Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Ką reikia padaryti iki metro statybų

Dažnas, bet nedažniausias metro skeptikų argumentas prieš metro - „dar ne viskas padaryta Vilniaus susisiekimo srityje, kad sakytume, jog metro – paskutinė išeitis“. Urbanistikos tema diskutuojančių asmenų tinklapyje www.miestai.net ne vienas komentatorius kėlė idėją, kad Vilniuje kamščiai susidaro dėl kelių probleminių sankryžų. Jas sutvarkius, įrengus kelių aukštų sankryžas, viadukus, padėtis visame mieste pasitaisytų. Teigiama, kad problemingose vietose esančios sankryžos pagal domino efektą sukelia problemas aplinkinėse gatvėse, tai atsiliepia kitoms didesnėms gatvėms ir rezultate visas miestas „užstringa“.

Idėja įdomi ir viliojanti. Palyginus nedidelės investicijos – didelis efektas. Didelis efektas – milžiniškas atsiperkamumas. Milžiniškas atsiperkamumas – didelis pelnas. Juk geros idėjos vertos pinigų ir garbės. Deja, bet kaip ir lengvų pinigų, taip ir lengvo darbelio su dideliu atlygiu nebūna. Ir štai kodėl.

Viadukai Vilniuje statomi ilgai, mažiausiai metus. Tuos metus vairuotojai priversti kęsti eismo apribojimus, padidėjusias spūstis. Per pastaruosius trejus metus pastatyti arba statomi trys viadukai (Fabijoniškėse, geležinio vilko ir gerosios vilties). Kiek gi dar yra problematiškų sankryžų, link kurių važiuodami, vairuotojai iš anksto nusiteikia stovėti kamštyje.

Visada užstrigsite kamštyje šiose sankryžose: 

1. Ozo - Kalvarijų g.
2. Geležinio Vilko - Žalgirio g. 
3. Justiniškių - Laisvės pr.
4. Geležinio vilko - Gerosios vilties g.
5. Kalvarijų - Šeimyniškių
6. Kudirkos - Jasinskio
7. Žemaitės - Savanorių
8. Žemaitės - Naugarduko
9. Šopeno - Stoties
10. Narbuto - Laisvės
11. Kareivių - Žirmūnų
12. Žirmūnų - Šilo
13. Apkasų -Tuskulėnų
14. Narbuto - Sėlių

Šios gatvės nuolat skendi spūstyse:

1. Visa Kalvarijų gatvė
2. Visa Ukmergės gatvė
3. Laisvės prosp. atskirose atkarpose
4. Stanevičiaus gatvė (A juosta panaikinus)
5. Ąžuolyno gatvė
6. Kęstučio gatvė
7. Konstitucijos prospektas


Sąrašas neišsamus, neabejotinai yra ir daugiau sankryžų, kurios stabdo jūsų kelionę po Vilnių. Svarbiausia - visos šios sankryžos yra ne centre (remiantis Vilniaus bendruoju planu, centre bus ribojamas eismas). Negalima teigti, kad nebūtina absoliučiai visų sankryžų perdaryti, neva ir viena perdaryta sankryža duos teigiamą efektą. Bet nepamirškime, kad jei sutvarkytą sankryžą automobilis pravažiuos greitai, tai kitoje vietoje jis tiesiog atsidurs greičiau ir...sustos kamštyje nesutvarkytoje sankryžoje. Todėl jei Vilnius pasirinktų estakadų statymą kaip transporto spūsčių sprendimą, tai bendroje sumoje šis sprendimas kainuotų net brangiau, nei metro statyba (probleminių sankryžų skaičiuojama dešimtimis), užtruktų ilgiau nei metro statyba ir būtų vadinamas amerikietiškuoju modeliu, kai sudaromos visos galimybės keliauti nuosavu automobiliu (juk valdžia daro viską, kad greičiau ir patogiau būtų galima keliauti automobiliu). Lietuviškų pajamų ir akcizais apmokestintų degalų atveju tai būtų pragaištingas sprendimas.

Išvada viena - nėra pigios panacėjos nuo kamščių Vilniuje. Geri sprendimai kainuoja daug, tik vieni jų blogi, o kiti, pavyzdžiui, metro - geri. Bet tai jau kita tema. Svarbu tai, kad estakados ir sankryžų pertvarka - ne išeitis Vilniui.

