai leisdami laiką jose – šį pavyzdį galima pritaikyti bet kuriai sričiai. Vilniuje kasdien šitaip prarandami daugiau nei 4 mln. litų. 40% šios sumos sudaro išlaidos kurui, kurio žaliavų kilmė – nelietuviška, o rusiška nafta. Tad degindami kurą beprasmiškai remiame ir didžiosios kaimynės ekonomiką. O kur dar automobilių amortizacija...

Grūstys – ne tik sausi skaičiai

Sunku įvertinti ekologinę žalą, daromą sostinės aplinkai ir gamtai. Pastatai, esantys arčiau spūsčių, kenčia dėl vibracijos ir išmetamų dujų keliamo poveikio. Kvėpuojame tomis pačiomis išmetamosiomis dujomis, dėl to daugėja kvėpavimo takų susirgimų. Už tai irgi mokame ne kiekvienas atskirai, o iš bendro katilo, biudžetu vadinamo. Žodžiu, Vilniaus kamščiai jau virtę ne vien sostinės, bet ir visos Lietuvos problema – ne tik todėl, kad miestas kasdien sulaukia svečių iš periferijos, tačiau ir tiesiog todėl, jog su Vilniumi ekonomiškai susijusi visa šalis ir regionas apskritai. Šiandien Gedimino pilies miestas praranda „kamščiuose“ gerokai daugiau, nei eilinės Europos Sąjungos sostinės vidurkis.

Dėl spūsčių masiškai visur vėluojame ir tai – nuolatinis daugelio pasiteisinimas. Žinoma, sunku planuoti savo laiką – jei normaliu atveju nuvažiuotume per 10 minučių, tai kartais neužtenka ir pusvalandžio. O ką, jei kelyje atsitiko nelaimė ir laukti teks ilgiau? Troleibusai ir autobusai tokiu atveju atidaro duris ir keleiviai tiesiog išlipa, tačiau kiekvienas mūsų lengvąja mašina iš spūsties taip lengvai nepasitrauks. Tad ir maigome telefonų mygtukus rašydami žinutes ar tiesiog iš neturėjimo ką veikt plepamės mobiliaisiais. Tai – irgi kainuoja.

O kaip su savo žodžio laikymųsi? Išeina, jog dėl mažo Vilniaus gatvių pralaidumo nuolat sulaužome savo žodį, nes vėluojame. Žinia, jog kai kas vėluojančių nelaukia. Neįvertinsi kiek kainuoja emocija pavėlavus į pasimatymą ir pamačius, jog kita pusė neapsikentusi vėlavimo tiesiog išėjo savais keliais. Gerai dar jei tai tik vienas žmogus, o pvz. valdybos posėdžiai be pirmininkaujančio neprasideda – gaištamas ne vieno, o daugelio žmonių laikas, už kurį dar ir atlyginta turės būti. Suprantama, kad operacijos dėl truputėlį vėluojančio chirurgo neatšauksi – laukia kolegos, ligonis, aparatūra. Deja, tokius pavyzdžius galima tęsti be galo.

Ar sprendžiama susisiekimo problema Vilniuje?

Praeitos kadencijos miesto vadovybė aktyviai stengėsi pabloginti miesto susisiekimo padėtį, neskaidriai proteguodama pasaulinės transporto atgyvenos, tramvajaus idėją. Visiems suprantama, jog tramvajus prastintų jau ir taip prastą gatvių pralaidumo lygį, tad kam bloginti tai, kas ir taip nedžiugina?

Šios kadencijos Vilniaus valdžia oriai stengiasi atidėti problemos sprendimą. Savivaldybės kuluaruose kalbama apie naujos transporto rūšies įvedimą Vilniaus mieste, yra suburta darbo grupė miesto transporto susisiekimui gerinti, kuri susirenka vos vieną kartą per mėnesį poros valandų posėdžiui. Nors, žinoma, galima diskutuoti ar įmanoma spręsti efektyviai transporto problemą Vilniuje skiriant jai vos porą valandų kas mėnesį (24 valandas per metus) nagrinėti.

Miesto meras ir neturi konkrečios, aiškios, tvirtos pozicijos šiuo klausimu. Įkurtas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ skyrius-filialas „Naujosios transporto sistemos“, kurio vadovu paskirtas Vilniaus miesto Tarybos narys, partijai „Tvarka ir teisingumas“ (liberaldemokratai) priklausantis Vladimiras Avin, oro gondolų susisiekimo idėjos Vilniuje autorius. Tiesa, anksčiau tose pačiose „Susisiekimo paslaugose“ buvo įkurtas skyrius-filialas „Vilniaus tramvajus“, tačiau pastaruoju metu apie jo gyvavimą visuomenė neinformuojama – žiniasklaidai „modernusis-greitasis“ tramvajus tapo neįdomus, o plačiai reklamuota svetainė www.tramvajus.lt jau kuris laikas neveikia, yra nepasiekiama.

Laisvės ir Savanorių prospektų bei Geležinio Vilko gatvės sankryžoje statoma nauja estakada, kuri palengvins susisiekimą į Naujininkus, Kirtimus. Žinoma, grūstys nuo to pvz. ant J.Jasinskio gatvės tilto ar J.Basanavičiaus gatvės šlaite nepasikeis, tačiau bent jau nestovima vietoje.

Neseniai pastatyta Saltoniškių estakada, taigi truputį pagerėjo eismas Geležinio Vilko gatve. Kita vertus, , netrukus duris atvers naujas traukos centras – prekybos ir pramogų kompleksas „Panorama“, kuris padidins transporto srautus aplink. Panaši padėtis ir Ozo gatvėje – statybos vyksta, statomas tiltas ir remontuojama pravažiavimas šalia „Akropolio“, bet ar tai išgelbės mus nuo spūsčių? Juolab, po metų duris atvers prekybos centras „Ozas“, netoli įsikurs ir Nacionalinis stadionas.

Planuojama aplinkkelio atkarpa, be abejo, nepablogins esamos padėties, tačiau jos ir nepagerins iš esmės. Žinoma, tam tikrų gatvių apkrovimas sumažės, tačiau turint galvoje dabartinį aukštą ir kylantį automobilizacijos lygį, miestiečių įprotį mašinose važiuoti po vieną bei senas problemas su transporto parkavimu, problema išlieka aktuali.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro eismui neturi įtakos meteorologinės sąlygos: sniegas, ledas, liūtys, vėjas ir t.t.

Draugai

Blog'ai