Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Įspūdžiai ir mintys iš Kongreso Maskvoje

Šių metų rugsėjo 6-8 dienomis Maskvoje vyko Eurazijos šalių Kongresas tema „Visuomeninis transportas – miesto ekonomikos varomoji jėga“. Krizės metu tai labai aktuali tema, nes kuriant ir vystant efektyvias susisiekimo sistemas, įdarbinami be veiklos likę žmonės ir sukuriamas potencialas tolimesniam ekonomikos augimui. Tą liudija istorija ir dabartinis mūsų kaimynės Lenkijos pavyzdys.

Deja, geri pavyzdžiai mūsų valdžios neužkrečia. Nežiūrint milijardinių nuostolių, kuriuos patiriame dėl neišvystytos susisiekimo sistemos ir visuomeninio transporto konkrečiai, Lietuvos įstaigos ir organizacijos, atsakingos už susisiekimo būklę šalyje ar ūkiniais pagrindais besidarbuojančios šioje srityje, konferencijoje nedalyvavo, nors pasiūlymus dalyvauti Kongreso darbe gavo Susisiekimo ministerija, Vilniaus savivaldybės administracija, savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ bei kitos susisiekimo sistemas tyrinėjančios, planuojančios bei projektuojančios ūkinės ir mokslinės organizacijos. Kongreso darbe dalyvavo tik VšĮ „Vilniaus metro“ ir UAB „Metroprojektas“ atstovai. Pasiteisinimas galėtų būti tik vienas: „Krepšinio pasaulio čempionatas svarbiau nei susisiekimo būklė Vilniaus mieste“.

Kas naujo buvo sužinota ar dar kartą patvirtinta tai, kas jau žinoma iš anksčiau?

Visų pirma tai, kad krizė – pats patogiausias laikas susisiekimo infrastruktūrai vystyti. Istorija rodo, kad krizės metu daugelio šalių vyriausybės gamybinius pajėgumus nukreipia į visuomenei naudingų objektų statybą. Taip iš krizės tarpukario laikotarpiu vadavosi JAV, Vokietija, taip dabar elgiasi Lenkijos valdžia.

Danijos atstovas papasakojo kaip siekiama suinteresuoti verslo struktūras dalyvauti finansuojant ir statant susisiekimo infrastruktūros objektus. Pvz. Kopenhagos municipalitetas, norėdamas pritraukti privataus sektoriaus lėšas, metropoliteno linijai statyti suteikė investitoriams sklypą, kuriame jie galėjo vystyti savo verslą, o investitoriai privalėjo to sklypo vertės dydžiu prisidėti prie metropoliteno statybos. Miestui reikalingos metropoliteno trasos finansavime municipaliteto indėlis tesudarė 6 proc. trasos vertės. Likusią dalį finansavo sklypo naudotojai ir būsimas metropoliteno linijos operatorius.

Mūsų valdžios deklaravimas – diegti viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) yra tik tokių siekių nemokšiška imitacija, o Lietuvos verslininkų interesą dalyvauti šalies susisiekimo infrastruktūros vystyme tiek valdžia, tiek visuomenė priima kaip kažką negatyvaus. Mūsų VPSP taisyklės, kurias sukūrė Finansų ministerija, o tobulino Ūkio ministerija, nepripažįsta net teisės privačiam sektoriui teikti pasiūlymus ar kitaip rodyti iniciatyvą.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) atstovas Karolis Dekeris, kuris kuruoja miestų transporto ūkio projektų finansavimą, rodė didelį susidomėjimą šios srities objektais, jų atsiperkamumu ir iš jo pastangų buvo galima spręsti, kad bankai ne mažiau suinteresuoti teikti kreditus, nei verslas juos gauti. Šiuo klausimu galima būtų pilnai sutikti su Lietuvos banko valdybos pirmininku R.Šarkinu, kad verslas nesiūlo vertų finansuoti objektų. Verslas siūlytų, bet šie objektai priklauso valstybės valdomam sektoriui, o tarp bankų ir verslo stovi operatyvių ir protingų sprendimų priimti nesugebanti valdžia, tiek savivaldybių, tiek centrinė. Vilties kibirkštėlę galima įžvelgti tik tame, kad vietinę valdžią greitai galėsime pakeisti nauja, o centrinei būtina keisti požiūrį į santykius su verslo struktūromis.

Susitikimuose su tarptautinės visuomeninio transporto asociacijos (TVTA) atstovais Dmitry Gaev ir Constantin Dellis buvo aptarta galimybė sekančių metų pavasarį organizuoti konferenciją Vilniuje, į kurią būtų pakviesta savo dydžiu ir gyventojų skaičiumi Vilniui prilygstančių miestų atstovai, kurie galėtų padaryti pranešimus kaip jų miestuose buvo, yra ir bus vystoma visuomeninio transporto sistema. Kadangi Europoje yra virš dvidešimties Vilniaus dydžio miestų, eksploatuojančių metro sistemas, konferencijoje bus bandoma išsiaiškinti kaip šių miestų bendruomenės apsisprendė dėl naujų viešojo transporto sistemų įvedimo, kaip vyko šių sprendimų įgyvendinimas ir ką ši transporto sistema bendruomenei davė.

Kongreso darbe dalyvavo nemažai už susisiekimo būklę atsakingų politikų, kurie svarstė kaip tobulinti įstatyminę bazę ir kaip geriau organizuoti susisiekimo sistemų plėtrą. Maskvos savivaldybės architektūros ir miesto plėtros komiteto narys M.G. Krestmain ir Peterburgo srities savivaldybės transporto ir susisiekimo infrastruktūros komiteto pirmininkas L.V.Terebnev pažadėjo dalyvauti bet kokiame forume, sprendžiant Vilniaus susisiekimo problemas.

Neabejoju, kad visuomeninis judėjimas „Metro sąjūdis“ nepaliaus belstis į valdžios duris ir nepraras tikėjimo valdžios gebėjimu vadovauti Vilniaus bendruomenei, sprendžiant Vilniaus žmonėms milžiniškus nuostolius nešančią problemą.

Vilniaus miesto susisiekimo problemas nagrinėjęs ir išsamią ataskaitą pateikęs anglų firmos „Scott Wilson Railways“ strateginių planavimų skyriaus vadovas Graham Hewett teigia, kad nors ir didelės pastangos buvo dėtos, tačiau atsakingos už susisiekimo sistemos plėtrą ir jos būklę valdžios struktūros, o tuo pačiu ir jai atstovaujančio valdininko Lietuvoje, nerado.

Manyčiau, kad rinkiminė kampanija į Vilniaus miesto savivaldybę bus gera proga šį klausimą išsiaiškinti.

 

 

Metro sąjūdžio valdybos narys                                                             Juozas Zykus


Pirmojo Eurazijos tarptautinės visuomeninio transporto asociacijos Kongreso dalyviai ragina valdžios atstovus, nuo kurių sprendimų priklauso piliečių mobilumas mieste, padaryti visa, kas įmanoma visuomeninio transporto vystymo srityje ir tai padaryti būtina dabar, neužkraunant šios naštos ateities kartoms.

Namanau, kad sios svetaines domisi tokiomis naujienomis. Jos visos komercines ir uz tokias naujienas babkes nerealias lupa. Nors ivykiai ir idomus buna

Visiškai sutinku.

Sia informacija reikia pateikti ir kitose svetainese (delfi, verslo zinios ir pan.).
Didesne dalis visuomenes turi zinoti sia informacija.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro trasas galima kloti statmenai antžeminio transporto trasų arba laisvai pasirinkta kryptimi tai sutrumpina kelionės laiką.

Draugai

Blog'ai