Pritariu LAZAS komentatoriui. Jei bus statoma ne is savivaldybes pinigu, tai koks skirtumas kiek tai kainuos. Man tai nerupi kiek kainavo Akropolio ar Panoramos statyba. Man rupi kiek kainuoja juose prekes ar produktai, o del metro tai kiek kainuos bilietas. Konsesijos budas toks ir yra, kad nereikis mokesciu moketoju pinigu.

O komentatoriui :) galiu pasakyt, negrauzk nagu, kad paciam atkato neiseina pasidaryt ir esi nepatenkintas viskuo :DDDD

Ir iš viso kas čia per kalbos, kad metro bus statomas iš mokesčių mokėtojų pinigų :) jeigu valstybė neturi finansų atominei elektrinei, tai tokios pačios sumos ji nesukrapštys ir metro. Kaip jau ne kartą rašyta metro bus statomas koncesijos būdų, kuriuo buvo pastatytas Prahos metro bei nesuskaičiuojama galybė kitų infrastruktūros objektų vakarų Europoje.

Galima interpretuoti metro pagrindimą visaip, aš kaip naudojančiam viešąjį transportą pirmenybę teikiu viešojo transporto skatinimui ir plėtrai. statant metro soteles prie jų bus įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, kur palikęs automobilį galėsi sės į metro ir nesukt sau galvos. Ir galiausiai neišradinėkime dviračio :) manau sutiksite, kad metro kuriam yra tiek pat metų kiek ir automobiliui, per savo egzistavimo laiką į rodė savo pranašumus. Pinigų plovimas metro statybos metu bus ne metro problema, tai pačių lietuvių charakterio problema, kad ir kas LT būtų statoma, visada vyks "chaltūra"

"Viadukai Vilniuje statomi ilgai, mažiausiai metus. Tuos metus vairuotojai priversti kęsti eismo apribojimus, padidėjusias spūstis."

Kiek Vilniuje būtų statomas metro? 20-30 metų iki pirmos linijos atidarymo? Ar ne tik miestas, o apskritai šalis įpirktų niekam netrukdančią požeminę statybą?
Aš nesu metro priešininkas, netgi kažkiek jam pritariu, tačiau šalininkų argumentų tikiuosi kur kas rimtesnių, nei pateikti.

LAZUI:
Ar pats supranti tai, ką parašei? "Jok Metro yra yra statomas ne tam, kad gerinti eismo situacija, o tam kad <...> pagerinti eismo sąlygas". Kuo čia dėtas forumas, jei pats nelabai gaudotės, kad situacija ir sąlygos šiuo atveju sinonimai :)

O tamsta bent skaites ta foruma ? Ar tiesiog remiamasi is konteksto istrauktomis idejomis ?

Metro yra statomas, kad sukist didelius pinigus, leist kazkam gerai is to pasipelnyt. Nesutiksit ? Kiek realu yra jog bent kokia dalis zmoniu is nuosavo perses i visuomenini transporta ? Papildomi 5-10 procentu gal ir perses, taciau ar tai verta milijardiniu investiciju ? Pagal planuojamas metro trasas, tai as praktiskai juom nesinaudosiu, nes jis veziuos ne ten kur man reik. Na nebent sest i autobusa pavaziuot pora stoteliu, tada i metro - vel pora stoteliu ir gauliausiai troleibusu vel keleta stoteliu. Tai ar man tai apsimoka, kai galiu iskart nuvaziuot autobusu ? O tiek daug kartu persedant laiko tikrai nesutaupysiu :) Beto nemazai zmoniu Vilniuje gyvena jo priemiesciuose is kuriu didele dauguma vaziuoja savo automobiliais (jie ir toliau taip darys), o tie kurie mieste ir taip pakankamai naudojasi visuomeniniu.

:) tas forumas pasiūlymais tikrai moka stebinti. Jok Metro yra yra statomas ne tam, kad gerinti eismo situacija, o tam kad skatinti juos persėsti į viešajį transportą ir taip iš dalies pagerinti eismo sąlygas.